Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusija atmetė Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo įkalinti jį 19 metų griežto režimo kalėjime.
- JAV vadovybė svarsto galimybę perduoti Ukrainai papildomą amerikietiškų tankų „Abrams“ partiją.
- Krymo partizanų judėjimas (ATEŠ) leidiniui „Kyiv Post“ pažymėjo, kad partizanai už finansinį atlygį iš Rusijos karininkų gaudavo svarbios informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą ir veiklą.
- Norėdama paneigti pranešimus apie per ukrainiečių smūgį žuvusį Juodosios jūros laivyno vadą Viktorą Sokolovą, antradienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą iš valdybos posėdžio, kuriame esą jis dalyvavo, tačiau medžiagos autentiškumo patikrinti kol kas neįmanoma.
- Kremlius užsakė apklausą, kad išsiaiškintų, ką rusai manytų apie galimą Vladimiro Putino atsistatydinimą.
- Šeštadienį Slovakijoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose gali laimėti prorusiškomis pažiūromis garsėjančio buvusio ministro pirmininko Roberto Fico partija „Smer“. Pats R.Fico pasižymėjo pasisakymais prieš pagalbą Ukrainai ir jos prisijungimą prie NATO.
- Ukrainos saugumo tarnybos nurodymu, Ukrainos kariai Chersono srityje HIMARS raketa smogė laikinai rusų vadavietei. Teigiama, kad per smūgį žuvo aštuoni rusų karininkai, o dar septyni sužeisti.
- Jungtinių Tautų tarptautinės nepriklausomos komisijos dėl pažeidimų Ukrainoje ekspertai pareiškė, kad jie randa vis daugiau įrodymų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras „neįsivaizduoja“ Minsko dalyvavimo kare prieš Rusiją
00:36 Atnaujinta 00:54
Rugsėjo 26 d. interviu agentūrai AP Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Aleinikas pareiškė, kad neįsivaizduoja scenarijaus, pagal kurį Baltarusija įsitrauktų į karą Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis.
Be to, S.Aleinikas taip pat pareiškė, kad neįsivaizduoja situacijos, kai Rusija įsakytų Baltarusijos pareigūnams panaudoti neseniai Baltarusijoje dislokuotus taktinius branduolinius ginklus.
„Nematau tokios galimybės, nes tai pirmiausia yra gynybos priemonė“, – sakė S.Aleinikas.
Jis pridūrė, kad jei Baltarusija būtų užpulta, „neatmetu galimybės panaudoti bet kokias priemones mūsų šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui apginti“.
Dar gegužės mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir jo kolega iš Baltarusijos Viktoras Chreninas pasirašė susitarimą dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Pranešama, kad S.Šoigu pareiškė, jog ginkluotės kontrolė liks Maskvai.
Po kelių mėnesių Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas pareiškė, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų buvimas Baltarusijos teritorijoje išlieka mažai tikėtinas.
Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka siekė sustiprinti Baltarusijos ir Rusijos ryšius, ypač A.Lukašenkos ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ryšius. Šio mėnesio pradžioje V.Putinas ir A.Lukašenka susitiko Sočyje aptarti dvišalių santykių ir tolesnės integracijos į vadinamąją Sąjunginę valstybę.
V.Zelenskis paskyrė Andrijų Ševčenką patarėju
00:06
Rugsėjo 26 d. paskelbtame prezidento dekrete teigiama, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė buvusį profesionalų futbolininką ir futbolo komandos vadovą Andrejų Ševčenką išorės patarėju.
Dekrete nepateikta jokios išsamesnės informacijos apie naujas A.Ševčenkos pareigas.
Per savo futbolininko karjerą A.Ševčenka žaidė „Dynamo“, „A.C. Milan“ ir „Chelsea“ komandose ir buvo pirmasis ukrainietis, laimėjęs „Auksinio kamuolio“ apdovanojimą.
Nuo 2016 m. iki 2021 m. jis treniravo Ukrainos nacionalinę futbolo rinktinę.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 9 701 civilis gyventojas
23:55
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 9 701 ir buvo sužeisti 17 748 civiliai gyventojai.
„Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo didelio masto Rusijos ginkluotas puolimas, iki 2023 m. rugsėjo 24 d. OHCHR užregistravo 27 449 civilių aukas šalyje: Žuvo 9 701 žmogus ir 17 748 buvo sužeisti“, – rašoma JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje.
OHCHR mano, kad tikrieji skaičiai yra gerokai didesni, nes vėluojama gauti informaciją iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, ir daugelis pranešimų dar nepatvirtinti.
JT patvirtintais duomenimis, žuvo 4521 vyras, 2707 moterys, 289 berniukai, 237 mergaitės, 29 vaikai ir 1918 suaugusiųjų, kurių lytis dar nežinoma.
JT 2022 m. kovą vadina daugiausiai gyvybių nusinešusiu mėnesiu: tuomet žuvo mažiausiai 4154 žmonės.
Praėjusių metų kovą JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkas Federico Villegasas paskelbė apie Nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos dėl Ukrainos sukūrimą, kad būtų ištirti visi įtariami žmogaus teisių pažeidimai ir piktnaudžiavimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir susiję nusikaltimai, susiję su Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą.
Karinis jūrų laivynas: Rusijos raketose yra iki 50 užsienyje pagamintų dalių
23:27
Rugsėjo 26 d. karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas sakė, kad nuo 30 iki 50 rusiškų raketų dalių gaminama ne Rusijoje.
Tačiau dėl sankcijų Maskva investuoja į šių dalių gamybą Rusijoje, sakė karinio jūrų laivyno atstovas.
Pasak D.Pletenčiuko, šios sudedamosios dalys yra mažiau patikimos nei užsienyje pagaminti analogai.
Sankcijos taip pat privertė Rusiją pereiti nuo Vokietijoje pagamintų variklių prie Kinijoje pagamintų variklių karinio jūrų laivyno laivuose, tačiau dabar Rusija planuoja gaminti šiuos variklius šalies viduje, kad užtikrintų jų tiekimą, pridūrė D.Pletenčiukas.
Ukrainos valdžios institucijos dažnai tiria Rusijos raketose ir bepiločiuose lėktuvuose randamus komponentus, kad įvertintų, kokiu mastu Rusijai pavyksta apeiti sankcijas.
Pavyzdžiui, rugpjūčio 15 d. prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad sparnuotosiose raketose Kh-101, kurias Rusija tą dieną panaudojo per rytinę ataką, buvo apie 30 užsienyje pagamintų mikroschemų. A.Jermakas pridūrė, kad raketos buvo pagamintos šių metų balandžio mėnesį.
Rusija siekia grįžti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą
22:38
Rusija siekia grįžti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą po to, kai praėjusių metų balandžio mėn. buvo pašalinta iš jos po invazijos į Ukrainą.
Jungtinių Tautų interneto svetainėje Rusija yra įtraukta į kandidatų sąrašą 2024-2026 m. kadencijos Žmogaus teisių tarybos narių rinkimuose, kurie turėtų įvykti spalio 10 d.
Narystė grindžiama teisingu geografiniu pasiskirstymu, o dvi laisvos vietos yra Rytų Europos valstybių regioninėje grupėje, nurodo Jungtinės Tautos. Rusija, kartu su Albanija ir Bulgarija, yra nurodytos kaip iki šiol paskelbusios apie savo kandidatūras šiame regione.
Remiantis Rusijos pozicijos dokumentu, kurį gavo CNN, Rusija mano, kad Žmogaus teisių taryba yra „pagrindinis Jungtinių Tautų sistemų organas“.
Pozicijos dokumente, kurį Rusija platina JT narėms, siekdama pritraukti paramą, teigiama, kad Rusija „mano, jog svarbu užkirsti kelią stiprėjančiai tendencijai Žmogaus teisių tarybą paversti priemone, kuri tarnauja vienos grupės šalių politinei valiai, baudžiančiai nelojalias vyriausybes už jų nepriklausomą vidaus ir išorės politiką“.
„Jei bus išrinkta, Rusijos Federacija sutelks dėmesį į šį klausimą. Tvirtai skatinsime bendradarbiavimo principus ir konstruktyvaus abipusiai pagarbaus dialogo stiprinimą Taryboje, kad būtų rasti tinkami žmogaus teisių klausimų sprendimai“, – teigiama pozicijos dokumente.
Kanados parlamento pirmininkas pasitraukė iš pareigų po to, kai viešai pagyrė nacius
21:41
Kanados Bendruomenių Rūmų žemųjų rūmų pirmininkas pranešė, kad atsistatydina, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai sukėlė pasipiktinimą parlamente viešai pagyręs buvusį nacių kareivį.
