Kaip rašoma „Die Presse“, daugybę metų Kinija tenkinosi masiškai vartojamos produkcijos gamintojos vaidmeniu – pigios darbo jėgos potencialas vertė didžiąją dalį pasaulio įmonių perkelti gamybą būtent į Kiniją. Beveik 60 proc. eksporto produkcijos Kinijoje pagaminama fabrikuose, kurių dalis akcijų priklauso užsienio kompanijoms.
„Tačiau tas, kuris gamina prekę už 5 eurus, negali amžinai būti laimingas, kad Europoje ji parduodama už 95 eurus“, – teigiama publikacijoje. Todėl Kinija nusprendė pasirinkti kelią, kuriuo kadaise ėjo „Sony“ Japonijoje ar „Samsung“ Pietų Korėjoje: jie nusprendė pirkti Vakarų kompanijas, o kartu ir jų technologijas.
Skelbiama, kad Kinija dar prieš 5 metus sudarė sąrašą perspektyvių užsienio investicijų, o 2009 metais kompanijų susiliejimui ir pirkimui buvo skirta 46 mlrd. dolerių – 5 kartus daugiau nei 2005 metais.
Kinija sukaupė milžinišką valiutos rezervą, kuris siekia apie 2,4 trilijono dolerių. Be to, baimindamasi JAV ekonomikos žlugimo Kinija ieško naujų investavimo būdų. Bet kokiu atveju aišku, kad Kinija, net ir laikoma milžiniška ekonomine jėga jau dabar, ateityje savo įtaką tik dar labiau išplės.
