O.Arestovyčius: Ukrainos oro pajėgos sudavė masiškiausią smūgį rusams Chersono srityje

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad Ukrainos aviacija sudavė masiškiausią smūgį Rusijos okupantų pozicijoms Chersono srityje. Apie tai jis pranešė pokalbio su Marku Feiginu metu.

Vida Press nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Šiandien Chersono regione įvyko nepaprastų dalykų. Mūsų aviacija, kalbant apie smūgių tankį, parodė tai, ko dar nebuvo per visą šį karą. Vienu metu reide dalyvaudavo apie 8–10 lėktuvų, o reidų būdavo ne vienas. Žinantys žmonės sako, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba Chersono regione arba apskritai nebeveikia, arba jos pajėgumai yra labai riboti, o tai neabejotinai lėmė smūgiai prieš ją ir jos amunicijos laikymo vietas“, – sakė O.Arestovyčius.

„Neprisimenu tokio masinio reido šio karo istorijoje, – kalbėjo jis. – Aviacija, mūsų supratimu, yra labai rimta ir galinga ginkluotųjų pajėgų rūšis, gerokai pranokstanti artilerijos kovines galimybes“, – sakė O.Arestovyčius.

„Jei tai tęsis net kelias dienas, rusų grupei ten bus labai blogai“, – sakė jis.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pareiškė, kad siūloma konfiskuoti daugiau kaip 900 Rusijos Federacijai priklausančių nekilnojamojo turto objektų Ukrainoje.

V.Zelenskis sakė, kad penktadienį surengė susitikimą dėl sankcijų politikos, Rusijos turto konfiskavimo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Kaip pranešė pareigūnai, Ukrainoje jau priverstinai areštuota turto už 28 mlrd. grivinų. Šis darbas tęsiamas. Siūloma konfiskuoti dar daugiau nei 900 objektų, priklausančių būtent Rusijos valstybei. O jei įvertintume ne tik teroristinės valstybės, bet ir jos gyventojų turto paketą, kalbėtume apie 36 000 konfiskuotinų objektų. Visa tai bus panaudota siekiant kompensuoti nuostolius, kuriuos Ukraina patiria dėl karo ir teroro“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis taip pat sakė, kad susipažino su grupės darbo rezultatais, susijusiais su tarptautinio kompensavimo mechanizmo kūrimu ir įgyvendinimu bei Rusijos turto užsienyje konfiskavimu.

„Visi mūsų partneriai aktyviai dirba šiuo klausimu – Europoje, JAV, jie rengia įstatymų projektus, kurie išplės Ukrainos galimybes konfiskuoti Rusijos turtą“, – sakė prezidentas.

„O Donbaso deginimas Rusijos smūgiais, okupantų patyčios dėl Charkivo, Mykolajivo, Zaporižios, Dnipro, Sumų, Černihivo, Kyjivo, Žytomyro, Odesos srities ir kitų Ukrainos regionų apšaudymas – štai už ką Rusija neabejotinai sumokės: ir politiškai, ir finansiškai, ir savo ateitimi, kurią Rusija praranda su kiekvienu smūgiu mūsų teritorijoje“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Zaporižios atominės elektrinės apšaudymas yra įžūlus nusikaltimas ir teroro aktas.

„Šiandien okupantai sukūrė dar vieną itin rizikingą situaciją visiems Europoje – jie apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, du kartus per vieną dieną“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame vaizdo pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tai didžiausia atominė elektrinė mūsų žemyne. Ir bet koks šio objekto apšaudymas yra atviras, įžūlus nusikaltimas, teroro aktas“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija atmetė Ukrainos valstybinės branduolinės bendrovės kaltinimus, kad Rusijos pajėgos apšaudė atominės elektrinės teritoriją – vietoj to kaltino ukrainiečius.

Elektrinę, kaip ir netoliese esantį Enerhodaro miestą, kovo pradžioje užėmė Rusijos pajėgos.

„Tai argumentas už griežtų sankcijų taikymą visai Rusijos branduolinei pramonei – pradedant „Rosatom“ ir baigiant visomis susijusiomis bendrovėmis bei asmenimis. Tai grynai saugumo klausimas. Tas, kuris kelia branduolines grėsmes kitoms valstybėms, tikrai nesugeba saugiai naudotis branduolinėmis technologijomis“, – sakė V.Zelenskis.