Anthony Rota sakė įstatymų leidėjams, kad padarė klaidą, nes praėjusį penktadienį pakvietė buvusį 98 metų kareivį Jaroslavą Hunką dalyvauti Parlamento posėdyje, skirtame Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pagerbti, o vėliau viešai pavadino J.Hunką didvyriu.
Parlamento pirmininko pozicija greitai tapo nepavydėtina, kai paaiškėjo, kad J.Hunka, sulaukęs dviejų įstatymų leidėjų ovacijų, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo viename iš Adolfo Hitlerio „Waffen SS“ dalinių.
„Tas viešas pripažinimas sukėlė skausmą asmenims ir
bendruomenėms, įskaitant Kanados ir viso pasaulio žydų bendruomenę. Prisiimu visą atsakomybę už savo veiksmus“, – sakė valdančiosios Liberalų partijos narys A.Rota ir pridūrė, kad jo atsistatydinimas įsigalios trečiadienį.
Iki tol jam vadovaus pirmininko pavaduotojas.
V.Zelenskis Kyjive susitiko su Austrijos nacionalinės tarybos pirmininku
21:30
Rugsėjo 26 d. Kyjive įvyko Prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su Austrijos nacionalinės tarybos pirmininku Wolfgangu Sobotka.
V.Zelenskis padėkojo W.Sobotkai už „nuolatinę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat mūsų europiniams siekiams“.
Supratimas, kad Ukraina yra ir bus Europos dalis, „iš tikrųjų įkvepia ir motyvuoja mūsų karius“, pridūrė V.Zelenskis.
Jiedu aptarė septynis žingsnius, kuriuos Europos Komisija rekomendavo Ukrainai, kad ji galėtų pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, ir Ukrainos bei Austrijos ekonominį bendradarbiavimą, ypač Austrijos įmonių dalyvavimą atstatant Ukrainą.
V.Zelenskis taip pat sakė, kad vertina tai, jog Austrija yra pasirengusi remti taikos formulės – dešimties punktų taikos plano, kuriuo siekiama užbaigti karą su Rusija ir apie kurį jis paskelbė 2022 m. lapkričio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime – įgyvendinimą.
W.Sobotka nuo 2017 m. yra Nacionalinės tarybos, Austrijos parlamento žemųjų rūmų, pirmininkas.
W.Sobotka taip pat buvo Austrijos parlamento delegacijos, kuri rugsėjo 25 d. atvyko į Kyjivą, narys.
Septyni laivai išplaukė iš Odesos laikinuoju Juodosios jūros koridoriumi
21:22
Septyni laivai jau išplaukė iš Odesos per laikiną humanitarinį koridorių Juodojoje jūroje, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas, praneša „Interfax-Ukraina“.
D.Pletenčiukas sakė: „Tai yra, septyni iš septynių sėkmingų atvejų. Du įplaukė, septyni išplaukė.
„Penki laivai yra tie, kurie čia buvo prieš prasidedant plataus masto invazijai. Atitinkamai šis procesas tęsiasi.
„Darome viską, kad užtikrintume saugumą toje teritorijoje, kur laivai yra mūsų teritoriniuose vandenyse.“
V.Zelenskis įspėja: „Kol tęsis Rusijos agresija, Rusija turi jausti savo nuostolius“
21:19
Ukraina vykdys daugiau „veiksmų“ prieš Rusijos „teroristinę valstybę“, pareiškė Volodymyras Zelenskis.
Sankcijų nepakako Rusijos agresijai sustabdyti, sakė Ukrainos prezidentas.
„Aiškiai matome, kokias spaudimo Rusijai kryptis reikia stiprinti, kad būtų užkirstas kelias [jos] teroristinių pajėgumų augimui“, – sakė jis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.
„Sankcijų nepakanka. Bus ir daugiau mūsų pačių, ukrainiečių, veiksmų prieš teroristinę valstybę. Kol tęsis Rusijos agresija, Rusija turi jausti savo nuostolius“.
Chersone nugriaudėjo galingi sprogimai: Rusijos orlaiviai atakavo medicinos įstaigą Beryslave
20:57
Vakare Chersone nugriaudėjo galingi sprogimai, pranešė Chersono srities valstybinė administracija.
„Chersone girdimi galingi sprogimai! Pasilikite saugiose vietose! Neišeikite į lauką!“ – rašė Chersono MBA vadovas Romanas Mročko.
R.Mrochko nepateikė detalių, tačiau 17.50 val. regione pusvalandžiui buvo paskelbtas oro pavojus.
Vėliau Chersono srities valstybinė administracija pranešė, kad Rusijos orlaiviai atakavo medicinos įstaigą Beryslave.
„Dėl valdomos bombos buvo apgadintas vieno iš ligoninės skyrių stogas, maitinimo skyrius, skalbykla, katilinė, garažas, ūkinės ir sandėliavimo patalpos“, – sakoma pranešime.
Uzbekistanas giria stiprėjančius gynybos ryšius su JAV
20:46
Uzbekistanas antradienį gyrė stiprėjančius gynybos ryšius su Vašingtonu, JAV pareigūnams apsilankius tradicinėje Rusijos įtakos zonoje esančioje Vidurio Azijos šalyje.
Buvusios sovietinės respublikos, įskaitant Uzbekistaną, vis dažniau nusigręžia nuo istorinės partnerės Rusijos ir dėl saugumo garantijų kreipiasi į JAV. Ši tendencija paspartėjo Maskvai pernai vasarį pasiuntus karius į Ukrainą.
„Draugiški mūsų šalių santykiai gynybos srityje kasmet stiprėja“, – sakė Uzbekistano gynybos ministras Bachodiras Kurbanovas per susitikimą su JAV gynybos pareigūnais.
Jis priėmė delegaciją, kurioje buvo ir JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės vadas Michaelas Kirilla.
„Per susitikimą šalys aptarė pasiekimus karinėje srityje ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Apie 35 mln. gyventojų turinti Vidurio Azijos šalis kadaise buvo Rusijos vadovaujamo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė, tačiau 2012 metais pasitraukė iš aljanso, kilus spėlionėms, kad kaip į strateginę sąjungininkę ji žvelgia į Jungtines Valstijas.
Pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje Taškentas leido JAV pajėgoms naudotis savo sovietmečio laikų aerodromu „K-2“ karinėms operacijoms kaimyniniame Afganistane rengti, o 2020 metais surengė bendras pratybas su amerikiečių kariais.
JAV ir Uzbekistano derybos įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai KSSO narė Armėnija, kita buvusi sovietinė respublika, sukritikavo Rusiją dėl nesikišimo į Azerbaidžano puolimą prieš armėnų separatistus Kalnų Karabache.
Ukrainos gynybos ministras nei patvirtina, nei paneigia tariamą Rusijos admirolo žūtį
20:38
Jei Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas žuvo, „tai gera žinia visiems“, antradienį CNN sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Išskirtiniame interviu iš Kyjivo jis nei patvirtino, nei paneigė, kad admirolas Viktoras Sokolovas žuvo per Ukrainos smūgį, praėjusią savaitę suduotą Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje, Kryme.
Anksčiau antradienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad V.Sokolovas per vaizdo konferenciją dalyvauja susitikime su gynybos ministru Sergejumi Šoigu, ir suabejojo Ukrainos teiginiais, kad admirolas žuvo per ataką.
„Jis yra mūsų laikinai okupuotose teritorijose... jo ten apskritai neturėtų būti. Taigi, jei jis žuvo, tai gera žinia visiems, kad mes toliau deokupuojame savo teritoriją“, – CNN sakė R.Umerovas.
Norvegija Ukrainai skirs 92 milijonus dolerių humanitarinės pagalbos
20:30
Rugsėjo 26 d. Norvegijos vyriausybė pranešė, kad Norvegija pažadėjo Ukrainai skirti 1 mlrd. Norvegijos kronų (92 mln. JAV dolerių) humanitarinę pagalbą, kad padėtų gyventojams pasirengti artėjančiai žiemai.
Naujausia parama skirta užtikrinti galimybę gauti „būtiną apsaugą“ ir „gyvybiškai svarbią pagalbą“ civiliams gyventojams ateinančiais žiemos mėnesiais, nes tikimasi, kad Rusija suintensyvins išpuolius prieš šalies infrastruktūrą.
„Žiaurus Rusijos karas sukelia dideles kančias Ukrainos civiliams gyventojams“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt tarptautiniame susitikime Osle, skirtame Ukrainos humanitariniams poreikiams.
