Įveikęs perrinkimo į Šiaurės Kipro Turkų respublikos lyderio postą siekusį Mehmetą Ali Talatą, raginusį siekti susitaikymo su salos graikais, D.Eroglu pažadėjo stengtis, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.
„Niekas neturėtų galvoti, kad aš pasitrauksiu nuo derybų stalo... Derybų procesas tęsis“, – sakė D.Eroglu Turkijos televizijai NTV.
„Geranoriškai dirbsiu ieškant sprendimo, kuris būtų priimtas atsižvelgiant į mano bendruomenės teises“, – sakė jis ir pridūrė, jog „ves glaudžias derybas“ su Turkija, kuri Šiaurės Kipre dislokavusi 35 tūkst. karių.
Ankaroje Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino D.Eroglu tęsti Jungtinių Tautų (JT) remiamas taikos derybas su Kipro graikais ir iki šių metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl padėties sureguliavimo.
Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus visus balsus, dešiniosios pakraipos Nacionalinės vienybės partijos (UBP) vadovas 72 metų D.Eroglu, kuris kelias kadencijas dirbo premjeru, surinko 50,4 proc. balsų. Tuo tarpu dabartinis lyderis M.A.Talatas gavo 42,8 proc. balsų.
Separatistinės Šiaurės Kipro Turkų respublikos, kurią pripažįsta tik Ankara, rinkimų komisija pranešė, kad rinkėjų aktyvumas siekė 75 procentus. Šioje respublikoje iš viso yra 164 tūkst. registruotų rinkėjų.
Griežtosios linijos šalininkas Dervisas Eroglu sekmadienį laimėjo padalytos Kipro salos turkų respublikos prezidento rinkimus.
Rinkimuose dalyvavo dar penki kandidatai.
Tarptautinės bendrijos pripažįstama Kipro graikų vyriausybė valdo rytinę šios Viduržemio jūros salos dalį.
Žinią apie D.Eroglu, kurio pergalę prognozavo visuomenės nuomonės apklausos, triumfą rinkimuose garsiais džiaugsmo šūksniais pasveikino prie UBP būstinės Nikosijos šiaurėje susirinkę jaunuoliai, o nakties dangų nušvietė fejerverkai
„Ieškosime būdo pasiekti konsensusą“ derybose su Kipro graikais, kreipdamasis į savo šalininkus sakė D.Eroglu, greta kurio stovėjo jo žmona Meral.
Nors D.Eroglu yra pelnęs griežtojo kurso šalininko reputaciją, rinkimų kampanijos metu jis žadėjo tęsti derybas dėl padalyto Kipro, kuris 2004–aisiais prisijungė prie Europos Sąjungos, suvienijimo su salos gyventojų daugumą sudarančiais graikais.
„Mūsų pagrindinis principas“ yra pasiryžimas tęsti 2008 metų rugsėjį prasidėjusias derybas, televizijai NTV sakė išrinktasis prezidentas.
Turkija suinteresuota, kad greičiau būtų išspręstas šis konfliktas, kuris yra vienas rimčiausių kliuvinių jos kelyje į ES.
„Procesas turi tęstis... Ir ponas D.Eroglu nėra pasakęs kažko, kas tam prieštarautų. Nemanau, kad procesas pasuktų kita linkme“, – sakė Turkijos vyriausybės vadovas.
„Norėčiau, kad šis darbas būtų užbaigtas iki metų pabaigos. Kai kas galbūt norėtų jį vilkinti... bet mes norime, kad jis būtų pabaigtas kiek įmanoma greičiau“, – pridūrė R.T.Erdoganas.
Prieš prezidento rinkimus rengtos apklausos parodė, kad visuomenė smarkiai nusivylusi derybų proceso pažangos stoka, taip pat tebesitęsiančia Šiaurės Kipro Turkų respublikos politine ir ekonomine izoliacija bei kaltinimais nepotizmu, dėl kurių sumenko parama M.A.Talatui.
Pralaimėjęs kandidatas žurnalistams sakė: „Mano svajonė rasti sprendimą vis dar gyva, tačiau, žinoma, tai yra naujos eros pradžia“.
Pernai balandį vykusiuose Šiaurės Kipro Turkų respublikos parlamento rinkimuose D.Eroglu UBP įveikė kairiosios pakraipos Turkų respublikonų partiją (CTP), kuriai anksčiau vadovavo 58 metų M.A.Talatas.
M.A.Talatas 19–a mėnesių vedė derybas dėl salos suvienijimo su Kipro prezidentu Demetriu Christofijumi (Demetris Christofias).
Derybos paremtos principu, kad turi būti rastas federalinis sprendinys, pagal kurį Kipro turkų ir graikų bendruomenės gyventų atskirose geografinėse zonose.
Tuo tarpu D.Eroglu ilgą laiką pasisakė už vadinamąjį dviejų suverenių valstybių sprendinį, kurį griežtai atmeta Kipro graikai, tvirtinantys, jog tai prilygsta padalijimui.
Praėjusį mėnesį D.Christofijus ir M.A.Talatas paskelbė apie svarbią pažangą derybose ir pažadėjo per šiuos metus pasiekti susitarimą dėl visapusio sureguliavimo. Analitikai šį žingsnį įvertino kaip M.A.Talato mėginimą sustiprinti savo pozicijas prieš rinkimus.
Vis dėlto abiejų bendruomenių pozicijos vis dar smarkiai skiriasi svarbiausiais nuosavybės ir saugumo klausimais.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai dešimtys tūkstančių turkų karių, reaguodami į Atėnų surengtą Kipro graikų perversmą dėl susivienijimo su Graikija, okupavo šiaurinį salos trečdalį.
