Svarbiausios naujienos
- WSJ: dėl JAV veiksmų Ukraina vasarą numušė savo F-16 naikintuvą
- J.D.Vance'as po susitikimo su V.Zelenskiu: JAV siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje
- Naujas smūgis: Kinijos geležinkeliai atsisako vežti kai kuriuos krovinius į Rusiją
- V.Zelenskis pareiškė, kad V.Putinas gali užpulti NATO šalis jau kitais metais
- JAV viceprezidentas Miunchene Europą paliko be žado: išbarė dėl žodžio laisvės
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: dėl JAV veiksmų Ukraina vasarą numušė savo F-16 naikintuvą
23:14
Praėjusią vasarą Ukraina numušė savo naikintuvą F-16 dėl Jungtinių Valstijų kaltės. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Leidinys rašo, kad tai buvo draugiška ugnis iš priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“, nors Ukraina oficialiai apie tai nepranešė.
Teigiama, kad kai F-16 atvyko į Ukrainą, Joe Bideno administracija nuslėpė pagrindinę technologiją, kuri padeda antžeminei priešlėktuvinei gynybai atskirti „draugą“ nuo „priešo“.
„Situacijos suvokimui JAV ir jų sąjungininkai Europoje naudoja taktinį tinklą, vadinamą „Link 16“, kuris realiuoju laiku leidžia matyti visus esančius tinkle: orlaivius, antžeminius dalinius, antžeminę oro gynybą, vadovavimą ir kontrolę ir pan. Dėl tokio matomumo sąjungininkams operacijos tampa saugesnės, o priešams – pavojingesnės. Be to, „Link 16“ sumažina riziką pilotams, skrendantiems į priešo raketų ir bepiločių orlaivių ugnį, nes užtikrina, kad jų antžeminiai kolegos žino, kur yra jų orlaiviai“, – rašo žurnalistai.
Pasak WSJ, kai naikintuvai atvyko į Ukrainą, nei jie, nei šalies priešlėktuvinės gynybos sistemos nebuvo pritaikytos naudoti „Link 16“.
„Pirmosios raketų sistemos „Patriot“ į Ukrainą atvyko 2023 m. balandį. Tuo metu „Link 16“ buvo pašalinta iš Ukrainai atsiųstų „Patriot“, nes niekas nesitikėjo, kad artimiausiu metu Ukraina gaus F-16“, – pridūrė WSJ.
UNIAN primena, kad rugpjūčio 29 d. paaiškėjo, kad vienas iš Ukrainos F-16 naikintuvų sudužo rugpjūčio 26 d. per masinį Rusijos smūgį. Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino F-16 lėktuvo praradimą ir piloto žūtį.
Anksčiau Ukrainos pusė pranešė, kad atremdamas oro smūgį F-16 pilotas Oleksijus Mesas numušė vieną droną ir tris sparnuotąsias raketas.
D.Trumpas paskelbė ambicingus Ukrainos ekonomikos planus po karo
00:22
Jungtinės Valstijos nori dalyvauti pokariniame Ukrainos atkūrime, neapsiribodamos Ukrainos vertingų išteklių telkinių eksploatavimu. Tai interviu televizijai „Fox Business“ pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
„Dabar esame ukrainiečių sąjungininkai vertybių atžvilgiu. Remiame juos saugumo klausimais ir siekiame glaudesnio bendradarbiavimo ekonomikos srityje. Manau, kad tai bus abipusiai naudinga. Kai amerikiečiai bus suinteresuoti atkurti Ukrainos ekonomiką pasibaigus šiam konfliktui, naudos gaus ir Jungtinės Valstijos“, – sakė jis.
Pasak S.Bessento, Jungtinės Valstijos taps „Ukrainos ekonomikos augimo katalizatoriumi“, kuriam turėtų padėti amerikiečių kapitalas ir inovacijos. Jis pažymėjo, kad Ukrainos kaimynė Lenkija jau 30 metų yra viena iš pasaulio lyderių pagal ekonomikos augimo tempus.
„Tad kodėl Ukraina negali pakartoti šios sėkmės? Ir kodėl amerikiečiai negalėtų ja pasinaudoti – dėl ribotų išteklių, energijos ir valstybinių įmonių? Mes galime [padėti ukrainiečiams] perimti geriausią privatizavimo ir modernizavimo praktiką“, – sakė JAV iždo sekretorius.
Jis pažymėjo, kad Ukraina turi didelius strateginių naudingųjų iškasenų telkinius, tačiau didžioji jų dalis vis dar perdirbama Kinijoje. Todėl šį klausimą, jo žodžiais tariant, „reikia išspręsti“.