Dėl ataskaitos, kurioje Ukrainos kariuomenė kaltinama kėlusi pavojų civiliams, pasitraukė „Amnesty International“ biuro Ukrainoje vadovė.

„Amnesty International“ atstovybės Ukrainoje vadovė Oksana Pokalčuk paskelbė atsistatydinanti iš organizacijos dėl jos ataskaitos, kurioje Ukrainos kariuomenė kritikuojama dėl to, kad konflikto metu naudodama civilines patalpas, pavyzdžiui, mokyklas, kėlė pavojų civilių gyvybėms.

Savo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ O.Pokalčuk teigė, kad ji bandė atkalbėti organizaciją nuo pasirodžiusios ataskaitos paskelbimo.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitarė, kad Turkija už dalį šaliai tiekiamų Rusijos dujų mokės rubliais, rašo CNN.

Penktadienį Sočyje vykusios dvišalės derybos truko daugiau kaip keturias valandas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

„Derybų metu prezidentai susitarė, kad už dalį tiekiamų dujų pradės mokėti rubliais“, – po susitikimo žurnalistams sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.

„Kalbame apie perėjimą prie nacionalinių valiutų, o pirmuoju etapu už dalį tiekimo bus mokama Rusijos rubliais. Ir tai iš tiesų yra naujas etapas, naujos galimybės, įskaitant mūsų piniginių ir finansinių santykių plėtrą“, – sakė A.Novakas.

Rusijos ir Turkijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį priėmė pareiškimą ir jame pažadėjo stiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, įskaitant energijos ir prekybos sritis.

„Nepaisydami dabartinių regioninių ir pasaulinių iššūkių lyderiai vėl patvirtino savo bendrą valią toliau plėtoti Rusijos ir Turkijos santykius“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

V.Putinas ir R.T.Erdoganas sutarė plėsti prekybą ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą, taip pat ir energijos srityje, pridūrė Kremlius.

Ukraina „keičia“ savo politiką Afrikos atžvilgiu ir siekia plėsti ryšius su Afrikos šalimis, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mes Ukrainoje keičiame šią politiką. ... Mes norime plėsti savo ryšius. Mums tai labai svarbu. Taip pat siekiame rasti įvairių sričių investicijoms“, – sakė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat pridūrė, kad Ukraina yra „pasirengusi būti maisto saugumo garantu Afrikos šalyse“.

„Manau, kad Afrikos žemynas yra nepakankamai įvertinta teritorija, nepakankamai įvertintos šalys ir žmonių potencialas. Nes žinau, kaip neįvertintas mūsų regionas ir mūsų žmonės“, – sakė V.Zelenskis.

„O dabar dėl uostų blokavimo visas pasaulis pamatė, kiek daug Ukraina nuveikė ir kiek daug gali nuveikti“, – pridūrė jis.

Tokios šalys kaip Turkija, Egiptas, Somalis, Kongas ir Tanzanija yra vienos iš labiausiai priklausomų nuo ukrainietiškų ir rusiškų kviečių, o tokios valstybės kaip Eritrėja 2021 m. grūdus pirko tik iš Rusijos ir Ukrainos.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos grūdų derlius

Ukrainos prezidentas sakė, kad jo šalis dar prieš prasidedant Rusijos invazijai pradėjo keisti savo požiūrį į Afriką ir nuo to laiko paskyrė specialųjį Ukrainos atstovą Artimiesiems Rytams ir Afrikai. 

Jis sakė, kad ankstesnė Ukrainos diplomatija „pamiršo“ Afriką, o Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba lankysis Afrikos šalyse „rudenį“.

Vis dėlto, nors JT tarpininkaujant sudarytas susitarimas dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros uostų blokados panaikinimo sumažino grūdų kainas, ekspertai teigia, kad pavėluotos siuntos iš Ukrainos nėra greita išeitis iš maisto krizės, kurią pagreitino ilgus metus trukusios pandemijos, klimato krizė, konfliktai, maisto produktų eksporto apribojimai ir sparčiai augančios išlaidos.

