Du policijos patruliai, stebintys Ejafjadlajokudlio ugnikalnį, pasakoja, kad praėjusią naktį ugnikalnis buvo gerokai aprimęs. Ryte, 6.30 val., matomumas Asolfskalio vietovėje ugnikalnio šlaite siekė 500 metrų.
Islandijos meteorologijos centras praneša, kad šįryt pūtė šiaurės vėjas, o į pavakarę buvo laukiama kintančios krypties vėjo ir lietaus.
Manoma, kad pelenų plitimo zona antradienį neturėtų didėti dėl kelių priežasčių. Aplink ugnikalnį skraidydami pasienio pareigūnai ir vulkanologai pastebėjo, kad trys aktyviai veikiantys krateriai išmeta didelius dujų debesis, tačiau pastebimai didėja tik išmetamos lavos kiekis, o pelenų koncentracija kamuolyje virš ugnikalnio mažėja. Todėl paneigta galimybė, jog pelenų debesis antradienio pavakarę pasieks ir sostinę Reikjaviką.Didėja tik išmetamos lavos kiekis, o pelenų koncentracija kamuolyje virš ugnikalnio mažėja.
Tai pat atmetama potvynio rizika, nes vandens nuotėkis iš tirpstančio ledyno sumažėjo.
Ugnikalnio išsiveržimą internete galite stebėti čia. Tik dėl didelės serverių apkrovos vaizdas gali trūkinėti.
Užsidirbs iš turizmo?
Kol Europa skaičiuoja nuostolius dėl paralyžiuotos oro erdvės, islandai stengiasi neblogai uždirbti iš turizmo. Jie džiaugiasi dėl atnaujinamų skrydžių, nes atvykstantys turistai užims išvykusiųjų vietą. Ir interneto puslapiai, ir žiniakslaida mirgėte mirga reklamomis: „Atvykite ir pamatykite veikiantį ugnikalnį.“ Arba dar geriau: „Pamatykite jau kitokį ugnikalnį.“
Tačiau internete nenurodytos kainos už romantišką pasiskraidymą sraigtasparniu ugnikalnio veikimo zonoje.
Turizmo agentūros kol vilioja romantiškomis pranašystėmis ir optimistinėmis prognozėmis, kad iš kraterių netrukus ims tekėti įspūdingi lavos upeliai. Todėl juos tikrai verta pamatyti.
Antradienį buvo planuojami skrydžiai iš Keflaviko oro uosto į Oslą, Stokholmą ir Glazgą. Tačiau skrydžiai į Amsterdamą ir Kopenhagą atidėti.
