Visais šiais atvejais mirtys buvo užfiksuotos kaip savižudybės, tačiau šių vyrų politiniai ryšiai ir jų darbo aprašymai verčia įtarti, jog tai galėjo būti ir žmogžudystės.
Sausio 26-ąją savo namuose Kijeve pareigūnai nusišovusį rado Mykolą Serhijenką. Jis buvo valstybės valdomų Ukrainos geležinkelių vadovo pirmasis pavaduotojas. Paskelbta, kad nusišovė iš registruoto, namie laikyto medžioklinio šautuvo.
Tyrėjų teigimu, 57 metų M.Serhijenka tuo metu buvo vienas namuose, o tai patvirtina ir iš vidaus užrakintos durys bei uždaryti langai.
Nuo 2010 metų balandžio iki 2014 metų balandžio mėnesio Ukrainos geležinkeliuose dirbęs M.Serhijenka buvo paskirtas buvusio premjero Mykolos Azarovo, pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus patikėtinio.
Tiek M.Azarovas, tiek V.Janukovyčius yra ieškomi dėl turto pasisavinimo, iššvaistymo ir galių viršijimo.
Sausio 29-ąją savo namuose pasikorė buvęs Charkovo politikas Oleksijus Kolesnykas. 64 metų politikas nepaliko atsisveikinimo raštelio, tačiau tyrėjai nusprendė, kad tai turėtų būti savižudybė, remdamiesi tuo, jog O.Kolesnykas nusižudė tą pačią dieną, kai savo gimtadienį būtų šventęs jo geras draugas, buvęs Charkovo meras ir Regionų partijos ideologas Yevhenas Kušniarovas, kuris žuvo nuo atsitiktinės kulkos medžioklės metu.
O.Kolesnykas vadovavo Charkovo srities tarybai nuo 2002-ųjų, bet paslaptingomis aplinkybėmis pasitraukė iš posto 2004 metais.
Vasario 25-ąją savo namuose pasikorė buvęs Melitopolio meras Serhijus Walteris. Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos narys S.Walteris buvo Melitopolio meru nuo 2010 iki 2013 metų, kai atsistatydino dėl kaltinimų galių viršijimu ir ryšiais su organizuoto nusikalstamumo atstovais.
S.Walteriui teko dalyvauti 145-iuose klausymuose, o kaltintojai reikalavo jam 14 metų laisvės atėmimo bausmės. Viso proceso metu S.Walteris gynėsi esąs nekaltas. Teismo procesas dar nebuvo baigęsis, kai buvęs Melitopolio meras buvo rastas negyvas.
Viso proceso metu, S.Walteris gynėsi esąs nekaltas. Teismo procesas dar nebuvo baigęsis, kai buvęs Melitopolio meras buvo rastas negyvas.
Vasario 26-ąją, praėjus dienai po S.Walterio mirties, garaže rastas Melitopolio policijos vado pavaduotojo 47 metų Oleksandro Bordiucho kūnas.
Pasak šaltinių, O.Bordiucho buvęs šefas buvo teisininkas, dirbęs ir S.Walterio byloje.
Ukrainos žiniasklaida informavo, kad O.Bordiucho mirties priežastis – hipertenzinė krizė. Tokia priežastis tik sukėlė dar daugiau gandų dėl galimos žmogžudystės.
Vasario 28-ąją keistomis aplinkybėmis žuvo buvęs Regionų partijos frakcijos vadovo pavaduotojas Aukščiausioje Radoje Mihailo Čečetovas. Jis iššoko ar iškrito iš savo buto 17-ajame pastato aukšte.
Ši žūtis sutapo su Valstybės turto fondo vadovu dirbusio M.Čečetovo apkaltinimu sukčiavimu ir turto švaistymu. M.Čečetovui buvo pavykę išsisukti nuo arešto, tad laiką jis leido namuose.
Nuo 2003 iki 2005 metų, kai Valstybės turto fondui vadovavo būtent M.Čečetovas, vyko aktyviausias Ukrainos istorijoje privatizavimo procesas. Viena iš valstybės parduotų gamyklų – už ypatingai mažą kainą (850 mln. dolerių) parduota „Kryvorizhstal“.