Rusija penktadienį paskelbė uždraudusi 62 Kanados piliečiams, įskaitant vyriausybės pareigūnus, atvykti į šalį, atsakydama į panašias priemones, kurių Otava ėmėsi prieš Maskvą dėl jos vykdomo puolimo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad į sąrašą įtraukti asmenys, žinomi dėl „piktavališkos veiklos kovojant su „rusų pasauliu“ ir mūsų tradicinėmis vertybėmis“.

Vasarį Rusijos pradėta intervencija Ukrainoje išprovokavo precedento neturinčias Vakarų sankcijas, o Maskva atsakė panašiomis priemonėmis.

Rusijos okupantai stengiasi sudaryti palankias sąlygas Soledaro ir Bachmuto miestų kontrolei įtvirtinti ir išstumti Ukrainos karius iš vakarinių Donecko pakraščių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienį atrėmė Rusijoa puolimą septynių vietovių teritorijose. Dėl visų atakų okupantai buvo priversti trauktis ir patyrė nuostolių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis rašistai bandė užimti palankesnes linijas ir pagerinti savo taktinę padėtį Bachmuto, Zaicevės ir Veršinos vietovėse. Puolimai baigėsi priešo pabėgimu ir nuostoliais.

Priešas nesėkmingai bandė veržtis Krasnohorivkos, Avdijivkos ir Peskų gyvenviečių kryptimis", - pranešė Generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat atrėmė dar vieną puolimą netoli Marinkos ir "privertė priešą bėgti". Panašiai baigėsi ir panašus puolimas Lozovojės kryptimi.

Pranešama, kad okupantai aktyviai naudojosi dronais, kad aptiktų Ukrainos pajėgų pozicijas. Jie vykdė oro žvalgybą Husarivkos, Čepilio, Mažojo Prochodo, Rusų Lozovos, Zaporižios ir Novoselovkos II rajonuose.

Pagal Turkijos ir Jungtinių Tautų tarpininkaujant sudarytą svarbų susitarimą Ukraina rugsėjo mėn. galėtų pradėti eksportuoti šių metų derliaus kviečius iš savo jūrų uostų, penktadienį pareiškė Ukrainos žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas.

Ukraina tikisi per kelis mėnesius padidinti grūdų siuntas šiuo maršrutu iki 3-3,5 mln. tonų per mėnesį nuo rugpjūčio mėn. numatyto 1 mln. tonų, sakė pareigūnas Tarasas Vysockis, praneša „Reuters“.

Tokios apimtys leis Ukrainai gauti pakankamai lėšų, kad nereikėtų mažinti sėjos planų, sakė pareigūnas.

Šiuo metu žinoma, kad per rusų okupantų vykdytą Mykolajivo apšaudymą sužeisti 22 žmonės, savo „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities tarybos vadovė Hanna Zamazejeva.

Ji pažymėjo, kad penktadienį per apšaudymą Mykolajivo Korabelnyj rajone buvo apgadinti gyvenamieji namai, įskaitant daugiaaukščius.

„Dabar jau žinoma apie 20 sužeistų žmonių. Tarp sužeistųjų yra 14-metis berniukas, kuris buvo prie įėjimo į bažnyčią, kai rusų teroristai ją užpuolė. Preliminariais duomenimis, sužeidimą sukėlė kasetinių šaudmenų sprogimas“, – sakė H.Zamazejeva.

Regiono tarybos pirmininkas pridūrė, kad į regiono ligoninės intensyviosios terapijos skyrių buvo nuvežtas sunkios būklės paauglys su politrauma ir sprogstamosiomis žaizdomis galvoje, šlaunyje ir pilve.

Vėliau H.Zamazejeva patikslino, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 22.

Kaip pranešta anksčiau, penktadienį po pietų Rusijos pajėgos vėl apšaudė Mykolajivo gyvenamuosius rajonus.

Mykolajivo srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas sakė, kad per apšaudymas pareikalavo ir gyvybių.
 

Enerhodaro meras Dmytro Orlovas sakė, kad iš Zaporižios atominės elektrinės pusės apšaudomi miesto gyvenamieji rajonai.