„Ukrainiečiai didvyriškai stengiasi priešintis kasdienėms atakoms prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Jiems reikia mūsų pagalbos, kad galėtų išgyventi dar vieną šio karo žiemą“.
Pasak pranešimo spaudai, susitikimą surengė Norvegija ir ES, dalyvaujant Ukrainai, kad aptartų galimus būdus padėti nuo karo nukentėjusiems Ukrainos gyventojams.
Darbotvarkėje buvo aptarta, kaip pereiti nuo trumpalaikių humanitarinių pastangų prie ilgalaikio atstatymo.
Pasak Vyriausybės pareiškimo, nuo visiško karo pradžios Norvegija Ukrainai skyrė daugiau kaip 320 mln. dolerių humanitarinės pagalbos.
Ukrainoje dėl įtariamo ginklų pardavimo sulaikytas dvasininkas
19:58
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir policija pietiniame Chersone sulaikė Maskvos patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios dvasininką, kuris, kaip įtariama, pardavinėjo rusiškus ginklus ir šaudmenis, antradienį pranešė SBU.
Tarnybą cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Įtariamasis, Chersono srities dvasininkas, pardavinėjo ginklus, kuriuos Rusijos pajėgos paliko pasitraukusios per praėjusį rudenį vykusį Ukrainos kontrpuolimą, sakoma pranešime.
Pranešama, kad dvasininkas ginklus slėpė dviejose slėptuvėse, kurių viena buvo įrengta naujos Maskvos patriarchato bažnyčios statybų aikštelėje Chersone.
Jam gresia iki septynerių metų kalėjimo.
Ukraina jau seniai kaltina Maskvos patriarchato atstovus Ukrainoje, kad jie prisideda Kremliaus propagandos mašinos. Kai kurie eiliniai dvasininkai taip pat buvo nuteisti už tiesioginę pagalbą Rusijos kariams.
G.Landsbergis ragina ESBO šalis atsispirti Rusijos šantažui ir duoti griežtą atkirtį
19:36
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nares atsispirti Rusijos šantažui ir duoti griežtą atkirtį.
Taip jis kalbėjo antradienį neeiliniame ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje, kuriame kritikavo Maskvą, savo veiksmais paralyžiavusią organizacijos veiklą.
„Valstybei, kuri veikia visiškai nepaisydama mūsų vertybių, negalima leisti diktuoti mūsų darbotvarkės ir pažeisti mūsų principų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Šiuo metu ESBO pirmininkauja Šiaurės Makedonija, tačiau jos mandatas baigiasi gruodį. Šiuo metu svarstoma Estijos kandidatūra, tačiau dėl jos sutarti nepavyksta dėl Rusijos veto, mat būtinas vienbalsiškumas. Maksva blokuoja ir kitus ESBO sprendimus.
G.Landsbergis savo ruožtu susitikime išreiškė Lietuvos paramą Estijai. Jis taip pat parėmė ESBO generalinės sekretorės ir trijų autonominių institucijų vadovų mandato atnaujinimą.
„Estija yra puikiai pasiruošusi vadovauti organizacijai šiais audringais laikais“, – sakė ministras.
„Akivaizdu, kad nė vienas klausimas negali būti Rusijos šantažo įkaitu. Neturime reikalauti palaiminimo iš šalies, kuri yra nusiteikusi sužlugdyti šią organizaciją“, – pridūrė jis.
G.Landsbergis savo kalboje siūlė pergalvoti ESBO veikimo metodus, įskaitant sprendimų priėmimą konsensusu, ir pašalinti Rusiją iš ESBO šalių tarpo.
ESBO – didžiausia regioninė saugumo organizacija, sukurta spręsti visapusiško saugumo ir stabilumo, žmogaus teisių, ekonomikos ir aplinkosaugos klausimus regione, apimančiame 57 Europos ir Centrinės Azijos valstybes
AFP: Rusija atmetė A.Navalno apeliaciją dėl 19 metų laisvės atėmimo bausmės
18:50 Atnaujinta 19:14
Rusija antradienį atmetė Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo įkalinti jį 19 metų griežto režimo kalėjime dėl kaltinimų ekstremizmu.
Pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos apeliacinis teismas nusprendė palikti galioti praėjusį mėnesį priimtą Maskvos miesto teismo sprendimą, pranešė teisėjas Viktoras Rogovas.
Pastarąjį dešimtmetį A.Navalnas buvo garsiausias Kremliaus oponentas ir organizavo didžiulius antivyriausybinius mitingus, kol 2021 metais buvo įkalintas dėl kaltinimų sukčiavimu, kurie, pasak jo sąjungininkų šalyje ir užsienyje, yra bausmė už jo darbą.
Rugpjūtį teismas netoli Maskvos esančiame kalėjime jam skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų sukūrus organizaciją, kuri kenkė visuomenės saugumui, vykdydama ekstremistinę veiklą.
Teisininko išsilavinimą turintis 47-erių vyras sukūrė politinių biurų tinklą visoje šalyje ir kovos su korupcija biurą, skelbusį apie politinio elito įtariamą kyšininkavimą.
Jis buvo suimtas 2021 metų sausį, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl apnuodijimo jis kaltina Kremlių. Pastarasis tai neigia.
Nuosprendis A.Navalno atžvilgiu praėjusį mėnesį buvo priimtas jau ilgiau nei pusantrų metų tęsiantis plataus masto Rusijos karui Ukrainoje.
„Jūs esate verčiami be kovos atiduoti savo Rusiją valdžią užgrobusiai išdavikų, vagių ir niekšų gaujai. Nepraraskite valios priešintis“, – sakoma A.Navalno pareiškime apie teismo sprendimą.
Rusų klausiama apie jų požiūrį į V.Putino pasitraukimą: ką planuoja Kremlius
18:26
Kremlius užsakė apklausą, kad išsiaiškintų, ką rusai manytų apie galimą Vladimiro Putino atsistatydinimą iš Rusijos prezidento posto. Visos Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centras tokią apklausą atlieka pirmą kartą, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Anot politologo, gali būti, kad Rusijos diktatorius bando išsiaiškinti, ką žmonės laiko vertu kandidatu į prezidentus, kad galėtų pašalinti varžovą. Bet yra ir kitos dvi versijos.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
JT vadovas apgailestauja dėl naujų branduolinio ginklavimosi varžybų
17:53
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas antradienį pareiškė, kad žmonija pasinėrė į naujas branduolinio ginklavimosi varžybas, ir perspėjo, kad virš pasaulio tvyro susinaikinimo šešėlis.
„Vėl žvanginama branduoliniais kardais. Tai beprotybė, turime pakeisti kursą“, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė A. Guterresas.
Keturios šalys ragina atidžiai patikrinti koridorius, kuriais gabenami Ukrainos grūdai
17:52
Keturios Vidurio Europos šalys antradienį paragino Europos Sąjungą nuodugniai patikrinti vadinamuosius solidarumo koridorius, kuriais į trečiąsias šalis keliauja ukrainietiški grūdai.
Anot Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos žemės ūkio ministerijų pareigūnų, dalis grūdų patenka į tokias šalis kaip Lenkija, o tai kenkia vietos ūkininkams, nes ukrainietiški grūdai yra daug pigesni nei vietiniai produktai.
„Raginame Europos Komisiją aktyviau tikrinti solidarumo koridorių veiksmingumą“, – žurnalistams sakė Čekijos žemės ūkio ministras Marekas Vyborny.
„Mūsų bendras interesas – padėti pristatyti ukrainietiškus grūdus į šalis, kurios idealiu atveju nepriklauso ES, o tam reikalingi tikrai veiksmingi koridoriai“, – pridūrė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Medvedevas teigia, kad aplankė karius Donecke
17:42
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas antradienį sakė, kad prezidento Vladimiro Putino nurodymu aplankė karius netoli fronto linijos Donecko srityje Ukrainos rytuose.
„Prezidento nurodymu apsilankiau Donecko Liaudies Respublikos teritorijoje esančiame poligone netoli kontaktinės linijos“, – sakė D. Medvedevas, paminėdamas apsišaukėlišką Rytų Ukrainos separatistinį darinį.
Anksčiau D. Medvedevas ėjo prezidento ir ministro pirmininko pareigas.
Gynybos ekspertą stebina rusų teiginiai, kad laivyno vadas iš tikrųjų yra gyvas
17:21
Gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as išsakė savo mintis po to, kai Juodosios jūros laivyno vadas, kurį, kaip teigia Ukraina, nukovė, neva buvo tarp antradienį vykusio susitikimo dalyvių.
