Tai, ką grupuotė IS vadina „dawla“, arba „valstybe“, vienu metu 2014 m. apėmė teritoriją nuo Šiaurės vakarų Sirijos iki Bagdado priemiesčių Irake. Dabar ji yra puolama iš visų pusių ir sparčiai traukiasi.
Rytiniame fronte Irako pajėgos, kurdų pešmergos, Turkijos kariuomenės daliniai, JAV specialiosios pajėgos ir JAV vadovaujama plati tarptautinė koalicija, kuri teikė paramą smūgiais iš oro, iš IS išlaisvino Ramadį ir Faludžą ir dabar sparčiai perima vakarinę Irako tvirtovę – Mosulą.
Vakariniame fronte, Sirijoje, „Islamo valstybei“ didelius smūgius sudavė Turkijos kariai ir Sirijos kovotojai – išlaisvinti Azazo, Jarabulo, Mario ir Dabiko miestai. Turkų koalicija sutiko didelį pasipriešinimą IS tvirtovėje Al-Babe, bet ji daro pažangą perskeldama IS teritoriją į dvi dalis.
Tuo metu JAV remiamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF), kurias daugiausiai sudaro kurdų kovotojai, iš IS atkovojo didelius plotus jos valdomos teritorijos šiaurėje. SDF dabar kelia grėsmę „Islamo valstybės“ sostinei Rakai, prieš kurią JAV ir koalicijos pajėgos reguliariai rengia antskrydžius.
Taigi trys koalicijos bendromis pajėgomis yra apgulusios visus svarbiausius IS miestus. Be to, jos grasina užimti rajonus, kuriuose yra svarbiausi IS naftos ir dujų ištekliai. Galbūt svarbiausia tai, kad, Jungtinių Valstijų manymu, daugelis ekstremistinės grupuotės svarbiausių vadų yra užspeisti toje teritorijoje, rašo J. Milleris.
Todėl sunku įsivaizduoti, kad ketvirtoji koalicija – Sirijos pajėgos, Rusijos kariai, Irano islamo revoliucijos gvardijos daliniai, Libano „Hezbollah“ ekstremistai – neatsilaiko prieš IS puolimą ir užleidžia pozicijas.
Tuo metu, kai ši Sirijos prezidentą Basharą Assadą remianti koalicija vykdė Alepo kampaniją, IS surengė netikėtą operaciją, siekdama susigrąžinti istorinį Palmyros miestą. IS ten laimėjo lengvą pergalę, nes ginti miestą buvo paliktas labai mažas Sirijos pajėgų kontingentas.
Nors kova dėl Alepo baigėsi B.Assado pergale, IS buvo leista išplėsti savo valdomą teritoriją į vakarus nuo Palmyros. Šiomis dienomis netoli miesto vyksta sunkūs mūšiai, tačiau tai neprimena plataus masto operacijos siekiant sustabdyti IS. Rusija paskelbė atsitraukianti iš Sirijos, tačiau turimi duomenys leidžia teigti, kad yra priešingai ir kad Rusijos karinių pajėgų taikinyje visų pirma yra nuosaikios sukilėlių grupuotės į šiaurę nuo Damasko, o ne su „Al-Qaeda“ susijusios grupuotės šalies šiaurėje ir ne IS netoli Palmyros.
Visa tai greičiausiai verčia pripažinti tai, kas visą laiką buvo skelbiama žvalgybiniuose pranešimuose, – kad Rusijos vadovaujamų pajėgų pergalė Palmyroje beveik prieš metus turėjo mažai ką bendra su kova prieš terorizmą ir tiesiog buvo proga skleisti propagandą, kad Rusija ir B.Assado režimas kovoja su IS.
Praėjusią savaitę pasirodė naujų duomenų, kad Rusijos ir B.Assado režimo santykiai su IS yra abipusiškai naudingi, o ne priešiški, nors atrodo, kad santykių dinamika ima keistis.