„Energodaro gyventojai! Būkite maksimaliai atsargūs! Saugokitės dabar vykstančių okupantų provokacijų! Apšaudymas vyksta iš Zaporižios AE gyvenamųjų rajonų Enerhodare link. Girdisi sprogimai“, – „Telegram“ platformoje rašė meras.

„Daugelyje miesto rajonų nėra elektros. Taip pat nėra vandens tiekimo, dažniausiai neveikia internetas“, – sakė D.Orlovas.

Netoli pramoninės Zaporižios atominės elektrinės teritorijos užfiksuoti trys raketų smūgiai, pranešta „Energoatom“ „Telegram“ kanalo žinutėje.

Ukraina teigia, kad Rusijos apšaudymas pataikė į Zaporižios atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje elektros liniją ir į azoto deguonies įrenginį.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ pranešė, kad penktadienį per Rusijos apšaudymą nukentėjo elektrinės aukštos įtampos elektros linija, tačiau elektrinė vis dar veikia ir jokių radioaktyviųjų išmetimų neaptikta.

„Scanpix“/AP nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Jėgainė yra Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas netrukus po to, kai Rusijos įvesta okupuoto Ukrainos miesto Enerhodaro administracija pranešė, kad elektrinės elektros linijos buvo pažeistos per ukrainiečių smūgį.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ penktadienį pareiškė, kad neatsisako jos ataskaitoje keliamų kaltinimų Ukrainos pajėgoms, kad kovodamos su Rusijos invazija jos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai sukritikavo minimą „Amnesty International“ ataskaitą.

„Amnesty International“ „tvirtai laikosi savo tyrimo“, sakė organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard.

„Išvados... buvo pagrįstos įrodymais, surinktais atliekant išsamius tyrimus, kuriems buvo taikomi tokie pat griežti standartai ir deramo patikrinimo procesai, kaip ir visam „Amnesty International“ darbui“, – pridūrė ji.

Plačiau skaitykite čia.

Tikimasi, kad pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta po Rusijos invazijos sekmadienį įplauks į Libano šiaurėje esantį Tripolio uostamiestį, pranešė valstybinė žiniasklaida ir Ukrainos ambasada, skelbia „The Guardian“.

Su Siera Leonės vėliava plaukiojantis laivas „Razoni“ praėjusį pirmadienį išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto, gabendamas 26 000 tonų kukurūzų, ir kitą dieną sustojo Turkijoje, kur buvo patikrintas.

Tai pirmasis pristatymas pagal JT remiamą susitarimą, kurį praėjusį mėnesį, padedant Turkijai, pavyko sudaryti ir kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Laivas Tripolį turėtų pasiekti sekmadienio rytą, pranešė Libano nacionalinė naujienų agentūra (NNA).

„Jo atvykimo į Tripolio uostą tikimasi 10 val. ryto (vietos laiku)“, – AFP sakė Ukrainos ambasados atstovas spaudai.

Kyjivas teigė, kad išplaukti laukia dar 16 grūdų pakrautų laivų, iš kurių trys išplaukia penktadienį.

Ukraina, viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų, atnaujino eksportą po susitarimo, kuriuo siekiama į pasaulio rinkas išleisti milijonus tonų įstrigusios ukrainietiškos produkcijos.

Panašus susitarimas garantuoja, kad Rusija gali eksportuoti produkciją ir trąšas nepaisant Vakarų sankcijų.

Ukraina ir Rusija ruošiasi itin aktyvaus karinių veiksmų etapo pietinėje dalyje pradžiai, sakė gynybos pajėgų pietų Ukrainoje jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, kurią cituoja „Unian“.

Pasak N.Humeniuk, Rusijos pajėgos suformavo smogiamąsias pajėgas Kryvyj Riho kryptimi ir bando pritraukti rezervus.

„Grasinimai ir perspėjimai apie itin aktyvaus karo etapo pradžią pasigirsta, turime suprasti, kad tokie veiksmai nėra atmestini. Tačiau neturėtume panikuoti. Iš įvairių šaltinių girdime skirtingas datas ir visi sako, kad civiliai gyventojai turi būti evakuoti. Pritariame tam ir raginame padėti mūsų kariuomenei. Mes ruošiamės aktyvioms kovinėms operacijoms, priešas tai mato ir taip pat ruošiasi“, – sakė ji.

