Koronavirusas: PSO ragina tirti kiekvieną įtariamą COVID-19 atvejį, Rusija, Prancūzija ir Kanada užveria sienas

Pirmadienį Turkijoje fiksuotas koronaviruso atvejų skaičius – užfiksuoti nauji 29 susirgimai.

Iš viso šalyje koronavirusu užsikrėtė 47 asmenys.

Siekianti suvaldyti koronaviruso protrūkį, Šveicarija paskelbė apie privačių ir viešų renginių uždraudimą.

Tuo metu Sudanas ir Tunisas paskelbė apie sienų uždarymą.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį pažadėjo naudoti visas jiems prieinamas priemones, kad apsaugotų ekonomiką ir padėtų darbuotojams, nukentėjusiems dėl koronaviruso pandemijos.

Dėl protrūkio vis daugiau priverstos užsidaryti, o pasaulio ekonomika pradeda strigti, tad lyderiai pabrėžė, jog būtina suvienyti jėgas ir greitai veikti, kad būtų užkardyta didesnė žala.

„Pasiryžome koordinuoti priemones ir daryti viską, ko reikia, naudoti visas politikos priemones, kad pasiektume G-7 ekonomikų stiprų augimą ir apsisaugotume nuo neigiamų grėsmių“, – sakoma po skubiai organizuotos lyderių vaizdo konferencijos paskelbtame pranešime.

Šiomis priemonėmis bus siekiama „skubiai ir kiek būtina padėti labiausiai paveiktiems darbuotojams, įmonėms ir sektoriams“, sakoma pranešime.

Be to, lyderiai nurodė savo finansų ministrams kas mėnesį konsultuotis, kad būtų įgyvendintos politinės priemonės ir „toliau vystomi savalaikiai bei efektyvūs veiksmai“.

Jie atkreipė dėmesį į tiekimo grandinių sutrikimus dėl stringančio transporto, taip pat žalos šeimoms.

Lyderiai kreipėsi į tarptautines institucijas, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, ragindami „skubiai“ nukreipti finansinę pagalbą šalims, kurioms ji yra reikalinga.

„Esame įsipareigoję ryžtingai dirbti kartu, kad atsakytume į šią pasaulinę ekstremalią padėtį“, – pabrėžė G-7.

Jie taip pat sakė esantys „pasiryžę ne vien atkurti augimo lygį, kurio buvo tikėtasi prieš COVID-19 pandemiją, bet taip pat pakloti pamatą stipresniam augimui ateityje“, – sakoma pranešime.

Prancūzija pirmadienį užfiksavo dar 21-ą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirtį, pranešė Sveikatos apsaugos generalinis direktoratas.

Per ankstesnę parą COVID-19 nusinešė 29 prancūzų gyvybės.

Bendras koronaviruso infekcijos COVID-19 aukų skaičius šalyje išaugo iki 148.

Per pastarąją parą Prancūzijoje taip pat užfiksuota 1210 naujų užsikrėtimo atvejų (trečdaliu daugiau nei ankstesnę parą), nuo sausio jų šalyje užregistruota iš viso 6,6 tūkstančio.

Laisvės statula, vienas įsimintiniausių Jungtinių Valstijų simbolių, nuo pirmadienio neribotam laikui uždaroma lankytojams dėl naujojo koronaviruso protrūkio, pranešė JAV Nacionalinė parkų tarnyba.

„Žmonių, lankančių Laisvės statulą (Laisvės salą) ir Eliso salą bei jose dirbančių, sveikata ir saugumas – mūsų pagrindinis prioritetas“, – sakoma tarnybos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laisvės statula Niujorke

Šiuo metu nežinoma, kad Laisvės statula gali būti vėl atidaryta.

Anksčiau buvo atšauktos ekskursijos į JAV Kapitolijų, Baltuosius rūmus ir Jungtinių Tautų būstinę Niujorke.

Laikinai užsidarantys pranešė pramogų parkai „Disneyland“ Orlando (Florida) ir Anaheimo (Kalifornija) miestuose, kino studijos „Universal Studios“ pramogų parkas Holivude, Brodvėjaus teatrai, operos teatras „Metropolitan Opera“, taip pat Kennedy vaizduojamojo meno centras.