Sirijos Deir Ezoro miestą IS faktiškai kontroliuoja nuo 2015 m., tačiau dalis miesto ir jo apylinkės vis dar yra Sirijos vyriausybinių pajėgų rankose. Svarbiausia tai, kad IS niekada nebuvo užėmusi karinio oro uosto, todėl Sirijos režimas turi galimybę į miestą siųsti karinį pastiprinimą, amuniciją ir atsargas. Maždaug prieš savaitę IS pradėjo koordinuotą puolimą, siekdama Sirijos kariškius išstumti iš jų kontroliuojamų pozicijų. Rusija dabar paskubomis mėgina organizuoti antskrydžius prieš IS pajėgas, kurios B. Assado dalinių pozicijas mieste perkirto į dvi dalis.
Taigi, kai IS pajėgos Mosule atsidūrė ant žlugimo ribos, grupuotė pradėjo puolimą Deir Ezore.
Deir Ezoras yra IS „kalifato“ viduryje, daugiau kaip už 250 kilometrų nuo artimiausių B. Assado režimo valdomų pozicijų Sirijoje. Jei IS turėjo galimybę kelti grėsmę pozicijoms Deir Ezore, tai kodėl tai nutiko tik dabar, kai grupuotė yra tokia nusilpusi?
Rusijos propagandiniai kanalai ir B.Assadui lojalūs žurnalistai nori įtikinti pasaulio bendruomenę, kad Jungtinės Valstijos leidžia didelėms grupėms IS kovotojų trauktis į vakarus link Deir Ezoro. Tačiau nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, bet kokie iš Mosulo pasitraukę IS ekstremistai galėtų tapti lengvu Sirijoje veikiančių JAV specialiųjų pajėgų taikiniu, tad tokia strategija nebūtų labai prasminga. Net jei tai būtų tiesa, kodėl tokia nusilpusi IS naują puolimą pradeda būtent dabar, o ne siunčia tas pajėgas į kovų zonas, kur ypač reikalingas pastiprinimas?
Akivaizdus atsakymas yra tas, kad IS ilgai leido Sirijos kariuomenei išsaugoti tas pozicijas, o Sirijos pajėgos „Islamo valstybei“ neteikė preteksto persigalvoti. Žinoma, B. Assado ir IS pajėgų susirėmimų per šį konfliktą pasitaiko, tačiau ligšiolinė padėtis buvo naudinga abiem šalims. Dėdama pastangas išsaugoti savo pozicijas Deir Ezore, Sirijos vyriausybė galėjo teigti, kad ji bekompromisiškai kovoja su IS ekstremistais. Tai, kad IS pajėgos buvo arti Sirijos pajėgų pozicijų, JAV koalicijos pajėgoms trukdė rengti antskrydžius prieš šią ekstremistinę grupuotę. Todėl, kai JAV pajėgos neseniai gavo žvalgybos duomenų apie galimus svarbius taikinius Deir Ezore, vietoj antskrydžių joms teko imtis rizikingo specialiųjų pajėgų reido miesto pakraščiuose.
„Islamo valstybė“ žlunga. Jai reikia pergalių. Todėl ji puola Sirijos pajėgų pozicijas Palmyroje ir Deir Ezore, nes žino, kad ji ten gali tikėtis sėkmės. Ekspertai nuo pat šio konflikto pradžios nuolat teigė, kad Sirijos vyriausybė yra prisidėjusi prie IS sukūrimo.
Neturėtų nieko nustebinti, jei B.Assadą remiančios pajėgos ir IS geriausiu atveju būtų pasinaudojusios abipusiškai naudingais santykiais, o blogiausiu – tiesiog susitarusios sukelti šiandieninį chaosą Sirijoje ir Irake. Jei Vakarai į kovą su IS ketina žiūrėti rimtai, būtina aiškiai suvokti, kokiais motyvais vadovaujasi B. Assado valdžia ir ją remiančios užsienio jėgos, ypač Rusija.
