Titulinėje iliustracijoje – Cunamių tyrimo centre sukurtas vandens bangų aukščio modelis. Cunamio bangų energija, bangoms tolstant nuo cunamio epicentro, palaipsniui ima silpti – tai akivaizdu ir iliustracijoje.
Tad kitų Ramiojo vandenyno valstybių pakrantės tokio galingo cunamio, koks suniokojo Japonijos šiaurės rytinę pakrantę, išvengė.
Tačiau įdomu tai, kad pakrančių ruožai (pvz., Šiaurinėje Kalifornijoje) pažymėti „pavojingesnėmis“ spalvomis – mat seklesnėse vietose ir pakrantėje cunamio banga lūžta ir pasiekia didesnį aukštį nei atvirame vandenyne.
Kad ir gerokai apsilpusios, cunamio bangos nuvilnijo visomis Ramiojo vandenyno pakrantėmis. Silpnesnių bangų sulaukė sausumos vietovės, netoli kurių vandenyno dugnas yra giliau, stipriau cunamio bangos užliejo seklesnių pakrančių ruožus.
Cunamius sukėlęs žemės drebėjimas įvyko už maždaug 80 km į rytus nuo Japonijos salų, maždaug 24 km gylyje. Stipriausią požeminį smūgį lydėjo daugybė silpnesnių pakartotinių smūgių, kurių užregistruota beveik šimtas.
Štai, kaip cunamio bangos sklido per Ramųjį vandenyną:
