Libijos naftos kompanijos „AGOCO“ atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė: „Mes neturime problemų su Vakarų kompanijomis – Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos. Tačiau turime kai kurių politinių klausimų Rusijai, Kinijai, Brazilijai.“
Tai reiškia, kad naftos verslas pastarosioms šalims, pasisakiusioms prieš griežtas sankcijas Muamaro Kadhafi režimui, gali būti apribotas, kas reikštų milijardų dolerių nuostolius.
Tuo metu Italijos kompanijos „Eni“, Austrijos „OMV“ ir prancūzų „Total“ akcijos išaugo 3-5 proc., tikintis, kad Libijos naftos eksportas atsinaujins.
Italijos vidaus reikalų ministras informavo, kad „Eni“ atstovai jau nuvyko į Libijos rytus, kad apsvarstytų naftos gavybos atnaujinimą. „Eni“ buvo naftos gavybos lyderė šioje šalyje iki karo, ir manoma, kad tokia ji išliks ir ateityje.
Iki karo pradžios Libija išgaudavo 1,6 mln. barelių naftos per dieną – tai 2 proc. viso pasaulio naftos pramonės. „Reuters“ analitikai mano, kad tokius naftos gavybos tempus šalis pasieks per dvejus metus, o kol kas išgaus po 1 mln. barelių per dieną.
Iki neramumų Libijoje veikė apie 75 Kinijos, dvi Rusijos, dvi Brazilijos kompanijos. Jų ateitis Libijoje dabar yra ne itin aiški.
Kol kas, skirtingai nuo italų, drąsiai apie naftos pramonės ateitį šalyje nekalba ir kitų Vakarų valstybių bendrovių atstovai. „OMV“ atstovai teigia, kad jie tiria situaciją, perspektyvas vertina labai įdėmiai ir jokių derybų neveda.
Prancūzų „Total“ ir vokiečių „Wintershall“ kol kas įvykių nekomentuoja, tačiau analitikai neabejoja, jog karui nurimus kompanijos kausis dėl naftos gavybos sandorių.