„Dirbsime prie saugių būdų, kaip jas perdirbti JAV arba Europoje“, – sakė S.Bessentas.
Kaip pranešė UNIAN, Donaldas Trumpas susidomėjo rudenį Volodymyro Zelenskio išsakytu pasiūlymu dėl Amerikos galimybės naudotis vertingais Ukrainos ištekliais mainais į karinę pagalbą. Šią savaitę Scottas Bessentas atvyko į Kyjivą ir įteikė V.Zelenskiui atitinkamo susitarimo projektą.
Ukraina išnagrinėjo pasiūlymą ir perdavė JAV memorandumo dėl šalių ekonominės partnerystės projektą. Dabar amerikiečiai nagrinėja Ukrainos pasiūlymus.
WSJ: dėl JAV veiksmų Ukraina vasarą numušė savo F-16 naikintuvą
23:14
Praėjusią vasarą Ukraina numušė savo naikintuvą F-16 dėl Jungtinių Valstijų kaltės. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Leidinys rašo, kad tai buvo draugiška ugnis iš priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“, nors Ukraina oficialiai apie tai nepranešė.
Teigiama, kad kai F-16 atvyko į Ukrainą, Joe Bideno administracija nuslėpė pagrindinę technologiją, kuri padeda antžeminei priešlėktuvinei gynybai atskirti „draugą“ nuo „priešo“.
„Situacijos suvokimui JAV ir jų sąjungininkai Europoje naudoja taktinį tinklą, vadinamą „Link 16“, kuris realiuoju laiku leidžia matyti visus esančius tinkle: orlaivius, antžeminius dalinius, antžeminę oro gynybą, vadovavimą ir kontrolę ir pan. Dėl tokio matomumo sąjungininkams operacijos tampa saugesnės, o priešams – pavojingesnės. Be to, „Link 16“ sumažina riziką pilotams, skrendantiems į priešo raketų ir bepiločių orlaivių ugnį, nes užtikrina, kad jų antžeminiai kolegos žino, kur yra jų orlaiviai“, – rašo žurnalistai.
Pasak WSJ, kai naikintuvai atvyko į Ukrainą, nei jie, nei šalies priešlėktuvinės gynybos sistemos nebuvo pritaikytos naudoti „Link 16“.
„Pirmosios raketų sistemos „Patriot“ į Ukrainą atvyko 2023 m. balandį. Tuo metu „Link 16“ buvo pašalinta iš Ukrainai atsiųstų „Patriot“, nes niekas nesitikėjo, kad artimiausiu metu Ukraina gaus F-16“, – pridūrė WSJ.
UNIAN primena, kad rugpjūčio 29 d. paaiškėjo, kad vienas iš Ukrainos F-16 naikintuvų sudužo rugpjūčio 26 d. per masinį Rusijos smūgį. Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino F-16 lėktuvo praradimą ir piloto žūtį.
Anksčiau Ukrainos pusė pranešė, kad atremdamas oro smūgį F-16 pilotas Oleksijus Mesas numušė vieną droną ir tris sparnuotąsias raketas.
D.Trumpo draugystė su V.Putinu kursto nepasitikėjimą Ukrainoje: „Ką mes galime padaryti?“
23:06
Išvargintiems Rytų fronte su Rusijos pajėgomis kovojantiems Ukrainos kariams JAV prezidento Donaldo Trumpo draugystė su Rusijos režimo vadovu Vladimiru Putinu ir jo reikalavimas nutraukti karą kelia tik dar daugiau rūpesčių įnirtingų mūšių akivaizdoje.
Save Artiomu vadinantis karys laikinai eina bataliono vado pareigas. Jis sako, kad JAV karinės paramos praradimas būtų katastrofiškas smūgis ukrainiečiams, besipriešinantiems Rusijos puolimui.
„Mes jau dabar mokame didelę kainą ir ji bus dar didesnė. Net nežinau, kaip ji gali būti dar didesnė“, – poligone Donecko srityje sakė 42 metų vyras.
Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos tvirtovę Kursko srityje
22:11
Ketvirtadienį, vasario 13 d., Ukrainos karinės oro pajėgos smogė Rusijos tvirtovei Kursko srityje, iš kurios buvo paleisti dronai.
Kaip pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Telegram“ kanale, didelio tikslumo smūgis buvo suduotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 60-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados 28-ojo šaulių bataliono būrio įtvirtinimui. Ji buvo netoli Elizavetovkos kaimo:
„Šis smūgis tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sisteminių priemonių, kuriomis siekiama neutralizuoti grėsmes ir susilpninti priešo karinį potencialą, dalimi.“
Anksčiau žurnalistas Denisas Kazanskis pranešė, kad Ukraina sudavė raketinį smūgį Rusijos karių dislokacijos vietai Ivanovskojės kaime Kursko srityje.