Ji taip pat pažymėjo, kad rusų bandymai sutvarkyti Antonivo tiltą ir pastatyti pontonines perėjas yra suprantami, tačiau šiuos objektus kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

„Turime ginklų, kuriais galime pataikyti į tam tikrą taikinį. Taigi galime sunaikinti priešo planus nesugriaudami infrastruktūros“, – pabrėžė ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui pasakė, jog viliasi pasirašyti susitarimą dėl prekybinių ir ekonominių ryšių stiprinimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

„Viliuosi, kad šiandien galėsime pasirašyti aktualų memorandumą dėl mūsų prekybinių ir ekonominių ryšių plėtojimo“, – sakė V.Putinas, abiem lyderiams susėdus derybų Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

R.T.Erdoganas savo ruožtu sakė besitikintis atversti „naują lapą“ Ankaros ir Maskvos santykiuose.

„Tikiu, kad (šiandienos susitikimas) atvers visai naują Turkijos ir Rusijos santykių puslapį“, – sakė R.T.Erdoganas derybų pradžioje.

Rusijos pajėgoms iš Chersono pusės dieną apšaudant Mykolajivą buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių, įskaitant 14 metų berniuką. Taip pat žinoma, kad yra ir žuvusių, savo „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.
 

Rusija uždraudė investuotojams iš vadinamųjų „nedraugiškų šalių“ iki metų pabaigos pardavinėti tam tikrų strateginių įmonių akcijas – penktadienį Vladimiras Putinas pasirašė prezidento dekretą.

Draudimas taip pat taikomas naftos ir dujų telkinio „Sachalinas-1“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose akcijų paketams, praneša „Reuters“.

Jos operatorė „ExxonMobil“ šią savaitę pranešė, kad šiuo metu perleidžia savo 30 proc. akcijų kitai šaliai.

Penktadienį valstybės kontroliuojama Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad įtariamas išdavyste suimtas vienas iš pagrindinių Rusijos hipersonikos ekspertų, rašo „The Guardian“.

Andrejus Šipliukas vadovauja Novosibirsko teorinės ir taikomosios mechanikos instituto hipersonikos laboratorijai, rašoma instituto interneto svetainėje, ir pastaraisiais metais koordinavo mokslinius tyrimus, skirtus hipergarsinių raketų sistemų kūrimui, praneša „Reuters“.

Rusijos naujienų agentūra citavo vieną iš A.Šipliuko kolegų, kuris sakė, kad institute buvo atliktos kratos.

Praėjusį mėnesį Dmitrijus Kolkeris, kitas Novosibirsko fizikas, mirė nuo kasos vėžio netrukus po to, kai buvo suimtas dėl įtarimų išdavyste.

Viena Rusijos grupė samdydavo žmones gatvėje, kad jie internete rašytų komentarus, turinčius sudaryti įspūdį, esą paprasti žmonės palaiko Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savininkė „Meta“.

Internetas yra vienas iš pasaulyje pasmerkto karo frontų, ir Rusija jame siekia slopinti kritiką bei stumti savo naratyvus dėl kaimyninės valstybės užpuolimo.

Šiai dezinformacijos kampanijai „Instagram“, „Facebook“ ir kitose platformose vadovauja „trolių fabrikas“, ir jame, pasak „Meta“, yra žmonių, anksčiau sietų su viena liūdnai pagarsėjusia rusų įtakos grupe.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Europos Sąjungos valstybės narės ketvirtadienį paskelbė sankcijas nušalintam buvusiam prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo sūnui Oleksandrui. 

Sankcijos įvestos už vaidmenį sukeliant grėsmę Ukrainos saugumui.  

ES Taryba išplatintame pareiškime nurodė, kad abu Janukovyčiai buvo įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, sudarytą „reaguojant į tebesitęsiančią nepateisinamą ir neišprovokuotą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Janukovyčius

Nuo 2010 metų vasario iki 2014-ųjų vasario Ukrainos prezidento pareigas ėjęs V.Janukovyčius buvo nušalintas per provakarietišką Maidano revoliuciją.   

Reaguodama į savo politinio sąjungininko pralaimėjimą Rusija užėmė ir aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami separatistai perėmė rytinio Donbaso regiono kontrolę. Šįmet vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.   