M.Clarke'as Jungtinės Karalystės transliuotojui „Sky News“ tvirtino: „Peržiūrėjome vaizdo įrašą, jis nėra labai aiškus ir vaizdas jame daug šokinėja“.
„Vaizdo įraše nustatėme asmenį, kuris labiausiai panašus į V.Sokolovą, ir tai gali būti jis, tačiau nėra visiškai aišku“, – sako ekspertas.
„Žiūrint į ankstesnes jo nuotraukas, tai gali būti V.Sokolovas. Kita vertus, vis dar nėra įrodymų, kad šis vaizdo įrašas tikrai yra dabartinis“, – tvirtina M.Clarke'as.
„Yra daug įrodymų, kad V.Sokolovas buvo pastate, į kurį penktadienį pataikė pora „Storm Shadow“ raketų. <... > Įmanoma, kad V.Sokolovas gyvas. Tačiau manau, kad rusai turėtų pateikti įtikinamesnių įrodymų nei šis, jei nori, kad į juos šiuo konkrečiu klausimu būtų žiūrima rimtai“, – pastebi ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Krašto apsaugos ministras: karas Ukrainoje parodė, ko reikia kariui
17:09
Rusijos agresija prieš Ukrainą ir blogėjanti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva gynybai ir pasirengimui atseikėjo daugiau lėšų, pinigai skiriami ne tik būtinosios ginkluotės įsigijimui, bet ir karių rengimui ir jų individualiam aprūpinimui, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Per trejus metus gynybos biudžetas išaugo beveik dvigubai ir tai leidžia paspartinti ginkluotės įsigijimus, skirti lėšų kitiems svarbiems pirkiniams, pasirūpinti karių gerove.
Siekiama, kad iki 2025 metų visi Lietuvos kariuomenės kariai būtų aprūpinti modernia ekipuote ir individualia ginkluote. Rūpinamasi ir karių rengimu, perkami naujos ginkluotės simuliatoriai, kurie taip pat leidžia sumažinti ir karinio rengimo kaštus.
„Karas Ukrainoje parodė, ko reikia kariui, kad šis būtų visapusiškai aprūpintas, kokios priemonės yra svarbiausios. Kalbame apie šalmus, šarvines liemenes, geresnius, modernius ginklus, kovinio rengimo priemones“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nuo ambasados pastato Danijoje nuimta Rusijos vėliava
17:04
Danijos sostinėje Kopenhagoje užfiksuotas vyras, nuimantis Rusijos vėliavą nuo vadinamųjų Rusijos namų pastato, pranešė žiniasklaidos grupė „Sky News“.
Šis pastatas priklauso Rusijos ambasadai ir nuo praėjusių metų liepos mėn. yra įtrauktas į ES objektų sąrašą, kuriems taikomos sankcijos.
Rusijos ambasada Danijoje pareiškė, kad trečiadienį veikla šiame objekte bus nutraukta.
Estijos karinės žvalgybos vadas: kaip rusai galėjo užimti Kyjivą ir kiek Rusijai prireiktų laiko smogti kitai kaimynei
16:43
Po penkerių darbo metų besitraukiantis Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro viršininkas pulkininkas Margo Grosbergas leidiniui „The Insider“ pirmą kartą pasakoja, kaip prasidėjo didelės apimties invazija Ukrainoje 2022 m. ir kas buvo žinoma iš anksto.
Tai buvo 2022 m. vasario 24 d. popietė. Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie „specialiąją karinę operaciją“ prieš Ukrainą, buvo praėję maždaug 10 valandų, tačiau kovos veiksmai jau pavojingai artėjo prie Kyjivo. Rusijos pajėgos bandė perimti Hostomelio oro uosto prie Ukrainos sostinės kontrolę. Iš už 130 km esančios Baltarusijos, vienos iš Rusijos parengiamųjų bazių, plūdo tankų kolonos ir kita sunkioji technika...
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečiai sureagavo į vaizdo įrašą su neva gyvu Rusijos Juodosios jūros laivyno vadu
16:21
Antradienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą iš valdybos posėdžio, kuriame neva dalyvavo Juodosios jūros laivyno vadas Viktoras Sokolovas. Ukrainos kariuomenė dabar patikslina šią informaciją.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadovybę.
„Kaip žinoma, per raketų smūgį į Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą žuvo 34 karininkai. Turimi šaltiniai teigia, kad tarp žuvusiųjų yra ir Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas“, – sakoma pranešime.
Specialiųjų operacijų pajėgos teigė, kad daugelio kūnų kol kas nepavyko identifikuoti.
„Kadangi rusai buvo skubiai priversti paskelbti atsakymą su tariamai gyvu V.Sokolovu – mūsų padaliniai tikslina informaciją. Tai vyksta vykdant duomenų rinkimo procedūrą apie operacijos rezultatus“, – pridūrė Specialiųjų operacijų pajėgos.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Rusija netrukus gali turėti naują sąjungininką Europoje
15:55
Šį šeštadienį Slovakijoje vyks rinkimai, kuriuose gali laimėti prorusiškomis pažiūromis garsėjančio buvusio ministro pirmininko Roberto Fico partija „Smer“.
Naujienų portalo „Bloomberg“ duomenimis, R.Fico, ilgiausiai Slovakijoje dirbęs ministras pirmininkas, 2018 m. buvo priverstas atsistatydinti. Dabar savo rinkimų kampanijoje jis aktyviai naudojasi baime dėl karo Ukrainoje padarinių.
„R.Fico pažadėjo nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, pavadino Slovakijos prezidentę "Amerikos agentu“ ir nepritaria Ukrainos narystei NATO. Iki šiol Slovakija apskritai tvirtai palaikė Kyjivą, tačiau naujausios apklausos rodo, kad daugiau nei pusė slovakų dėl karo kaltina Vakarus arba Ukrainą“, – rašo „Bloomberg“.
Tuo pat metu Europos ir Slovakijos priežiūros institucijos vis labiau nerimauja, kad prieš rinkimus vietos socialinėje žiniasklaidoje aktyviai skleidžiama dezinformacija ir prokremliška ideologija. ES jau įspėjo socialinės žiniasklaidos savininkus dėl didžiulių baudų, jei jie nekovos su užsienio propaganda.
Ukrainos magistraliniame dujotiekyje nugriaudėjo galingas sprogimas
15:48
Ukrainos Poltavos srityje antradienį įvyko sprogimas pagrindiniame dujotiekyje. Apie tai pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.
Incidentas įvyko Poltavos srities Lubensko rajone. „Preliminariais duomenimis, pagrindiniame dujotiekyje sumažėjo slėgis“, – sakė D. Luninas.
Nepranešama, kad nelaimė būtų kaip nors susijusi su kariniais veiksmais Ukrainoje.
Įvykio vietoje dirba Ukrainos valstybinė avarinių situacijų tarnyba. D.Luninas taip pat paskelbė du vaizdo įrašus, kuriuose matyti didelis gaisras ir į dangų kylantis dūmų debesis.
Vėliau D.Luninas pridūrė, kad sprogimo vietoje išdegė dujų likučiai. „Gelbėtojai likviduoja sausos žolės gaisrą. Situacija kontroliuojama“, – pažymėjo jis.
Poltavos srities karinės administracijos vadovas sakė, kad galingo sprogimo aukų, laimei, nėra.
Norvegija skirs Ukrainai 87 mln. eurų humanitarinės pagalbos
14:49
Norvegija suteiks 1 mlrd. kronų (87 mln. eurų) humanitarinę paramą Ukrainai, antradienį pranešė Norvegijos vyriausybė.
Humanitariniu finansavimu siekiama „užtikrinti, kad pažeidžiamiausi, vaikai, pabėgėliai ir šalies viduje perkeltieji asmenys“ gautų gyvybiškai svarbią pagalbą, pavyzdžiui, „pastogę, maistą, vandenį ir sanitarines sąlygas, švietimą, sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę paramą, taip pat apsaugą nuo seksualinio ir lyčių smurto“, sakoma vyriausybės pranešime spaudai.
„Brutalus Rusijos karas sukelia dideles kančias Ukrainos civiliams gyventojams“, – pabržė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt ir pridūrė, kad ukrainiečiams „reikia mūsų pagalbos, kad jie galėtų išgyventi dar vieną karo žiemą“.
Pagalba bus skirstoma pagal esamas Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus sukurtas programas Ukrainai.
Kremlius: JAV tankai „Abrams“ Ukrainoje degs
14:00 Atnaujinta 14:38
Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainai pristatyti JAV tankai „Abrams“ iš esmės nepakeis ukrainiečių puolimo eigos ir padėties fronte.