Vasario pradžioje Ukrainos naikintuvai sudavė didelio tikslumo smūgį vieno iš Rusijos kariuomenės dalinių vadavietei. Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie nuostolius tarp Rusijos karių.
J.Navalnaja: nėra prasmės bandyti derėtis su V.Putinu
20:47
Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlė penktadienį įspėjo, kad „nėra prasmės bandyti derėtis“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Net jei nuspręstumėte derėtis su Putinu, atminkite, kad jis meluos“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Julija Navalnaja, likus dviem dienoms iki pirmųjų A.Navalno mirties metinių.
„Jis išduos. Paskutinę akimirką jis pakeis taisykles ir privers jus žaisti jo žaidimą“, – pažymėjo ji.
„Lemtinga klaida“: keturi Kremliaus kritikų žvilgsniai į D.Trumpo ir V.Putino akistatą
20:32
Visas pasaulis bando suprasti, kur toliau ves Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbis telefonu ir galimas susitikimas Saudo Arabijoje. Daugelis analitikų šį pokalbį vertina kaip laisvojo pasaulio idealų išdavystę, o kiti rekomenduoja palaukti ir stebėti įvykių eigą. Leidinio „Postimees“ apžvalgininkas Andresas Herkelis analizuoja, ką apie šią situaciją kalba Kremliaus kritikai.
D.Trumpas susitarė su V.Putinu pradėti derybas. JAV prezidento teigimu, susitikimas su Rusijos vadovu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.
Katastrofiškas scenarijus
Rusijos opozicijos politikas Genadijus Gudkovas, kadaise dirbęs KGB, interviu Latvijos kanalui „I Grianul Grem“ vykusį telefoninį pokalbį tarp Rusijos ir JAV lyderių piešė nykiomis spalvomis.
Pasak G.Gudkovo, D.Trumpas išdavė civilizuotą pasaulį ir atvėrė kelią, kuris gali privesti prie Trečiojo pasaulinio karo pradžios.
J.D.Vance'as po susitikimo su V.Zelenskiu: JAV siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje
20:09 Atnaujinta 20:25
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as penktadienį po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miunchene pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje.
„Norime, kad karas baigtųsi, norime, kad žudymas liautųsi, bet norime pasiekti ilgalaikę, tvirtą taiką, o ne tokią taiką, dėl kurios Rytų Europa po poros metų vėl pradės konfliktuoti. Taigi kalbėjome apie tai, kaip galime to pasiekti kartu. Ir per ateinančias dienas, savaites, mėnesius tikrai turėsime dar daug pokalbių“, – teigė J.D.Vance'as.
Pasak jo, į darbą įsitraukė JAV valstybės sekretorius Markas Rubio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Rusijai ir Ukrainai Keithas Kelloggas.
„Šis susitikimas stumia mus į priekį... Svarbu susirinkti ir pradėti pokalbius, kurie būtini, kad tai būtų padaryta. Tai viskas, ką dabar pasakysiu, nes noriu išsaugoti galimybę derybininkams atsakingai tai padaryti“, – sakė J.D.Vance'as.
V.Zelenskis: Ukrainai reikia patikimų garantijų
Ukrainai reikia patikimų saugumo garantijų po karo su Rusija, todėl Kyjivas toliau bendradarbiaus su JAV administracija ieškodamas būdų, kaip užbaigti karą, prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė žurnalistams po susitikimo su JAV viceprezidentu J.D.Vance'u Miunchene.
V.Zelenskis pasidžiaugė geromis derybomis su J.D.Vance'u, ir teigė, kad ateityje jie vėl susitiks, Vašingtonui siekiant užbaigti karą Ukrainoje su Rusija.
„Šiandien gerai susikalbėjome. Tai pirmas, bet esu įsitikinęs, kad ne paskutinis mūsų susitikimas. Nes mes turime apie ką kalbėti, ką dirbti ir planą, kaip sustabdyti Putiną ir užbaigti karą. Mes tikrai to norime, bet mums reikia tikrų saugumo garantijų. Toliau susitiksime ir dirbsime“, – po susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Kijeve apsilankys JAV specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas.
Ieškoma, kaip JAV suteikti daugiau jėgos svertų derantis dėl Ukrainos, sako K.Budrys
19:46
Lietuva Miuncheno saugumo konferencijoje ieško, kaip paremti Jungtines Valstijas šioms įgyjant daugiau jėgos svertų derybose dėl Ukrainos taikos, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Trečias dalykas, kalbantis su mūsų partneriais amerikiečiais, kurių delegacija šiandien tikrai yra didelė čia Miuncheno saugumo konferencijoje, kaip juos paremti įgyjant daugiau svertų, vis dėlto, iš jėgos pozicijų išsireikalaujant daugiau naudos Ukrainai būsimose derybose“, – žurnalistams penktadienį Miunchene sakė K. Budrys.