Lenkijoje užfiksuota ketvirta koronaviruso auka. Ja ta tapo 67 metų vyras, kurio būklė nuo pat pradžių buvo sunki, jis sirgo ir kitomis ligomis.

Šalyje šiuo metu užfiksuoti 177 koronaviruso atvejai.

Pirmadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie naujus draudimus Prancūzijoje, siekiant suvaldyti koronaviruso protrūkį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pirmadienio vakarą pranešta, kad Rusija iki gegužės 1 dienos uždaro valstybės sienas ir neįsileis užsienio šalių piliečių.

Kaip rašo „The Moscow Times“, kol kas šalyje užfiksuoti 93 koronaviruso atvejai.

Lenkijos aplinkos ministras Michaas Wosas užsikrėtė koronavirusu,  teigiama, kad jis sveikatos nusiskundimų neturi.

Ministras bendravo su Miškų ūkio atstovu, kuriam buvo nustatytas užsikrėtimas, vėliau tyrimą pasidarė ir ministras. Testas buvo teigiamas. Pranešama, kad ministrų kabineto posėdžiuose šis ministras nedalyvavo. Jo artimieji ir kontaktavę asmenys stebimi, praneša gazeta.pl.

Suomijos premjerė pirmadienį paskelbė ekstremalias priemones koronaviruso epidemijai suvaldyti, kuriomis numatoma uždaryti daugelį viešųjų ir švietimo institucijų, taip pat uždrausti daugiau kaip dešimties žmonių susirinkimus.

Per spaudos konferenciją vyriausybės vadovė Sanna Marin išvardijo 19 suvaržymų, galiosiančių iki balandžio 13 dienos, įskaitant pasiruošimus artimiausioje ateityje uždaryti valstybės sienas.

„Gali būti įvesti suvaržymai laisvam žmonių judėjimui, reaguojant į grėsmes gyvybei ir sveikatai“, – nurodė S.Marin.

Pasak premjerės, tai apimtų vyresnių kaip 70 metų asmenų saviizoliaciją, nors ji nebūtų taikoma parlamento nariams ir vietos valdžios vadovams.

Nuo trečiadienio užsidarys mokyklos, kolegijos ir universitetai, taip pat valstybinės kultūros ir sporto įstaigos.

Suomijoje iki šiol nustatyti 277 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, bet nuo šios ligos šalyje kol kas niekas nemirė. Tarnybos šiuo metu netikrina visų, kuriems pasireiškia susirgimui COVID-19 būdingi simptomai, todėl tikėtina, kad tikrasis užsikrėtusių žmonių skaičius gali būti daug didesnis.

Per spaudos konferenciją Suomijos finansų ministrė Katri Kulmuni taip pat paskelbė, kad vyriausybė planuoja skirti iki 5 mlrd. eurų kovai su epidemijos padariniais ekonomikai.

Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė, kad Kanada užveria sienas užsieniečiams – veiks tik keturi oro uostai, kurie galės priimti tarptautinius skrydžius.

„Scanpix“/AP nuotr./Justinas Trudeau

Pasaulio sveikatos organizacija pirmadienį paragino valstybes vykdyti tyrimus dėl kiekvieno įtariamo užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo.

„Negalima kovoti su gaisru užrištomis akimis“, – žurnalistams Ženevoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Pasak jo, PSO rekomenduoja valstybėms „Tirti, tirti, tirti. Tirti kiekvieną įtariamą atvejį.“

„Jeigu jų [pacientų tyrimų] rezultatai teigiami – izoliuokite juos ir išsiaiškinkit, su kuo jie palaikė glaudžius kontaktus iki dviejų dienų prieš pasireiškiant simptomams. Ir taip pat ištirkit tuos žmones“, – kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Per pastarąją savaitę matėme staigų užsikrėtimo [koronaviruso sukeliama liga] COVID-19 staigų šuolį“, – aiškino jis ir pridūrė, kad koronaviruso pandemija yra „lemtinga mūsų laikų krizė“.

