Švara ir tvarka, kurioje nuolat gyvena Honkongas, išliko net ir dešimttūkstantinių protestų metu. Tačiau tai – ne tik įpročio dalykas, rašo „The Mashable“.
Protestuotojai nenori suteikti policijai net ir menkiausio preteksto įsikišti ir jėga juos išvaikyti.
Protestuotojai tarsi apsėsti nuolat tvarko užimtas finansinio rajono gatves, o minioms suvaldyti net yra paskirti už tai atsakingi savi žmonės. Studentai ramiai sėdi gatvėse, atlieka savo namų darbus, dalijasi maistu, ne tik patys nekelia neramumų, bet ir ramina kitus. Tai – ne be pagrindo. Protestuotojai nenori suteikti policijai net ir menkiausio preteksto įsikišti ir jėga juos išvaikyti – jeigu jų okupuotos gatvės taptų šiukšlių sąvartynu, policija jas galėtų imtis valyti „dėl higienos priežasčių“.
Taigi patys protestuotojai nuolat valo gatves, kontroliuoja minią, suteikia pirmąją pagalbą tiems, kuriems jos prireikia. Pirmosios pagalbos punktai įkurti kas keli šimtai metrų.
Savanoriai visą dieną gatvėmis vaikšto su plastikiniais šiukšlių maišais, renka tuščius butelius, skardines, popierių, maisto likučius, net cigarečių nuorūkas – tačiau šiukšlių nėra daug, nes visi stengiasi palaikyti tvarką. Po antradienį per miestą praūžusios audros jie ėmė šluoti gatves, kad jose netelkšotų didelių balų.
Ant tvoros netoli valstybinio pastato net kažkas iškėlė užrašą „Jokių grafičių!“. Visame rajone taip pat įrengti informacijos punktai, kuriuose padedama ne tik protestuotojams, bet ir rajoną bandantiems praeiti kitiems žmonėms.
Be to, niekur nematyti alkoholio. Stebėtina savidisciplina gali tapti svarbiausiu aspektu artimiausiomis dienomis.
Protestuotojai neturi vieno vado. Penktadienį protestuoti pradėjo studentų grupės, vėliau prie jų prisijungė „Occupy Central“, kuri pasisako už M.Gandhi stiliaus pasipriešinimą. Prie beveik savaitę trunkančių protestų ėmė jungtis įvairių visuomenės grupių atstovai. Juos visus vienija bendras tikslas – daugiau demokratijos Honkongui, tačiau jų priemonės skiriasi.
Dalis studentų grasina, kad jie visiškai okupuos svarbiausio miesto rajoną, jeigu neatsistatydins Honkongo vadovas Leung Chun-Yingas (ketvirtadienio vakare jis pareiškė, kad trauktis neketina).
Tačiau dauguma nesutinka su tokiais grasinimais. Jie baiminasi, kad bet kokie agresyvesni veiksmai sulauks griežto policijos atsako. Sekmadienį ji tą ir padarė – prieš protestuotojus panaudojo ašarines ir pipirines dujas.
Daugelis už ypatingai taikius ir pasyvius protestus pasisakančiųjų visą protestų teritoriją yra apkabinėję plakatais, kuriuose ragina laikytis rimties.
„The Slate“ pažymi, kad tokia taktika turi dvejopą poveikį. Viena vertus, protestuotojai savo taikumu pelno ir kitų miesto gyventojų, ir viso pasaulio simpatijas. O turbūt dar svarbiau – jeigu Pekinas nuspręs jėga susidoroti su protestuotojais, tai tik pabrėš Kinijos centrinės valdžios veiksmų nelegitimumą. Žmonės gatvėse – ne šiaip jaunatviški idealistai. Jie puikiai suvokia taikaus pasipriešinimo paslaptis.
Tai keičia jaunąją kartą taip, kaip net laisvi ir teisingi rinkimai negalėtų.
Jų taktika pasitvirtino jau pirmosiomis dienomis. Po to, kai protestuotojai mėgino užblokuoti finansinį Honkongo kvartalą, policija prieš juos panaudojo ašarines ir pipirines dujas. Protestuotojai neatsakė jėga, nepradėjo siaubti parduotuvių ir biurų, nekilo riaušės. Ne tik Honkongo, bet ir pasaulio visuomenė buvo šokiruota brutalios policijos jėgos. Jau kitą dieną prie protestuotojų gatvėse prisijungė dar tūkstančiai žmonių.
„The Mashable“ rašo, kad nors dabar ši taktika tikrai veikia, sudėtinga prognozuoti, ar ji pasiteisins ilguoju laikotarpiu. Taikumas gali virsti pasyvumu ir gali lemti varomosios protestų jėgos praradimą. Tikriausiai to ir tikisi Pekinas.
Tačiau net jeigu ir entuziazmas išblės, protestai jau bus pasiekę kai ką. Honkongo visuomenė virto dar pilietiškesne. Žmonės vienas kitam rodo net daugiau pagarbos ir mandagumo nei anksčiau. Jie patys prisiėmė atsakomybę ir savanoriškai ėmėsi darbų dėl bendro tikslo – net jeigu ir kalbama tik apie pagalbą išlaviruoti žmonių kupinomis rajono gatvėmis, skėčių dalijimą ar dalijimąsi maistu. Tai keičia jaunąją kartą taip, kaip net laisvi ir teisingi rinkimai negalėtų.
