Požeminis smūgis įvyko šiek tiek po 8 val. vietos laiku Huilos departamente, o jo židinys buvo apie 300 km į pietvakarius nuo sostinės, 37 km gylyje, pranešė JAV Geologijos tarnyba.
Šalies prezidentas Juanas Manuelis Santosas sakė, kad nebuvo gauta pranešimų apie padarytą žalą.
Šis žemės drebėjimas buvo didžiausias Kolumbijoje nuo praėjusio rugsėjo, kai šalį sudrebino 5,9 balo požeminis smūgis.
Bogotos oro uostas kelioms minutėms sustabdė skrydžius, tačiau jo veikla buvo atnaujinta ekspertams apžiūrėjus pakilimo taką ir nustačius, kad jis nebuvo pažeistas.
Bogotos meras Enrique Penalosa paprašė gyventojų nusiraminti, nes išsigandę biurų darbuotojai neskubėjo grįžti į savo darbo vietas dangoraižiuose.
Jie iškilo 8 mln. gyventojų turinčioje Kolumbijos sostinėje pastaraisiais metais, tačiau dar nebuvo patyrę tokio smarkaus konstrukcijos stiprumo išbandymo.
Kolumbija patenka į seismiškai aktyvią zoną, vadinamą Ramiojo vandenyno ugnies žiedu, kurioje susiduria tektoninės plokštės. Dėl šios priežasties, ir kalnuoto reljefo, šalis susiduria su didele grėsme nukentėti nuo požeminių smūgių.
Bogotos gyventojai tvirtino, kad žemė drebėjo apie pusę minutės.
„Viskas judėjo, ir iš pradžių pamaniau, kad mane supykino“, – sakė vienas 34 metų biuro valytoja, buvusi penktame dangoraižio aukšte, kai prasidėjo žemės drebėjimas.