Kyjivas pirmadienį paskelbė, kad jau gavo amerikietiškų tankų „Abrams“ ir kad jie sustiprins ukrainiečių pajėgas, bandančias prasiveržti pro gerai įtvirtintas rusų gynybos linijas.
„Visa tai niekaip negali turėti įtakos specialiosios karinės operacijos esmei, jos rezultatams. Nėra panacėjos, nėra vieno ginklo, galinčio pakeisti jėgų pusiausvyrą mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Maskvos terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Pakartodamas Kremliaus mantrą dėl vakarietiškų ginklų, jis pridūrė: „Jie taip pat degs.“
Ukraina, norinti pralaužti rusų linijas ir smogti taikiniams toli Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, prašo daugiau vakarietiškų ginklų, įskaitant ilgesnio nuotolio raketas.
Vašingtonas metų pradžioje pažadėjo Kyjivui 31 tanką „Abrams“. Juos apima daugiau kaip 43 mlrd. dolerių (40,44 mlrd. eurų) vertės saugumo pagalba, JAV pažadėta prasidėjus plataus masto Rusijos karui Ukrainoje.
Rusija smerkia ginklų tiekimą Ukrainai ir sako, kad tai tik ilgina konfliktą.
O.Deripaska: Rusija įrodė, kad yra atspari Vakarų sankcijoms
13:50
Rusijai pavyko atlaikyti Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, leidiniui „Financial Times“ pareiškė Rusijos oligarchas Olegas Deripaska, pripažindamas, kad stebisi šalies atsparumu vykstant karui, kuris, kaip O.Deripaska manė anksčiau, sužlugdys Kremlių.
Vienas turtingiausių Rusijos žmonių O.Deripaska leidiniui „Financial Times“ sakė, kad Maskva dėjo pastangas izoliuoti savo ekonomiką, užmegzdama naujus prekybos ryšius su pasaulio pietų šalimis ir didindama investicijas į vidaus gamybą.
Tuo tarpu privatusis sektorius pasirodė esąs stipresnis, nei jis tikėjosi vos prieš kelis mėnesius. „Buvau nustebęs, kad privatus verslas bus toks lankstus. Buvau daugiau ar mažiau įsitikinęs, kad žlugs iki 30 proc. ekonomikos, tačiau skaičiai gerokai mažesni“, – sakė O.Deripaska.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po ukrainiečių drono smūgio keliuose Rusijos kaimuose dingo elektra
13:07
Ukrainiečių dronui numetus sprogmenį ant vienos elektros pastotės Rusijos Kursko srityje, keliuose šio prie Ukrainos sienos esančio regiono kaimuose antradienį ryte dingo elektra, pranešė regiono gubernatorius.
Maskvai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Rusijos regionų, esančių prie šios kaimynės sienos, pareigūnai ne kartą kaltino ukrainiečių pajėgas atakomis prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektros perdavimo tinklus.
„Ryte ukrainiečių dronas numetė sprogstamąjį užtaisą ant elektros pastotės Snagostės kaime Korenevo rajone. Septynios gyvenvietės liko be elektros“, – sakė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas.
„Nė vienas iš gyventojų nebuvo sužeistas. Kai tik bus galima, komandos pradės elektros tiekimo atkūrimą“, – pridūrė jis.
Snagostė yra už maždaug 10 km nuo Ukrainos sienos.
Ukraina paprastai neprisiima atsakomybės už atakas Rusijos pasienio regionuose.
Prieš keturias dienas Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis įspėjo, kad Rusija vėl pradėjo sistemingą oro atakų prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą kampaniją.
Praėjusią žiemą Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo elektros, šildymo ir vandens.
Donecko centre griaudi sprogimai
13:04
Antradienį laikinai okupuoto Donecko centre girdėjosi sprogimai, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi vietos kanalais susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Gyventojai pranešė, kad Rusijos pajėgų užimto miesto centre buvo „triukšminga“.
Rusai Donecką okupavo dar 2014 m. Pastaruoju metu mieste nuolat pranešama apie sprogimus.
Ypač stiprūs sprogimai mieste nuskambėjo rugsėjo 18 d., po kurių buvo pranešta, kad nukentėjo apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos vadovo Deniso Pušilino administracija.
Karinės oro pajėgos: Ukraina sulauks dar daugiau rusų dronų
12:55
Rusijos pajėgos antradienį apšaudė Ukrainą iš įvairių tipų bepiločių orlaivių, kai kurie iš jų buvo sunaikinti, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
„Be bepiločių orlaivių, žinoma, pastebėjome ir sparnuotąsias raketas „Iskander“ bei keletą X-59. Aiškinamasi, kokie bus padariniai“, – sakė jis.
J.Ihnato teigimu, buvo atakuojama įvairių tipų bepiločiais orlaiviais – smogiamaisiais ir žvalgybiniais, kurie yra ugnies korektoriai ir kuriuos rusai naudoja vis aktyviau, kad surinktų išsamios informacijos.
„Praėjusią naktį 38 bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš karto iš dviejų krypčių – Čaudos kyšulio (Krymas) ir Primorsko-Achtarsko (Rusija), – pažymėjo jis.
Pasak atstovo spaudai, Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti 26 bepiločius orlaivius. Jis pažymėjo, kad nepavyko sunaikinti visų taikinių, nes „Kamijo“ bepiločiai orlaiviai yra atsparūs elektroniniam karui ir yra sudėtingas taikinys oro gynybos sistemoms.
J.Ihnatas atkreipė dėmesį, kad Amerikos ir Vakarų partneriai yra ne kartą pastebėję, jog Rusija vis dažniau naudos dronus Ukrainai apšaudyti, todėl būtina ieškoti racionalių priemonių jiems aptikti ir sunaikinti.
„Žinoma, galime sakyti, kad juos reikia naikinti kulkomis arba priešlėktuviniais ginklais, tačiau turime suprasti, kad teritorija yra didelė, o aptariamo tipo ginklų naikinimo spindulys nėra didelis – tai tiesiog keli kilometrai, kuriuos gali pasiekti šaulių ginklų kulka. Todėl turime naudoti rimtesnius ginklų tipus – priešlėktuvines valdomas raketas, naikintuvus“, – aiškino jis.
Kodėl Rusija tyli, kad tarp 34 žuvusių karininkų yra Juodosios jūros laivyno vadas
12:13
Rusija ir toliau tyli apie pranešimus, kad Kryme žuvo vienas iš geriausių Vladimiro Putino karinio jūrų laivyno vadų. Jei tai pasitvirtintų, admirolo Viktoro Sokolovo nužudymas būtų vienas svarbiausių Kyjivo smūgių okupuotame Kryme, rašo Jungtinės Karalystės dienraštis „The Independent“.
Admirolas Viktoras Sokolovas, vienas aukščiausių Rusijos karinių jūrų pajėgų karininkų, vadovavęs Juodosios jūros laivynui, kaip pranešama, kartu su 33 kitais karininkais žuvo rugsėjo 22 d. per raketų ataką prieš Rusijos laivyno štabą Sevastopolio uostamiestyje.
Ukrainos specialiosios pajėgos, retai pripažįstančios smūgį Kryme, pirmadienį atnaujintame pranešime paskelbė, kad per operaciją žuvo V.Sokolovas kartu su dešimtimis kitų karininkų ir dar 105 buvo sužeisti. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialinėje žiniasklaidoje paskelbė admirolo pavardę ir nuotrauką.
Tuo tarpu propagandinė Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad Juodosios jūros laivyno vadas yra gyvas.
Pasak naujienų agentūros „Ria Novosti“, Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas neva antradienį dalyvavo Gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Vaizdo įraše admirolas trumpai matomas atskirai vienas kadre, neva besiklausantis gynybos ministro kalbos.
Po šio vaizdo įrašo pasirodymo Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos paskelbė, kad šiuo metu renka papildomus duomenis ir aiškinasi informaciją apie galimą Rusijos Juodosios jūros laivyno vado V.Sokolovo žūtį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina sulaukė mažiau nei pusės žadėtų amerikietiškų tankų
11:48
Jungtinės Valstijos įsipareigojo Ukrainai pristatyti 31 M1 „Abrams“ tanką. Iki šiol Ukraina sulaukė mažiau nei pusės jų, pranešė amerikiečių leidinys "The Washington Post“.
Žurnalistai citavo aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūną, kuris ir pažymėjo, kad kol kas pristatyta mažiau nei pusė numatytų tankų „M1 Abrams“.
Sausio mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Ukrainai atsiųsti 31 modernų kovinį tanką. JAV kariuomenės pareigūnai tvirtino, kad tankai bus pristatomi palaipsniui, tačiau jie tikisi, kad visi tankai Ukrainą pasieks per artimiausias savaites.