Pagrindiniais Lietuvos siekiais jis įvardijo Europos pozicijų stiprinimą ir kietumą, argumentuotą poziciją dėl Ukrainos taikos ir paramos šaliai didinimą, Europos saugumą apskritai bei konkrečių sprendimų paiešką.
„Lietuva siūlo pasižiūrėti į nepriimtus sprendimus Europos Sąjungoje. Mes turime vis dar vėluojančią karinę paramą Ukrainai, mes turime vis dar rengiamą 16-ąjį sankcijų paketą, kurį galime sugriežtinti sankcijomis su energetiniais ištekliais, su suskystintomis dujomis“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
V.Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje susitiko su J.D.Vance'u, sako atstovas
19:11
Miuncheno saugumo konferencijoje prasidėjo labai lauktas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV viceprezidento J.D.Vance'o susitikimas, penktadienį žurnalistams pranešė ukrainiečių lyderio atstovas spaudai.
„Miunchene prasidėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV viceprezidento J.D.Vance'o susitikimas“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Naujas smūgis: Kinijos geležinkeliai atsisako vežti kai kuriuos krovinius į Rusiją
18:55
Rusijos importuotojams iškilo nauja bėda – jiems sunku siųsti krovinius iš Kinijos geležinkeliu. Kinijoje atėjo Naujieji metai, o kartu su jais įsigaliojo nauji apribojimai – bent jau taip kai kuriems rusų importuotojams aiškina jų Kinijos partneriai. Laikraštis „The Moscow Times“ rado šešias bendroves, kurioms taikomos naujos taisyklės.
„Mums buvo pasakyta, kad Kinijos pusės vežėjai atsisakė mums pakrauti produktus, remdamiesi nauju draudžiamų vežti prekių kodų sąrašu. O visi mūsų gaminiai dabar ten yra“, – sakė vienos įmonės, tiekiančios į Rusiją iš Kinijos metalo gaminius, įskaitant suvirinimo medžiagas, butelių kamštelius, metalines tvirtinimo detales ir kt.
„Dabar agentai bėgioja po geležinkelio stotį su „Boeing“ sparnu“
Dar dvi bendrovės nekrauna metalinių jungiamųjų detalių. Apie tą pačią problemą pranešė orlaivių dalių tiekėjas.
„Dabar mūsų agentai tiesiogine prasme bėgioja po geležinkelio stotį su „Boeing“ sparnu (turima omenyje jo atsarginės dalys – red.past.) ir galvoja, kaip jį išsiųsti“, – skundžiasi jis. Kitam tiekėjui įstrigo sunkvežimių įrangos atsarginės dalys, tarp jų ir „Kamaz“, o trečiam kyla problemų dėl metalinių durų spynų tiekimo.
„Kaip matome, draudimas taikomas dujoms, šarmams, įskaitant esančius akumuliatoriuose, dažikliams ir dideliam metalams bei metalo gaminiams – nuo švino plokščių, aliuminio gaminių iki vinių“, – sako jis. Būdamas didžiųjų Rusijos statybinių medžiagų tinklų tiekėjas, jis baiminasi, kad Rusijos rinkoje pritrūks tvirtinimo detalių.
Tačiau problemų kilo ne visuose Kinijos terminaluose. Kitas metalinių detalių, įskaitant aliuminį, tiekėjas teigė, kad šią savaitę Kinijoje konteineriai su jo gaminiais buvo pakrauti į geležinkelį be jokių problemų. „Galbūt nėra bendros tvarkos, ir kažkas ten per daug saugosi ir draudžia vežti dvejopos paskirties produktus, kiek tik įmanoma, o kiti reaguoja ramiau“, – spėlioja jis.
Rusijos importuotojai nuolat susiduria su apmokėjimo ir prekių pristatymo problemomis. Centrinis bankas blogėjančias užsienio prekybos sąlygas vadina viena iš pagrindinių infliacijos rizikų. Dėl šios priežasties importas praktiškai nedidėja, nepaisant didelės paklausos. Pernai jis nominaliai padidėjo nuo 289 mlrd. JAV dolerių iki 295 mlrd. dolerių 2023 m. Duomenų apie praėjusių metų realųjį importo dydį nėra, tačiau spalio pabaigoje Centrinis bankas prognozavo jo sumažėjimą 1-3 proc.