Kai kurios ES ir NATO valstybės narės pradėjo tiekti Kyjivui pažangią ginkluotę, kad padėtų jam gintis nuo Rusijos agresijos, o Briuselis priėmė virtinę sankcijų Maskvai paketų.

Pasak ES, šiuo metu Rusijoje gyvenantis 72 metų V.Janukovyčius vis dar prisideda prie veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bei valstybės stabilumą ir saugumą.

ES oficialiajame leidinyje ketvirtadienį paskelbtame sankcijų dokumente V.Janukovyčius kaltinamas sąmokslu grįžti į valdžią Ukrainoje, jei per Rusijos invaziją būtų nuverstas prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Pasak įvairių šaltinių, ponas Viktoras Janukovyčius dalyvavo Rusijos specialiojoje operacijoje, per kurią buvo siekiama pirmaisiais neišprovokuotos neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą etapais sugrąžinti jį į prezidento postą“, – rašoma dokumente. 

V.Janukovyčiaus sūnus Oleksandras sulaukė sankcijų dėl tos pačios priežasties, taip pat dėl „sandorių su separatistų grupėmis Ukrainos Donbaso regione“.

49 metų O.Janukovyčiui susikrauti turtus padėjo ryšiai jo tėvo prezidentavimo laikotarpiu, taip pat energetikos įmonės bei nekilnojamasis turtas Donecko ir Luhansko separatistų įkurtuose dariniuose Donbase.   

„Separatistų batalionas OPLOT (nuo 2015 metų vasario esantis sankcionuojamų subjektų sąraše) rūpinosi jo nekilnojamojo turto plėtros projektų vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje saugumu“, – sakoma sankcijų dokumente.

Abiem Janukovyčiams bus draudžiama atvykti į ES, taip pat bus įšaldytas visas Bendrijoje esantis jų turtas. 

Rusija penktadienį pranešė išsiunčianti 14 Bulgarijos konsulatų ir ambasados darbuotojų, atsakydama į Sofijos „nemotyvuotą“ sprendimą išvaryti 70 Rusijos diplomatinių darbuotojų, tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Daug Europos šalių yra išvariusios Rusijos diplomatų dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje. Rusija atsako tokiomis pačiomis priemonėmis.

Birželio mėnesį Bulgarija paskelbė išsiunčianti 70 rusų diplomatinių darbuotojų – tai didžiausias toks išvarymas iš šios Balkanų valstybės.

Sofija taip pat paskelbė laikinai uždaranti Rusijos generalinį konsulatą Rusėje Bulgarijos šiaurėje.

„Norėtume pabrėžti, kad atsakomybė už šių priešingus rezultatus duodančių žingsnių pasekmes tenka vien Bulgarijos vyriausybei“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Manome, kad tokie veiksmai ne tik reikšmingai kenkia tradiciniams ryšiams tarp mūsų šalių, bet ir liudija apie kolektyvinių Vakarų, kurie yra pasiruošę aukoti savo partnerių interesus, kad pakenktų Rusijai, tolesnį degradavimą“, – nurodė ministerija.

Ji „apgailestavo“, kad Bulgarija „besąlygiškai laikosi šios destruktyvios linijos“.

Nuo penktadienio vakaro iki ankstaus pirmadienio ryto Ukrainos pietiniame Mykolajivo mieste galios griežta komendanto valanda, praneša UNIAN, remdamasi Mykolajivo srities karinės administracijos vadovo Vitalijaus Kimo videokreipimusi.

„Pasirašiau nurodymą, kuriuo Mykolajivo teritorijoje nuo rugpjūčio 5 dienos 23.00 val. iki rugpjūčio 8 d. 5.00 val. įvedama komendanto valanda“, – pareiškė V.Kimas.