Liepos mėnesį tapo žinoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo amerikietiškų tankų mokymus bazėje Vokietijoje.
Neseniai Pentagono atstovas žiniasklaidai sakė, kad tankai Ukrainai bus pristatyti artimiausiomis dienomis ir savaitėmis.
Tuo tarpu pirmadienį leidinys „The New York Times“, remdamasis dviem JAV gynybos departamento pareigūnais, pranešė, kad pirmoji partija į Ukrainą atvyko rugsėjo 23 d.
Vėliau šią informaciją patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas anksčiau komentavo, jog Ukraina tankus „Abrams“ naudos „labai atsargiai ir tik gerai suplanuotoms operacijoms“.
Vyriausiasis žvalgybos pareigūnas paaiškino, kad, jei tokie tankai bus naudojami fronto linijoje ir tiesiog bendrame mūšyje, jie ilgai neišlaikys.
Karybos ekspertas: amerikietiški „Abrams“ lūžio fronte nesuteiks
11:41
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuojamoje kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo, kad fronte ir toliau vyksta sunkūs mūšiai, ypač Bachmuto rajone.
„Sekmadienį rusiški šaltiniai rašė apie pastebėta pajėgų telkimą į pietvakarius nuo jų okupuotos Donecko srities, ir pirmadienį ukrainiečiai suaktyvino veiksmus prie Marjinkos“, – rašė ekspertas.
Jo nuomone, dabar belieka laukti Dniepro upės forsavimo. Pirmadienį buvo užfiksuota, kad keliose galimo persikėlimo per upę vietose labai suaktyvėjo ukrainiečių artilerija.
„Tai gali būti pasiruošimo vėlesniam forsavimui ženklas“, – pridūrė E.Papečkys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į abiejų pusių smūgius užnugario teritorijoms ir išskyrė, jog net rusiški šaltiniai pripažįsta, kad anksčiau Ukrainos pajėgų suduotas smūgis Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje iš tiesų buvo stiprus ir kad greičiausiai žuvo laivyno vadovybė, padaryta didelių nuostolių štabo karininkams.
Tiesa, Kremlius kol kas nuostolių ne tik kad nepripažįsta, bet ir atkakliai nekomentuoja.
E.Papečkys pažymėjo, kad, nors Į Ukrainą atvyko pirmieji amerikietiški tankai „Abrams“, lūžio fronte greičiausiai nebus.
„Be abejo, kad vos pasirodžiusius fronte rusai juos tiesiog ims medžioti. Šiaip keista skaityti, su kokiu džiaugsmu ir užslėptu nerimu jie komentuoja kiekvieną pamuštą vakarietišką šarvuotą mašiną. Pvz., džiūgauja sunaikinę ar apgadinę vokišką pėstininkų kovos mašiną „Marder“. Prieš daugiau nei 50 metų pradėta gaminti vokiška mašina, kuri, tiesa, yra modernizuota, vis dar kelia jiems baimę ir yra sunkiai įkandama“, – pastebėjo karybos žinovas.
Kalbėdamas apie tolesnę mūšių eigą, E.Papečkys tvirtino, jog aktyvumas fronte ir toliau bus didelis, o ukrainiečiai dar labiau bandys didinti spaudimą rusams.
„Vyks intensyvus apsišaudymas raketomis ir bepiločiais. Tikiuosi netrukus ateis laikas, kai ukrainiečiai per dieną iššaus daugiau raketų į taikinius Rusijoje, nei agresorius – į ukrainiečius“, – vertino jis.
HIMARS pataikė į rusų vadavietę netoli Chersono, žuvo 8 karininkai
11:29
Ukrainos saugumo tarnybos nurodymu Ukrainos kariai Chersono srityje smogė laikinai rusų vadavietei. Dėl to aštuoni rusų karininkai žuvo, o dar septyni sužeisti.
Apie tai naujienų agentūrai „RBK-Ukraina“ pranešė šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje.
Šaltiniai pasidalijo išskirtiniu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas neseniai įvykęs sprogimas laikinoje rusų vadavietėje netoli Chersono.
Raketa HIMARS pataikė į tuo metu, kai jie rengė kasdienį pasitarimą. Susitikime dalyvavo rusų karininkai iš 70-osios motorizuotosios šaulių divizijos 24-ojo motorizuotojo šaulių pulko.
Po smūgio 8 rusų karininkai žuvo, dar 7 buvo sužeisti.
Dėl rusų atakų Rumunija uždarė pasienio kontrolės punktą
11:17 Atnaujinta 11:21
Dėl praėjusią naktį įvykdyto Rusijos išpuolio Odesos srities pietuose sustabdyta Orlivkos pasienio punkto veikla, pranešė Bolgrado rajono valstybinė administracija.
„Šiuo metu imamės priemonių, kad stabilizuotume operaciją po naktinės atakos. Informuosime jus apie sienos kirtimo operacijų atnaujinimą, tačiau kol kas patariame rinktis kitas sienos kirtimo kryptis, ypač Reni automobilių kontrolės punktą“, – sakoma pranešime.
Odesos apygardos prokuratūros spaudos tarnybos duomenimis, naktį Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė dronų ataką Odesos srityje. Buvo apgadinta Dunojaus uosto infrastruktūra.
„Priešas smogė uosto ir pasienio infrastruktūrai. Per išpuolį buvo sužeisti du sunkvežimių vairuotojai. Buvo apgadintos grūdų saugyklos, administraciniai pastatai ir sunkvežimiai. Vyksta patikrinimas, sudaromas išsamus sunaikinimo ir žalos sąrašas“, – teigė spaudos tarnyba.
Orlivkos (Ukraina) – Isakčos (Rumunija) perkėla per Dunojų pradėjo veikti prieš kelerius metus. „Orlivka“ yra vienintelis Ukrainos ir ES sienos perėjimo punktas Odesos regione. Pirmą kartą Ukrainos nepriklausomybės istorijoje ji buvo pastatyta nuo nulio privačiomis investicijomis. Anksčiau valdžios institucijos pranešė, kad projektas kainavo 12 mln. eurų.
Rumunijos pusė pažymėjo, kad perėja yra svarbus dviejų šalių jungties „taškas“, duodantis teigiamų ekonominių rezultatų, ypač Tulčos apskričiai.
Kanados premjeras: Ukrainos veterano, kovojusio nacių pusėje, pagerbimas yra gėdingas
10:18
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį pareiškė, kad gėdinga ir netoleruotina tai, jog per ukrainiečių lyderio vizitą buvo pagerbtas Ukrainos veteranas, kuris, kaip įtariama, Antrojo pasaulinio karo metais kovojo nacių pusėje.
Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota atsiprašė už šį nesusipratimą.
Penktadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Kanadoje J.Rota pagerbė 98 metų ukrainiečių imigranto Jaroslavo Hunkos, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę, atminimą.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad J.Hunka tarnavo nacių kariniame dalinyje – 14-ojoje SS grenadierių divizijoje.
J.Trudeau teigė, kad J.Hunkos pagerbimas yra akivaizdžiai nepriimtinas.
„Tai labai gėdinga Kanados parlamentui, o kartu ir visiems kanadiečiams“, – žurnalistams sakė premjeras.
Nedidelė grupė, susijusi su J.Trudeau liberalais, paragino A.Rotą atsistatydinti, o pagrindiniai opoziciniai konservatoriai apkaltino ministro pirmininko administraciją tinkamai nepatikrinus informacijos.
Žydų teisių gynimo grupė šį incidentą pavadino šokiruojančiu ir neįtikėtinai trikdančiu.
Sekmadienį A.Rota atsiprašė, sakydamas, kad tik vėliau sužinojo daugiau informacijos apie J.Hunką.
„Ši iniciatyva buvo tik mano iniciatyva (...) Ypač noriu kuo nuoširdžiausiai atsiprašyti Kanados ir viso pasaulio žydų bendruomenių“, – sakė jis.
Britų žvalgyba: Rusijos Juodosios jūros laivynas iš dalies neteko galimybės blokuoti uostus
10:07
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė keletą rimtų išpuolių, kurių kulminacija – 2023 m. rugsėjo 20 ir 22 d. įvykdyti smūgiai jo būstinei Sevastopolyje.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, jog šie išpuoliai padarė daugiau žalos ir buvo labiau koordinuoti nei iki šiol.
Fizinė žala laivynui beveik neabejotinai yra didelė, tačiau lokali, pažymėjo britų žvalgyba.
Beveik neabejotinai laivynas ir toliau gali vykdyti savo pagrindines karo meto misijas – smūgius sparnuotosiomis raketomis ir tęsti patruliavimą vietiniam saugumui užtikrinti.
Tačiau tikėtina, kad jo gebėjimas tęsti platesnio masto regioninio saugumo patruliavimą ir vykdyti faktinę Ukrainos uostų blokadą sumažės, mano Gynybos ministerijos ekspertai.
Taip pat tikėtina, kad sumažės jo pajėgumai ginti savo turtą uoste ir atlikti įprastinę techninę priežiūrą.
„Juodojoje jūroje vyksta dinamiškas, gilus smūginis mūšis. Tikėtina, kad tai verčia Rusiją laikytis reaktyvios pozicijos ir kartu parodo, kad Ukrainos kariuomenė gali pakenkti Kremliaus simbolinei ir strateginei galios projekcijai laikinai okupuotame Sevastopolyje“, – rašoma apžvalgoje.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
10:02
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 400 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 276,7 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 19 šarvuotųjų transporto priemonių, 39 artilerijos sistemos ir viena daugkartinio paleidimo raketų sistema.
Pasak Ukrainos gynėjų, buvo numušti 29 bepiločiai rusų orlaiviai ir 11 sparnuotųjų raketų.
Žiniasklaida: Rusijos karininkai už pinigus padėjo nužudyti savo Juodosios jūros laivyno vadą
09:40 Atnaujinta 09:42
Ukrainos partizanai iš Rusijos karininkų už finansinį atlygį gavo informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą, paskelbė naujienų agentūra „Unian“.
Anksčiau pranešta, kad rugsėjo 22 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje, per ataką žuvo Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas. Tačiau dabar žiniasklaida tvirtina, jog ukrainiečiai veikė ne vieni, bet kartu su nepatenkintais Rusijos karininkais.
Krymo partizanų judėjimas (ATEŠ) leidiniui „Kyiv Post“ teigė, kad partizanai už finansinį atlygį iš Rusijos karininkų gaudavo svarbios informacijos apie aukšto rango Rusijos vadų buvimo vietą ir veiklą.
„Maskvos nesugebėjimas laiku sumokėti savo kariškiams suvaidino pagrindinį vaidmenį praėjusią savaitę surengtoje niokojančioje raketinėje atakoje prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą“, – teigiama leidinio straipsnyje.
Pasak ukrainiečių pusėje kovojančių partizanų, vien tik mokėjimų vėlavimas nepriverčia Rusijos kariškių nusiteikti prieš Rusijos valdžią, nes tie, kurie jiems padeda, taip pat mano, kad jų šalis „kariauja nusikalstamą karą ir kad tai turi būti sustabdyta“.
Kartu pažymima, kad finansinis atlygis „padeda jiems apsispręsti bendradarbiauti su ATEŠ judėjimu ir tarnauja kaip papildoma paskata“.
Nors konkreti pasiūlyta piniginė suma nebuvo nurodyta, teigiama, jos pakaks pareigūnų ir šeimų rizikai atlyginti.
Pirmadienį Specialiųjų operacijų pajėgos kalbėjo apie atakos prieš štabą padarinius ir nurodė, jog po smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui žuvo 34 karininkai, įskaitant Juodosios jūros laivyno vadą. Dar 105 okupantai buvo sužeisti, o štabo pastatas apgadintas taip, kad jo negalima suremontuoti.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų teigimu, netekus vado, Juodosios jūros laivynas taps „višta be galvos“ – ir turės problemų dėl vadovavimo savo kariams ir jų kontrolės.
Rusija kol kas niekaip nekomentavo pranešimų apie vado ir kitų karininkų žūtį, nepriklausomi šaltiniai šios žinios taip pat nepatvirtino.
Rusijos pajėgos siautėja Chersono srityje: skaičiuojami žuvusieji ir sužeistieji
09:33
Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, per praėjusią parą Rusijos pajėgos surengė 93 atakas Chersono srityje, kurioms pasitelkė minosvaidžius, artileriją, „Grad“ raketų sistemas, tankus, granatsvaidžius, sunkiuosius kulkosvaidžius, lėktuvus ir bepiločius orlaivius, paleido daugiau kaip 490 sviedinių.
Rusijos kariškiai smogė gyvenamiesiems rajonams, švietimo įstaigų teritorijai ir pastatams bei būsto biurui Beryslavo rajone. Jie taip pat sudavė smūgį administraciniam pastatui Chersono rajone, švietimo įstaigos pastatui, bendrabučiui, vaistinei, maisto pramonės įmonei ir turgui Chersono mieste.
„Dėl Rusijos agresijos žuvo šeši žmonės, dar 10 buvo sužeisti“, – pažymėjo O.Prokudinas.
Pranešta, kad pirmadienį apie 21 val. buvo atakuotas Kyselivkos kaimas, kur buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų du 28 ir 64 metų vyrai ir dvi 67 ir 68 metų moterys. Dėl vidutinio sunkumo sužalojimų žmonės buvo nugabenti į ligoninę.
Pareigūnas taip pat sakė, kad Rusijos kariškiai smogė turgavietei Chersono Dniprovskio rajone. Per apšaudymą buvo sugriautos prekybos vietos, apgadinta vaistinė ir išdaužyti aplinkinių pastatų langai. Buvo sužeista 45 metų pardavėja. Ji taip pat paguldyta į ligoninę.
Tuo tarpu antradienio naktį rusai iš oro atakavo Olhivką – apšaudymo metu padaryta žala tebėra vertinama.
Vos po kelių valandų Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną ir Kyselivką, kur, preliminariais duomenimis, yra nukentėjusiųjų.
Ukraina skelbia naktį numušusi 26 iš 38 Rusijos paleistų dronų
09:21
Rusija praėjusią naktį 38 dronais atakavo Ukrainą, bet 26 iš jų buvo numušti, antradienį pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Užfiksuota, kad buvo paleisti 38 atakos bepiločiai „Shahed-136/131“, kurių 26 buvo sunaikinti, sakoma susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime.
Vis dėlto, kaip pranešta anksčiau, kai kurie rusų dronai smogė prie Dunojaus esančiam Izmajilo uostui, iš kurio eksportuojami ukrainietiški grūdai.
Vidurio Ukrainos Čerkasų srities gubernatorius Ihoris Taburecas taip pat informavo, kad rusų pajėgos šį regioną naktį irgi atakavo dronais „Shahed“. Oro gynyba numušė keturis iš jų.
„Tačiau nukentėjo infrastruktūros objektas. Preliminariai nukentėjusiųjų nėra. Šiuo metu stengiamės likviduoti padarinius“, – parašė jis „Telegram“.
Kryvyj Rihe įvyko sprogimas, nuo kurio nukentėjo vietos bendrovė
08:44
Antradienio rytą, skambant oro pavojaus sirenoms, Kryvyj Riho mieste dėl rusų raketos įvyko sprogimas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.
„Kryvyj Rihas. Įvyko sprogimas. Mes nieko nefilmuojame ir neskelbiame internete“, – rašė jis.
Pažymėta, kad smūgis miestui galėjo būti suduotas balistinėmis raketomis.
„Visos operatyvinės tarnybos dirba įvykio vietoje. Aiškinamasi, kokie bus padariniai. Svarbiausia, kad nebuvo aukų“, – pridūrė O.Vilkulas.
Pasak Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Sergejaus Lysako, Kryvyj Riho mieste pataikyta į vieną iš miesto įmonių. Informacija apie padarytą žalą ir nukentėjusiuosius tikslinama.
Vietinių „Telegram“ kanalų duomenimis, po sprogimo viename iš miesto rajonų buvo matyti dūmų stulpas. Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra.
Antradienio naktį keliuose Ukrainos regionuose buvo perspėta apie Rusijos atakų smogiamaisiais dronais grėsmę, pranešta apie priešlėktuvinės gynybos sistemų veikimą keliose Ukrainos srityse.
Ekspertai atskleidė naujus Rusijos žiaurumus Ukrainoje
08:34
Jungtinių Tautų tarptautinės nepriklausomos komisijos dėl pažeidimų Ukrainoje ekspertai pareiškė, kad jie ir toliau randa daug įrodymų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
Naujausioje ataskaitoje minimi neteisėti išpuoliai naudojant sprogstamuosius ginklus, išpuoliai, kankinimai, seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties, išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą.
Komisija užfiksavo sprogstamaisiais ginklais įvykdytus išpuolius prieš gyvenamuosius pastatus, medicinos įstaigą, geležinkelio stotį, restoraną, parduotuves ir komercinius sandėlius, dėl kurių nukentėjo civiliai gyventojai, buvo sugadinti ar sunaikinti svarbiausi objektai ir sutrikdytas pagrindinių paslaugų ir produktų tiekimas.
