Protestuotojai, įskaitant keletą vietos įžymybių, žygiavo per Jerevaną, laikydami dingusių karių nuotraukas ir plakatus su užrašais „Padėkite grąžinti mūsų belaisvius“.
Eitynių pradžioje demonstrantai perskaitė laišką, adresuotą Rusijos ambasadoriui Jerevane, kuriame prašoma „asmeniškai įsikišti į procesą“ ir perduoti jų prašymą Maskvai.
Šešias kovų dėl neramaus regiono savaites nutraukė taikos susitarimas, pasiektas tarpininkaujant Rusijai lapkričio 9 dieną.
Pagal susitarimą, Azerbaidžanas susigrąžino daugybę teritorijų, kurias tris dešimtmečius valdė armėnų separatistai.
Susitarimas taip pat numato apsikeitimą belaisviais ir žuvusiųjų palaikais.
AFP žurnalistai pranešė, kad šeštadienį Kalnų Karabacho pagrindiniame mieste Stepanakerte įvyko mažesnis, maždaug 30 žmonių susibūrimas.
Demonstrantai trumpam užblokavo pagrindinę miesto gatvę, kol jų atstovus priėmė pasiskelbusios respublikos prezidentas Araikas Arutiunianas.
„Raginame nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išspręsta problema. Tačiau valdžia teigia, kad tai nepriklauso nuo jų, kad tai priklauso nuo azerbaidžaniečių“, – po susitikimo kalbėjo 47 metų Arsenas Gukasijanas.
Vyras papasakojo ieškantis savo sūnaus ir brolio, su kuriais paskutinį kartą susisiekė spalio pradžioje, nepraėjus nė savaitei po to, kai prasidėjo nauji susirėmimai dėl Kalnų Karabacho – etninio armėnų anklavo, paskelbusio nepriklausomybę nuo Baku per karą 10-ajame dešimtmetyje.
Dar vienas gyventojas, ieškantis sūnaus, kalbėjo, kad dingę kariai „laukia, kol ateis armėnai ir juos išgelbės“.
„Bet mes, tėvai, neturime vilties. Mes nežinome, kaip išgelbėti savo vaikus“, – pridūrė 47 metų tėvas.
Kalnų Karabacho teisių ombudsmenas Artakas Beglarianas penktadienį pareiškė, kad Azerbaidžane nelaisvėje laikoma apie 50–60 armėnų karių.
Armėnijos institucijos pranešė apie daugiau nei 2 300 žuvusių karių, tuo tarpu Baku neatskleidė savo nuostolių.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, saugomas šiame regione dislokuotų Rusijos taikdarių, prižiūri keitimąsi žuvusiųjų palaikais.
