Ataskaitoje, kurią finansavo tarptautiniai donorai, pateikiama naujų detalių, kaip Kabulo banko darbuotojai, jų draugai ir giminaičiai pasisavino 861 mln. JAV dolerių, imdami paskolas pagal schemą, kurią Tarptautinis valiutos fondas (TVF) vadina finansų piramide. Šioje schemoje buvo naudojamos klientų indėlių lėšos, o galimybės jai veikti susiklostė dėl nepakankamos bankų priežiūros karo nuniokotoje šalyje.
Ataskaitoje nurodoma, kad Kabulo bankas vedė dvigubą buhalteriją – vienoki dokumentai buvo pateikiami priežiūros pareigūnams, o kituose, kurie buvo laikomi slaptame kambaryje, rodė, kaip banko vadovai ir kiti asmenys kimšo pinigus į savo kišenes.
Paskolos buvo išduodamos, tačiau retai kada grąžinamos. Skolininkai imdavo paskolas, kad apmokėtų ankstesnes skolas. Bendrovių dokumentai ir finansų deklaracijos buvo klastojamos. Banko paskolų skyrius naudojo per šimto neegzistuojančių bendrovių antspaudus, kad dokumentai atrodytų autentiški. Kai kurie iš daugiau nei 100 Kabulo banko skyrių veikė be vyriausybės leidimo.
Ši 87 puslapių ataskaita buvo parengta Afganistano vyriausybei vykdant vieną iš sąlygų, nustatytų TVF, kai Kabulo banko skandalas iškilo į viešumą. Joje atkreipiamas dėmesys į prastą šios šalies bankų priežiūros institucijų darbą, politikų kišimąsi į baudžiamąjį tyrimą, taip pat į faktą, jog ši byla buvo patikėta specialiam tribunolui, kuris esą „peržengia baudžiamosios procedūros teisines normas“.
Kabulo banko žlugimas ir vėlesnis jo finansinis gelbėjimas Afganistanui kainavo 5 proc. bendrojo vidaus produkto ir tapo „vienu iš didžiausių bankininkystės nesėkmių pasaulyje“, sakoma Nepriklausomo jungtinio antikorupcinės stebėsenos ir vertinimo komiteto ataskaitoje.
Šiame dokumente nurodoma, kad „šimtai milijonų“ JAV dolerių buvo išsiųsti iš neturtingos šalies, kurioje vietos, JAV ir NATO pajėgos jau vienuoliktus metus kaunasi su Talibanu ir kitais sukilėliais.
Ataskaitą parengusiame komitete dirbo trys Afganistano bankininkystės profesionalai ir akademikai bei trys tarptautiniai kovos su korupcija ekspertai. Šį tyrimą finansavo Didžiosios Britanijos tarptautinės plėtros departamentas ir Danijos tarptautinės plėtros agentūra.
„Kiekvienam Afganistano piliečiui teks sumokėti dėl šimtų milijonų dolerių, reikalingų indėliams apsaugoti, ir dešimčių milijonų dolerių padariniams likviduoti, – sakoma ataskaitoje. – Tai yra realūs vyriausybės metinio biudžeto pinigai, kurie galėjo būti išleisti daug geriau ir kitiems prioritetams, tokiems kaip švietimas, sveikatos apsauga, infrastruktūra arba saugumas.“
Kabulo banko skandalas tapo įsimintinu pinigų grobstymo, silpnos bankų priežiūros, neveiksmingos teisėsaugos, nepotizmo, politinio kišimosi ir sukčiavimo pavyzdžiu. Tarp jo veikėjų buvo Afganistano centrinio banko valdybos pirmininkas – aistringas pokerio lošėjas, kuris pabūgo dėl savo gyvybės ir pabėgo į Jungtines Valstijas; turtingi Afganistano prezidento ir viceprezidento broliai, taip pat banko akcininkai.
Kai kurie iš jų įsigijo prabangius namus Dubajuje, dosniai išlaidavo patys ir žerdavo pinigus savo draugams bei giminaičiams.
Prezidentas Hamidas Karzai pernai balandį paskelbė, kad Kabulo bankui bus paskirtas bankroto administratorius.
Anksčiau šį mėnesį pradėta nagrinėti byla, kurioje daugiau nei 20 žmonių kaltinami dalyvavę šioje sukčiavimo schemoje, tapusioje Afganistane giliai įsišaknijusios korupcijos ir saviškių protekcijų simboliu.
Šios bylos eigą atidžiai stebi afganai ir tarptautiniai donorai, nes ji laikoma ženklu, kiek vyriausybė yra pasiryžusi vykdyti savo įsipareigojimus kovoti su nepotizmu, kyšininkavimu ir tapti atskaitinga tarptautiniams pagalbos teikėjams.
Ataskaitoje rašoma, kad Afganistano valdžia 2009 metų pabaigoje sužinojo, kad „Kabulo bankas gabena pinigus ant maisto padėklų“ oro bendrovės „Pamir Airways“ lėktuvais.
Ši oro bendrovė buvo įkurta paėmus milijonų JAV dolerių paskolas iš Kabulo banko, o vėliau pasitraukė iš verslo.
Vienas pareigūnas, susipažinęs su šia ataskaita, sakė, kad iki 900 mln. JAV dolerių, daugiausiai gautų įgyvendinant paskolų schemas, buvo perpumpuoti elektroniniais pervedimais nuo 2007 metų kovo iki pernai balandžio.
Pasak pareigūno, tie pinigai pakliuvo į bankų sąskaitas 28 šalyse, tarp jų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Latvijoje, Kinijoje, Turkmėnijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kazachstane, Pietų Korėjoje, Turkijoje, Rusijoje, JAV ir Šveicarijoje.
Ataskaitoje nurodoma, kad dešimties „Pamir Airways“ pilotų atlyginimams nuo 2008 metų kovo iki 2010 metų lapkričio buvo išmokėta 320 tūkst. JAV dolerių ir kad jie buvo įvardyti kaip „pinigų pristatymo pilotai“.
Dokumente sakoma, kad Afganistano generalinė prokuratūra neseniai paprašė tarptautinės pagalbos, siekiat nustatyti šių lėšų judėjimą užsienyje, tačiau tik keturios šalys (Šveicarija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Indija) sutiko pateikti informacijos apie lėšas, susijusias su dviem buvusiais aukštais Kabulo banko vadovais.
Kaltinamajame akte minimi daugiau nei 20 banko vadovų, darbuotojų, centrinio banko darbuotojų ir kitų asmenų, kurie esą pelnėsi iš šios schemos. Jie kaltinami pinigų plovimu, įgaliojimų viršijimu, dokumentų klastojimų ir sąskaitų atidarymo išgalvotų subjektų vardu. Tačiau minėtoje ataskaitoje teigiama, kad kaltinamasis aktas buvo paveiktas politikų kišimosi.
Ataskaitos autoriai rašo, kad 861 mln. JAV dolerių (92 proc. Kabulo banko paskolų portfelio) atiteko 19 asmenų ir bendrovių. Tarp jų buvo pagrindinių banko akcininkų, įskaitant Sherkhaną Farnoodą – buvusį banko valdybos pirmininką ir pasaulinės klasės pokerio lošėją; buvusį aukšto rango direktorių Khalilullah Ferozi ir H.Karzai bei pirmojo viceprezidento Mohammado Qasimo Fahimo brolius.
Dar apie 66 mln. dolerių Kabulo bankas išleido prabangiems pirkiniams, automobiliams, nuomai, priedams prie atlyginimo, premijoms ir atlyginimams, kurie buvo mokami neegzistuojantiems darbuotojams.