Komisijos atlikti tyrimai Chersone ir Zaporužioje rodo, kad okupantai plačiai ir sistemingai kankino žmones, kaltinamus buvus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų informatoriais. Kai kuriais atvejais kankinimai buvo tokie žiaurūs, kad baigėsi mirtimi.
„Kiekvieną kartą, kai atsakydavau, kad ko nors nežinau ar neprisimenu, mane mušdavo elektrošoku. [...] Nežinau, kiek tai truko. Atrodė, kad amžinai“, – agentūra „Unian“ citavo vienos iš aukų liudijimą.
Komisija taip pat nustatė, kad Chersono srityje Rusijos kariai prievartavo ir seksualiai išnaudojo 19-83 metų amžiaus moteris. Dažnai tos pačios šeimos nariai buvo laikomi kitame kambaryje, todėl jie buvo priversti klausytis.
Be to, JT ekspertai toliau tiria užtvankos griūties Naujojoje Kachovkoje priežastis ir jos poveikį civiliams gyventojams, taip pat nepilnamečių ukrainiečių perkėlimą į Rusiją.
Ataskaitoje pažymima, kad Rusijos valstybinėje ir kitoje žiniasklaidoje paskelbti pareiškimai gali būti laikomi genocido kurstymo nusikaltimu. Komisijos nariai taip pat paragino Ukrainą skubiai ištirti keletą jos ginkluotųjų pajėgų padarytų pažeidimų atvejų.
JT tarptautinė nepriklausoma Rusijos Federacijos nusikaltimų tyrimo komisija buvo įsteigta 2022 m. kovo 31 d.
Po naktinio puolimo Odesoje apgadinta uosto infrastruktūra, sužeisti žmonės
08:27
Antradienio naktį Rusijos pajėgos dvi valandas bepiločiais orlaiviais talžė Odesos regioną. Pasak srities karinės administracijos vadovo Oleho Kiperio, dauguma dronų buvo numušti dėl intensyvaus priešlėktuvinės gynybos pajėgų darbo.
„Deja, Izmaijilo rajone nukentėjo uosto infrastruktūra. Du vyrai, sunkvežimių vairuotojai, buvo sužeisti. Vienam iš jų medicininė pagalba suteikta vietoje, kitas su sunkia rankos trauma paguldytas į ligoninę“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė O.Kiperis.
Be to, apgadintas kontrolės posto pastatas, sandėliai, užsidegė apie 30 sunkvežimių ir 6 krovininiai automobiliai. Ugniagesiai gaisrus užgesino.
Pirmadienį Odesos regionas taip pat sulaukė rusų dronų ir raketų smūgių. Visi dronai ir beveik visos raketos buvo numuštos, tačiau nukentėjo Odesos jūrų uostas ir kultinis uosto viešbučių kompleksas.
Viena iš raketų pataikė ir į grūdų sandėlį, kurio griuvėsiuose buvo rasti du negyvi žmonės.
Gubernatorius: Rusija numušė raketą virš Krymo
07:57
Rusijos oro gynyba pirmadienį numušė raketą virš Krymo, pranešė Maskvos paskirtas Rusijos aneksuoto pusiasalio pareigūnas.
Ukraina į Krymą taikosi per visą Rusijos puolimą, tačiau pastaruoju metu suintensyvėjo išpuoliai prieš ten esančius karinius objektus, Kyjivui žadant susigrąžinti pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
„Mūsų kariuomenė atremia raketos ataką. Preliminariais duomenimis, oro gynyba numušė vieną raketą netoli Belbeko aerodromo. Darbas tęsiamas“, – platformoje „Telegram“ pranešė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.
20 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku valdžios institucijos visame regione paskelbė oro pavojų, sakė A.Razvožajevas. Maždaug po valandos jis pranešė, kad oro pavojus baigėsi.
Penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per Ukrainos raketų ataką buvo apgadinta istorinė rusų Juodosios jūros laivyno būstinė Kryme. Tuo metu pirmadienį Rusijos oro gynyba veikė dviejuose su Ukraina besiribojančiuose regionuose, „Telegram“ pranešė ministerija.
Ji nurodė, kad virš Belgorodo srities buvo sunaikinti septyni ukrainiečių bepiločiai orlaiviai.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ pranešė, kad aukų nebuvo, o dronai buvo numušti virš Graivorono rajono, esančio prie pat sienos.
Keturi bepiločiai orlaiviai taip pat buvo sunaikinti virš kaimyninės Kursko srities, anksčiau antradienį pridūrė Gynybos ministerija, sakydama, kad ataka buvo sustabdyta.
Nuo birželio pradžios, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, Rusija reguliariai atlaiko dronų atakas, per kurias pavieniais atvejais buvo apgadinti pastatai, taip pat ir Maskvoje. Rusijos pareigūnai sumenkina jų reikšmę.
Analitikai: rusai nepraranda vilties, vėl bando pulti prie Bachmuto
07:55 Atnaujinta 08:51
Rusijos kariai toliau vykdė nesėkmingas antžemines atakas prie Bachmuto ir Avdijivkos-Donecko linijoje, o Ukrainos pajėgos tęsė puolimą Melitopolio kryptimi ir taip pat vykdė šturmo veiksmus prie Bachmuto.
Kaip teigiama naujoje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, pirmadienį Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas netoli Bachmuto, tačiau nieko nepasiekė. Be to, Rusijos pajėgos nenuleido rankų ir bandė atakuoti palei Avdijivkos-Donecko liniją. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos nesėkmingai puolė prie Avdijivkos ir Marjinkos ir be jokių rezultatų bandė atkovoti prarastas pozicijas prie Novomichailivkos.
Rugsėjo 24 ir 25 d. keli Rusijos karo korespondentai teigė, kad Rusijos pajėgos išstūmė Ukrainos pajėgas iš pozicijų Orichivo-Vasiljivkėje ir kad Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja gyvenvietę, tačiau vizualiai šie teiginiai nebuvo patvirtinti.
Tuo pat metu Ukrainos pajėgos rugsėjo 25 d. vykdė puolamąsias operacijas prie Donecko ir Zaporižios sričių ribos, tačiau į priekį nepajudėjo.
Rusijos šaltiniai taip pat teigia, kad pirmadienį Ukrainos pajėgos tęsė kovas Dniepro salose ir bando išsilaipinti kairiajame upės krante.
ISW analitikų teigimu, Vladimiras Putinas Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu davė terminą iki 2023 m. spalio pradžios pagerinti padėtį fronto linijoje, sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą ir grąžinti iniciatyvą Rusijos kariuomenei. Su tuo galima sieti aktyvias rusų kontratakas.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Rugsėjo 25 d. Vakarų Zaporižios srityje tęsiantis Ukrainos puolamosioms operacijoms, taktinė padėtis Verbovėje išlieka neaiški.
- Rugsėjo 25 d. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė, kad rugsėjo 22 d. per tikslų Ukrainos smūgį į Juodosios jūros laivyno štabą laikinai okupuotame Sevastopolyje (Krymas) žuvo 34 Rusijos karininkai, įskaitant laivyno vadą admirolą Viktorą Sokolovą.
- Pranešama, kad rugsėjo 24 d. Ukrainos pajėgos per seriją bepiločių orlaivių antskrydžių smogė Chalino aerodromui ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos pastatui Kursko srityje.
- Naktį iš rugsėjo 24 į 25 d. Rusijos pajėgos surengė seriją bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“ ir raketų smūgių Ukrainos uostams, su grūdais susijusiai infrastruktūrai ir kariniams objektams.
- Rugsėjo 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad į Ukrainą atvyko JAV pateikti tankai „Abrams“.
- Rusijos kariuomenės pareigūnai toliau stengiasi formuoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kad jos atitiktų Ukrainoje kovojančių Rusijos pajėgų poreikius.
- Blogėjant Armėnijos ir Rusijos santykiams, Kremlius ir Armėnijos vyriausybė toliau bando vieni kitiems suversti kaltę dėl Kalnų Karabacho perdavimo Azerbaidžanui.
- Rusijos pajėgos tęsė nesėkmingas puolamąsias operacijas prie Bachmuto, palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją ir vakarinėje Zaporižios srityje.
- Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas netoli Bachmuto, Donecko-Zaporžios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje, tačiau jokių patvirtintų laimėjimų nepasiekė.
- Rusijos pareigūnai toliau deportuoja vaikus iš okupuotos Ukrainos į Rusiją.
