Tegul jos išvaizda mūsų neapgauna. Žinomiausia Ukrainos moteris, kurios šviesi kasa turi priminti žmonėms mitinę jų šalies praeitį, visada buvo geresnė ikona nei politikė.
Kai buvusi Ukrainos premjerė, 53 metų Julija Tymošenko šeštadienio vakarą kreipėsi į tūkstančius Kijevo Maidane susirinkusių žmonių, daugelis jų susigraudino. Prieš kelias valandas ji dar buvo kalinė toli nuo sostinės, o dabar, kentėdama nuo sunkių nugaros skausmų ir sėdėdama neįgaliųjų vežimėlyje, ji jau kalbėjo miniai, kad jėgų sėmėsi iš Maidano žmonių drąsos ir kančios.
„Jūs esate didvyriai!“ – sušuko ji. Tuo metu jos pikčiausias politinis priešininkas, prezidentas Viktoras Janukovyčius, spruko iš sostinės.
Ir J.Tymošenko, ir Ukrainos politiniame gyvenime pradėtas rašyti naujas skyrius. Tačiau artėjant pirmalaikiams prezidento rinkimams, kurie numatyti gegužę, jos praeities šešėliai gali jai pakišti koją.
Šalyje, kurioje korupcija yra itin paplitusi ir įspūdinga – daugumai ukrainiečių tai ir yra svarbiausias politinis klausimas – J.Tymošenko politinei ateičiai vilties teikia tik tai, kad V.Janukovyčius paliko akis rėžiančius savo kvailo godumo ženklus.
Šeštadienį bankrutuojančios šalies piliečiai būriais traukė apžiūrėti V.Janukovyčiaus užmiesčio vilos, kur jiems akys raibo nuo ekstravagancijos, paauksuotų čiaupų, vardinės degtinės, sodo terasų ir asmeninio zoologijos sodo.
Prieš V.Janukovyčiaus ekscesus J.Tymošenko korupcija nublanksta kaip senovės istorija.
Šiame fone J.Tymošenko korupcija kiek nublanksta, tačiau nepasimiršta. Ji pati iš dalies tai pripažino, kai atsiprašė minios už neįvardytas praeities klaidas ir kalbėjo apie naują pradžią.
Ukrainiečiai dar prisimena, kad prieš dvidešimt metų J.Tymošenko buvo apsukri verslininkė tamsiais plaukais ir dar tamsesniu charakteriu – kieta, negailestinga, nepermaldaujama ir glaudžiai susijusi su tuomečiu premjeru Pavlu Lazarenka.
Ji susikrovė nežmoniškus turtus iš rusiškų gamtinių dujų importo. Žmonės ją vadino Dujų princese. Ir čia jai labai padėjo P.Lazarenka.
Turint galvoje tvirtinimus, kad kaltinimai J.Tymošenko, dėl kurių ji atsidūrė kalėjime, buvo politiškai motyvuoti ir falsifikuoti, verta pastebėti, kad jos buvęs sąjungininkas P.Lazarenka taip pat sulaukė teisėsaugos dėmesio – jis buvo pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo bei kitų nusikaltimų ir pasodintas į kalėjimą JAV.
J.Tymošenko šioje byloje nebuvo pateikti kaltinimai – ir ji neigė padariusi ką nors neteisėto – bet nuosprendyje ji tiesiogiai minima.
J.Tymošenko šioje byloje nebuvo pateikti kaltinimai – ir ji neigė padariusi ką nors neteisėto – bet nuosprendyje ji tiesiogiai minima.
P.Lazarenka gavo pinigų iš bendrovių, kurios priklausė arba kurias valdė Ukrainos verslininkė Julija Tymošenko.
Mainais P.Lazarenka pasinaudodavo savo tarnybine padėtimi J.Tymošenko bendrovių naudai ir P.Lazarenka nepranešė Ukrainos žmonėms ir vyriausybei, kad iš šių bendrovių gaudavo dideles pinigų sumas.
J.Tymošenko iš verslo perėjo į politiką 1996 metais, kai buvo išrinkta į Aukščiausiąją Radą. Po trejų metų P.Lazarenka pabėgo iš šalies (tvirtindamas, kad jį norima nužudyti), o J.Tymošenko padėjo įkurti „Batkyvščinos“ partiją, kuri kritikavo P.Lazarenką ir korupciją valdžioje.
Ji tapo vicepremjere, atsakinga už energetikos sektorių, nors jos ir tuomečio premjero Viktoro Juščenkos sąjunga buvo audringa. Ji taip pat konfrontavo su prezidentu Leonidu Kučma, kuris ją atleido ir, teigiama, darė viską, kad sunaikintų jos turtus.
Jos vyras Oleksandras Tymošenka buvo suimtas už korupciją. Ji pati buvo suimta ir apkaltinta klastojus dokumentus viename iš didžiųjų savo dujų sandorių. Ji pati tvirtino, kad kaltinimai politizuoti, ir galų gale abiejų Tymošenkų bylos buvo nutrauktos. Tačiau kaltinimų dvikovos nesibaigė.
Visą laiką fone buvo jaučiamas Rusijos šešėlis, o J.Tymošenko ir V.Juščenkos pasisakymai tapo vis priešiškesni Maskvai ir draugiškesni Europai. Kai abejonių sukėlę rinkimų rezultatai 2004-aisiais išprovokavo masinius protestus, J.Tymošenko ir V.Juščenka tapo Oranžinės revoliucijos veidais.
Kai V.Juščenkos veidą subjaurojo dioksinas, J.Tymošenko ėmė puoselėti savo ikonišką įvaizdį – kartu rodydamiesi viešumoje jie neretai primindavo gražuolę ir pabaisą.
Kampanijos metu V.Juščenka buvo apnuodytas dioksinu – greičiausiai tai buvo Maskvos darbas. Jis vos nemirė, o jo veidas liko subjaurotas randų.
Tuo tarpu J.Tymošenko ėmė puoselėti savo ikonišką įvaizdį – kartu rodydamiesi viešumoje jie neretai primindavo gražuolę ir pabaisą.
J.Tymošenko anuomet pasamdė viešųjų ryšių firmą, kuri labai sąmoningai stengėsi pakeisti jos įvaizdį – iš atkaklios valdybos posėdžių ir parlamento sniego karalienės paversti ją moterimi, kurios žavesys ukrainiečiams primintų jų mylimas mokytojas, šventąsias ir pasakų karalaites.
2005-aisiais V.Juščenka pagaliau nugalėjo V.Janukovyčių, o J.Tymošenko tapo Ukrainos premjere. Bet nesantaika netrukus sukiršino ją su buvusiu sąjungininku, kuris jos vyriausybę paleido vos po kelių mėnesių.
Ji vėl tapo premjere 2007-2010 metais, kaip tik tada, kai pasaulinė ekonomikos krizė smogė Ukrainai visa jėga. 2010-ųjų prezidento rinkimuose ji varžėsi su V.Janukovyčiumi, pralaimėjo, o 2011-aisiais šis ją įkišo į kalėjimą.
Šįkart kaltinimai buvo premjerės įgaliojimų viršijimas 2009-aisiais pasirašant dujų sutartį su Rusija, kuriam ministrų kabinetas prieštaravo. Daugelis analitikų sako, kad kaltinimai išties buvo sufabrikuoti – J.Tymošenko gal ir pasirašė blogą sutartį, tačiau ne nelegalią.
Pastaruosius tris mėnesius Kijeve nuolat augant įtampai ir neramumams, žmonės ėmė dairytis įkvepiančių judėjimo lyderių. Nemažai protestuotojų mojavo plakatais su švytinčiu J.Tymošenko veidu. Penktadienį Ukrainos parlamentas, kuriame dabar dominuoja jos politiniai sąjungininkai, priėmė sprendimą ją paleisti. Šeštadienį ji jau keliavo į Kijevą.
J.Tymošenko grįžo į aikštę, prie gėlių ir barikadų, kur snaiperiai šaudė į protestuotojus, prie minios, kurią ji vadina didvyriais.
Ar ji galėtų šią minią vesti taikos, stabilumo ir Europos link? Tai toli gražu dar neaišku. Akivaizdu tik tiek, kad politinė ambicija tebedega šviesia kasa karūnuotoje politikės galvoje.