Nuotr. iš Vitalijaus Kimo „Facebook“ profilio/Vitalijus Kimas

Kaip paaiškino srities vadovas, tai reiškia, kad galios visos komendanto valandai būdingos taisyklės, tai yra, nustatytu laiku bus draudžiama būti gatvėse ir kitose viešosiose vietose be specialiai išduotų leidimų ir pažymėjimų.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Raketomis apšaudytas Mykolajivas

V.Kimas paragino gyventojus iš anksto atlikti numatytus reikalus ir leido suprasti, kad mieste bus vykdoma išdavikų paieška. Kiek anksčiau V.Kimas pažadėjo sumokėti po 100 dolerių tiems, kas suteiks informacijos apie okupantų bendrininkus, koreguojančius apšaudymų ugnies koordinates. Oficialiai jau yra sulaikyti keturi tokie koreguotojai.

Dar trys grūdų prikrauti laivai penktadienį išplaukė iš Ukrainos uostų pagal Jungtinių Tautų remiamą susitarimą praleisti šiuos krovinius pro Juodojoje jūroje Rusijos vykdomą blokadą, pranešė Turkijos gynybos ministerija.

Su Panamos vėliava plaukiojantis laivas „Navistar“ iš Odesos uosto į Airiją gabena 33 tūkst. tonų grūdų, nurodė ministerija.

Kiti du laivai išplaukė iš Čornomorsko: Maltoje registruotas „Rojen“ į Jungtinę Karalystę gabena 12 tūkst. tonų grūdų, o su Turkijos vėliava plaukiojantis „Polarnet“ su 12 tūkst. tonų grūdų išplaukė į Turkiją.

Maskva ir Kyjivas praeitą mėnesį Stambule susitarė su Turkija ir JT, kad pirmąkart nuo Rusijos invazijos pradžios vasario gale iš Ukrainos uostų bus atnaujintas kviečių ir kitų grūdų gabenimas laivais.

Pirmasis laivas su 26 tūkst. tonų kukurūzų kroviniu pirmadienį išplaukė iš Odesos į Tripolio uostą Libane.

Su Siera Leonės vėliava plaukiojantis „Razoni“ trečiadienį buvo patikrintas jungtinės inspektorių grupės, kurioje esama Rusijos ir Ukrainos pareigūnų. Atlikus patikrą laivui buvo leista plaukti Bosforo sąsiauriu.

Laivo judėjimą prižiūri tarptautinė grupė, sudaryta iš Turkijos, Jungtinių Tautų ir abiejų kariaujančių šalių pareigūnų.

Grupės pranešime sakoma, kad pirmojo laivo sėkmingas reisas yra „koncepcijos įrodymas“, jog susitarimas gali veikti.

Rusija ir Ukraina yra svarbios kviečių ir kitų javų eksportuotojos.

Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį grūdų eksportas iš Ukrainos beveik visiškai nutrūko, todėl pasaulyje sparčiai augo maisto kainos, o kai kurioms neturtingiausioms šalims maisto produktų importas tapo beveik neįperkamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai sukritikavo žmogaus teisių gynimo organizaciją „Amnesty International“, kai ši apkaltino jo šalies pajėgas, kad kovodamos su Rusijos invazija jos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams. 

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje „Amnesty International“ paminėjo incidentus 19-oje miestų ir miestelių, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose.   

V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms.  

Pasak prezidento, žmogaus teisių gynimo organizacija bando „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“. 

„Nėra ir net hipotetiškai negalėtų būti jokių sąlygų, kuriomis būtų pateisinamas koks nors Rusijos smūgis Ukrainai. Agresija prieš mūsų valstybę yra neišprovokuota, grobikiška ir atvirai teroristinė“, – kalbėjo V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis. 

Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.

Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“.  

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos bombardavo kelis miestus ir gyvenvietes, įskaitant Mykolajivą šalies pietuose, kur, pasak mero, dviejuose rajonuose buvo apgriauti gyvenamieji pastatai.

Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame Torecko miestelyje rusams ketvirtadienį apšaudžius autobuso stotelę žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti. 

Antrame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Charkive vietos valdžios institucijos pranešė apie Rusijos raketų smūgius pramoninėms zonoms.

Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, kur, jų teigimu, jau atkovojo daugiau kaip pusšimtį kaimų, anksčiau kontroliuotų Maskvos.

Suomijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pristatė planą apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, kai padidėjęs turistų iš rytinės kaimynės srautas pakurstė nepasitenkinimą, vykstant Maskvos karui Ukrainoje.