Gamykla skandalingai parduota grupei, kuriai priklausė ir buvusio prezidento Leonido Kučmos žentas Viktoras Pinčukas. 2005 metų spalį į valdžią atėjęs prezidentas Viktoras Juščenka atšaukė šį sandorį ir pardavė milžinišką gamyklą už 4,8 mlrd. dolerių „Mittal Steel“ įmonei.
Gamykla skandalingai parduota grupei, kurioje buvo ir buvusio prezidento Leonido Kučmos žentas Viktoras Pinčukas. 2005 metų spalį į valdžią atėjęs prezidentas Viktoras Juščenka atšaukė šį sandorį ir pardavė milžinišką gamyklą už 4,8 milijardo dolerių „Mittal Steel“ įmonei.
Ukrainos parlamento narys, „Populiariojo fronto“ atstovas Antonas Heraščenka, taip pat patarinėjantis ir vidaus reikalų ministrui, iškėlė versiją, jog M.Čečetovas buvo paskatintas savižudybei, sulaukęs buvusių bendrų grasinimų, jog jo laukia kraupus likimas.
„Gaila, kad taip ir neturėsime progos išgirsti tų dalykų, kuriuos žinojo Čečetovas“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apgailestavo A.Heraščenka.
M.Čečetovas nebuvo vienintelis Ukrainos Valstybės turto fondo pareigūnas, kuris žuvo keistomis aplinkybėmis.
2014 metų rugsėjo 27-ąją dieną Valentinos Semeniuk-Samsonenkos kūnas buvo rastas su šautine žaizda galvoje ir šalia kūno gulinčiu ginklu. Ji vadovavo fondui nuo 2005 metų birželio iki 2008 metų gruodžio. Jos šeima iškart atmetė savižudybės galimybę, teigdami, jog V.Semeniuk-Samsonenkos kalbėjo apie grasinimus ją nužudyti.
Trečioji mirtis Valstybės turto fondo istorijoje įvyko dar seniau. 1997 metų gegužę Valstybės turto fondo Krymo skyriaus vadovas Oleksijus Holovizinas buvo nužudytas savo namų kieme.
Parlamentaras Ihoris Lucenka „Ukrainska Pravda“ laikraštyje rašė, kad tokie atvejai, kai vienas po kito žudomi Valstybės turto fondo atsakingieji asmenys, daro korupcijos viešinimo ir kovos su ja procesą visiškai neįmanomu bei leidžia grasinant vykdyti tokius absurdiškus sandorius kaip „Kryvorizhstal“ pardavimas už grašius.
„Semeniuk ir Čečetovas jau nieko paliudyti negalės, o tai kainuos mūsų mokesčių mokėtojams dešimtis milijardų papildomų dolerių“, – kalbėjo I.Lucenka.
„Semeniuk ir Čečetovas jau nieko paliudyti negalės, o tai kainuos mūsų mokesčių mokėtojams dešimtis milijardų papildomų dolerių“, – kalbėjo I.Lucenko.
Naujausia mirčių grandinė kartojasi pirmą kartą po dešimties metų, kai per porą mėnesių valstybę sukrėtė net kelios rezonansinės bylos.
Heorhijus Kirpa, buvęs Leonido Kučmos transporto ministras, rastas negyvas 2004 metų gruodžio mėnesį.
Jo mirtis paslaptingai sutapo su Viktoro Juščenkos pergale prieš Viktorą Janukovyčių pakartotiniuose rinkimuose, kai Regionų partijai grėsė prarasti savo įtaką.
Kitų metų gegužės mėnesį buvęs L.Kučmos vidaus reikalų ministras Jurijus Kravčenka paslaptingai mirė dieną po to, kai buvo pakviestas liudyti atnaujintoje žurnalisto Heorhijaus Gongadzės nužudymo byloje.
Abi mirtys buvo užregistruotos kaip žmogžudystės, nepaisant to, kad Kravčenkos kūne rastos dvi šautinės žaizdos.
