Maltoje nuo 2014 metų veikianti vadinamoji Individualių investuotojų programa leidžia užsieniečiams iš esmės nusipirkti šios ES narės pasą už 650 tūkst. eurų. Be to, reikia investuoti 150 tūkst. eurų į vyriausybės obligacijas, įsigyti nekilnojamojo turto.
Pasiūlymas draugiškas šeimoms – „individualių investuotojų“ antrosios pusės ir atžalos moka ne daugiau nei po 50 tūkst. eurų. Tokio sandorio nesiūlo nė viena kita Bendrijos šalis.
Maltoje nuo 2014 metų veikianti vadinamoji Individualių investuotojų programa leidžia užsieniečiams iš esmės nusipirkti šios ES narės pasą už 650 tūkst. eurų.
Europos Parlamentas (EP) Maltos vykdomas machinacijas pasmerkė dar 2014 metais, kai paskelbė, kad „ES pilietybė neturėtų būti pardavinėjama“. Prie temos EP vis sugrįžta, tačiau Maltos vyriausybė nenusileidžia.
O „investuotojai“ trina rankomis – juk Maltos pasas leidžia jiems be vizų keliauti į daugiau nei 160 šalių. Be to, jie gali gyventi, dirbti ir užsiimti verslu bet kur ES.
Paklausa, žinoma, didelė, o 2016 metais ši schema Maltai leido iškeisti biudžeto deficitą į perteklių. Pilietybės pardavimai tais metais vyriausybei atnešė 163,5 mln. eurų pajamų.
Sąraše – ir „Yandex“ vadovas
Malta iki šiol atsisako skelbti atskirą šalies pasų pirkėjų sąrašą, tačiau valstybė savo oficialiame laikraštyje skelbia visų naujų valstybės piliečių pavardes.
Neseniai kaip tik paskelbtas 2016-ųjų sąrašas, o jame – Saudo Arabijos šeichas, Pakistano verslininkai, bankininkas iš Azerbaidžano. Ir, be jokios abejonės, dešimtys rusų.
Garsiausias ir greičiausias turtingiausias „naujasis europietis“ iš Rusijos – rusiškos interneto paieškų sistemos „Yandex“, jau kuris laikas teikiančios ir pavėžėjimo paslaugas, įkūrėjas Arkadijus Voložas.
Pernai rugsėjį V.Putinas apsilankė „Yandex“ būstinėje, kur domėjosi, kaip kompanijai sekasi tobulinti dirbtinį intelektą. Ne visi darbuotojai buvo patenkinti prezidento vizitu, o vienas buvo atleistas, kai socialiniame tinkle parašė, kad spjovė į V.Putino pusę.
Tačiau A.Voložas laiške kompanijos kolektyvui parašė, kad vizitas buvo svarbus. „Yandex“ ir šiaip mielai draugauja su Kremliumi – kompanijos direktorių valdyboje nuo 2014 metų sėdi Rusijos didžiausio valstybinio banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas.
Vis dėlto akivaizdu, kad A.Voložas Rusijoje ypač saugiai nesijaučia ir žino, kad jo verslui gali bet kurią dieną iškilti pavojus. Maltietiškus pasus verslininkas nupirko visai savo šeimai.
Turtuolių pinigų neprivilioja
Tarp naujausių Maltos piliečių taip pat yra keli žinomi Maskvos nekilnojamojo turto rinkos dalyviai, vienas „Kaspersky Lab“ įkūrėjų, energetikos, aukso kasybos pramonių atstovai, garsus degtindarys, „Petroneft“ vadovas Romanas Truševas, futbolo klubo „AS Monaco“ savininko Dmitrijaus Rybolovlevo žmona Jelena ir dukra Ana.
Yra ir daugiau pavardžių – buvusių gubernatorių, bankininkų, investuotojų, net buvusi šokių ant ledo žvaigždė Aleksandras Gračiovas.
Beveik visi jie laikytini Rusijos verslo elitu. Ne, jie neemigruoja, o kadangi Rusijoje užsiima verslu, Kremliaus ir V.Putino nekritikuos, tačiau jie lygiai taip pat nesiryžta parodyti visiškos ištikimybės prezidentui.
V.Putiną tai, žinoma, siutina. 2014-aisiais, kai ES ir JAV pritaikė sankcijas Rusijai, Kremlius pasiūlė verslininkams „kapitalo amnestiją – kad jie į Rusiją grąžintų bent dalį iš maždaug 1 trilijono dolerių, kurie iškeliavo iš šalies per 27 metus nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Iki 2016-ųjų pabaigos tik apie 2,5 tūkst. Rusijos verslininkų deklaravo savo turtą užsienyje.
Nors iki 2016-ųjų pabaigos tik apie 2,5 tūkst. Rusijos verslininkų deklaravo savo turtą užsienyje, V.Putinas nenusileido.
Kadangi JAV vasario pradžioje beveik neabejotinai paskelbs sankcijas dešimtis su Rusijos prezidentu siejamų oligarchų, jis gruodį pasiūlė išskirtinėmis sąlygomis įsigyti vyriausybės obligacijų tiems investuotojams, kurie „sugrįš namo“.
Bet ir dabar panašu, kad daugeliui Maltos pasas atrodo geresnė investicija – ir visai nesvarbu, kad Maltos skelbiamuose sąrašuose atsidūrę rusai nė neturi priežasčių baimintis sankcijų, nes nėra susiję su V.Putino aplinka.
V.Putinu plačiai nepasitikima
Vis dėlto, kaip pastebi L.Beršidskis, akivaizdu, kad šie rusai nebūtų protingi, jei neįžvelgtų galimybės, jog kas nors iš V.Putino vidinio rato ar negailestingų teisėsaugos institucijų aparatų galėtų pradėti juos persekioti.
L.Beršidskis: „Tai, kad rusiški milijardai vis dar slepiami užsienyje, yra turbūt aiškiausias įrodymas, kad Putino sistema – silpna.“
Prezidentas daug padaryti negalėtų. V.Putino sukurtoje sistemoje net jis pats negali sulaikyti savo draugų ir „fikserių“ godumo.
Vienas svarbiausių V.Putino patarėjų Vladislavas Surkovas kartą apie atsargius Rusijos verslininkus yra pasisakęs taip: „Net jei vadiname tuos žmones ofšorine aristokratija, jokiu būdu neturėtume laikytų jų priešais.
Visi tie Bermudų grafai ir Meno salos princai yra mūsų piliečiai, kurie turi priežasčių taip elgtis.“
V.Surkovas teisus – priežasčių yra, ir V.Putino užkurtas patriotizmo vajus jų skaičiaus nemažina. Prezidentas iki šiol negali priversti Rusijos turtuolių parsiųsti milijardus dolerių namo.
Aišku, rusiški pėdsakai Vakaruose Kremliui naudingi, bet V.Putinas aiškiai priklausomas nuo verslininkų noro ar nenoro bendradarbiauti.
„Tai, kad rusiški milijardai vis dar slepiami užsienyje, yra turbūt aiškiausias įrodymas, kad Putino sistema – silpna. Prezidentas toleruojamas, jo net bijome, bet juo itin plačiai nepasitikima. Jei Maltos pasai būtų pigesni, rusai užplūstų šią salą ir galbūt ją paskandintų“, – rašo L.Beršidskis.