Kai buvo sustabdyti skrydžiai iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis, Suomija tapo tranzito šalimi daugeliui rusų, norinčių keliauti po Europą.

„Daugelis tai laiko sankcijų režimo pažeidimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Suomija nusprendė prašytis narystės NATO, po Maskvos invazijos į Ukrainą išaugus politikų ir visuomenės palankumui Aljansui. Tačiau ši Šiaurės šalis liko vienintelė su Rusija besiribojanti ES šalis, netaikanti suvaržymų rusams gauti turistines vizas.

Nors Šengeno erdvės taisyklės ir Suomijos įstatymai neleidžia tiesiogiai uždrausti išduoti vizas pilietybės pagrindu, Suomija gali sumažinti išduodamų vizų skaičių pagal atskiras kategorijas, pažymėjo P.Haavisto.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Latvijos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl ekonominio bendradarbiavimo galiojimas šią savaitę buvo sustabdytas, teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame oficialiame valstybės žinių leidinyje „Latvijas Vestnesis“.

Skelbiama, jog tuo pačiu sustabdytas Latvijos ir Rusijos susitarimo dėl tarpvyriausybinės ekonominio, mokslinio, techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos sudarymo galiojimas, taip pat 2010 metų Latvijos ir Rusijos susitarimo dėl abiejų šalių pasienio regionų gyventojų tarpusavio kelionių palengvinimo galiojimas.

Gegužės viduryje buvo sustabdytas Latvijos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl pajamų ir kapitalo mokesčių dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos bei jo protokolo galiojimas, taip pat dviejų valstybių tarpvyriausybinio susitarimo dėl Latvijoje gyvenančių Rusijos karių pensininkų ir jų šeimų socialinės apsaugos 13 straipsnio galiojimas.

Šis straipsnis numatė, kad Latvija, vadovaudamasi tarptautine praktika, užtikrina savo teritorijoje esančių memorialinių statinių ir karių masinio laidojimo vietų priežiūrą ir išsaugojimą, netrukdo laidoti mirusių karių pensininkų ir jų šeimų narių bei atlikti laidotuvių apeigas. Lygiai taip pat Rusija įsipareigojo rūpintis latvių, lyvių ir Latvijos piliečių, žuvusių per karus ir represijas, memorialinių statinių ir laidojimo vietų priežiūra Rusijos teritorijoje.

Tikėtina, kad Ukraina perima strateginę iniciatyvą ir verčia Rusiją perskirstyti pajėgas bei keisti savo planus, tvirtinama naujausioje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Pasak ISW analitikų, reaguodamos į Ukrainos kontrpuolimo operacijas, Rusijos pajėgos vis dažniau perkelia karius ir techniką į Chersono sritį ir vakarinę Zaporižios srities dalį. Ypač nuo Slovjansko ir Siversko, kurių užėmimo planų okupantai, atrodo, atsisakė.

Rusija taip pat perkelia karinę techniką, ypač artileriją ir aviaciją, iš Ukrainos regionų į Krymą.

„Rusijos pajėgos anksčiau buvo atsitraukusios arba sustabdžiusios puolamąsias operacijas Charkive ir pietų kryptimi, kad Luhansko srities užėmimas taptų prioritetu, tačiau tai padarė savo iniciatyva, atsižvelgdamos į besikeičiančius vadų prioritetus. Panašu, kad šiuo atveju Rusijos pajėgos reaguoja į Ukrainos kontrpuolimo grėsmę Chersono regione, o ne sąmoningai renkasi taikinius, į kuriuos sutelks savo pastangas“, – teigia ekspertai.

ISW žemėlapis/Frontas Chersono regione

ISW pažymi, kad prasidėjus plataus masto karui, net po to, kai ukrainiečiai atrėmė bandymą užimti Kyjivą, rusai galėjo lengvai sutelkti savo pajėgas veiksmams rytuose. Tačiau dabar padėtis pasikeitė.

„Ukrainos pasirengimas kontrpuolimui Chersone ir pradinės šio kontrpuolimo operacijos, o taip pat didelis Rusijos pajėgų susilpnėjimas apskritai, atrodo, leidžia Ukrainai pirmą kartą pradėti aktyviai formuoti karo eigą“, – rašoma ataskaitoje.