„Atmosfera – nepakeliama. Visur – tik savivalė ir smurtas. Į laisvę išeisi, jeigu apskritai pavyks išeiti, ligota tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, – žurnalistui Hausui Helge Donathui teigė viename iš Rusijos kalėjimų kalinti nuteistoji.
Anot „Tageszeitung“, 1996 metais į Europos Tarybą priimta Rusija įsipareigojo reformuoti bausmių atlikimo sistemą, tačiau iki šiol esminiai pokyčiai nevyksta dėl biurokratinių kliūčių.
Aktyvisčių advokatai netrukus ketina apskųsti teismo sprendimą. Pasak bulvarinio laikraščio „Moskovskyj komsomolec“, merginos šiuo metu laikomos išskirtinėmis sąlygomis. Jos esą gali sportuoti, gauti masažą.
Tačiau leidinys pabrėžia, kad įsigaliojus teismo sprendimui, maištininkės pateks į vieną iš 35 moterų kolonijų.
Nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi nuteistaisiais Rusijoje, pabrėžia, jog šioje šalyje teisingumo sistema moterims griežtesnė – silpnosios lyties atstovės paprastai už tokius pat nusikaltimus patupdomos už grotų ilgesniam laikotarpiui nei vyrai.
„Tageszeitung“ spėja, jog taip yra dėl to, kad moterys teisėjos smerkia kitas nusižengusias ar nusikaltusias moteris.
„Kai moteris kali toli nuo namų ir draugų, ji pamažu praranda socialinius įgūdžius ir sugrįžti į visuomenę jai beveik nebeįmanoma. Kalinimo sistema Rusijoje nesikeičia šimtmečius. Svarbiausia yra bausmė, o ne žmogus“, – straipsnyje teigia žurnalistas Hausas Helge Donathas.
Rusijoje kalinčios moterys dažniausiai skundžiasi prastomis sąlygomis, joms sunku palaikyti švarą. Pavyzdžiui, į dušą kalinės gali nueiti tik kartą per savaitę, pačios turi pasirūpinti karštu vandenius.
„Kolonijose nežiūrima nei į fizinius, nei į psichologinius kalinčiųjų poreikius. Vyrais rūpinamasi labiau. Puikus to pavyzdys: 59 vyrų kolonijose Rusijoje nuteistieji, esant reikalui, gydomi nuo tuberkuliozės. Tuo metu ši liga gydoma tik vienoje moterų kolonijoje“, – rašoma straipsnyje.