„Pokyčius neša [priemonių] derinys. Nuolat sakau – visos šalys turi laikytis išsamaus požiūrio, bet veiksmingiausiai užkardyti infekciją ir gelbėti gyvybes galima nutraukiant pernašos grandinę. Ir kad tai padarytumėte, privalote testuoti ir izoliuoti“, – pabrėžė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

PSO vadovas atkreipė dėmesį, kad pirminiame protrūkio židinyje – Kinijoje – šiuo metu fiksuojama mažiau užsikrėtimų ir mirčių nei likusioje pasaulio dalyje.

Jis vėliausių skaičių nepateikė, bet oficialiais šaltiniais grindžiama naujienų agentūros AFP statistika rodo, kad 142 šalyse ir teritorijose koronaviruso sukeliamas susirgimas COVID-19 buvo nustatytas daugiau kaip 169 710 žmonių. Be to, 6 640 užsikrėtusių žmonių mirė.

Naujausiais duomenimis, koronaviruso aukų Italijoje skaičius perkopė 2000.

Ispanija pirmadienį pranešė uždarysianti savo sausumos sienas, siekdama sustabdyti koronaviruso epidemijos plitimą, užsikrėtusiųjų skaičiui artėjant prieš 10 000.

Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska sakė, kad sienų perėjos bus uždarytos antradienio vidurnaktį (1 val. Lietuvos) laiku. Tuomet į šalį bus įleidžiami tik Ispanijos piliečiai, teisę gyventi šalyje turintys asmenys arba akredituoti diplomatiniai darbuotojai. Leidimas patekti į šalį taip pat gali būti suteiktas esant nenugalimos jėgos sąlygoms.

Portugalijoje užregistruotas pirmas mirties nuo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19 atvejis, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministrė Marta Temido.

Mirusioji pacientė yra 80 metų moteris, prieš kelias dienas hospitalizuota Lisabonoje ir sirgusi kitomis ligomis, nurodė ministrė.

Šveicarijos vyriausybė pirmadienį paskelbė ekstremaliąją padėtį, truksiančią iki balandžio 19 dienos, siekdama įveikti koronaviruso pandemiją.

„Reikalinga stipri reakcija visoje šalyje. Ir ji mums reikalinga dabar“, – per spaudos konferenciją pareiškė prezidentė Simonetta Sommaruga.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasiūlė, kad Europos Sąjunga uždarytų savo sienas žmonėms, atvykstantiems be neatidėliotinų reikalų, Bendrijai stengiantis pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

„Juo mažiau kelionių, juo labiau stabdysime virusą. Taigi... siūlau valstybių ir vyriausybių vadovams įvesti laikinus suvaržymus nebūtinoms kelionėms į Europos Sąjungą“, – sakė ji.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas pirmadienį pranešė apie įvedamas naujas priemones koronaviruso plitimui sustabdyti Rusijos sostinėje, įskaitant nuo kovo 21 dienos įvedamą draudimą rengti daugiau nei 50 žmonių susibūrimus ir uždaromas mokyklas bei universitetus.

Remiantis oficialiais duomenimis, Rusijoje patvirtinti 93 užsikrėtimo koronaviruso atvejai, tačiau mirtinų nėra.

Savo svetainėje S.Sobianinas pranešė, kad nuo kovo 21 dienos iki balandžio 12 dienos Maskvoje bus uždarytos visos bendrojo lavinimo ir sporto mokyklos bei užklasinio ugdymo centrai.

„Sputnik“ nuotr./Sergejus Sobianinas

Pasak jo, jau nuo kovo 17 dienos šiose įstaigose skelbiamas laisvas lankymo režimas.

„Tėvų prašymu mokyklose bus organizuojamos nedidelės budinčios grupės (ne daugiau nei 12 žmonių) 1–4 klasių moksleiviams, laikantis sanitarinio režimo reikalavimų. Prašau tėvų, nusprendusių laikinai nevesti savo vaikų į mokyklas, neleisti jiems vaikščioti į prekybos centrus, parkus ir kitas visuomenines vietas“, – nurodė Maskvos meras.

Pasak jo, mokyklų uždarymas reiškia ne papildomas atostogas, o „savanorišką saviizoliaciją namuose“.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid paragino žmones pirmadienį 20 val. savo namuose prieiti prie langų, įjungti savo mobiliųjų telefonų žibintuvėlius ar prožektorius ir dvi minutes mojuoti jais, taip pademonstruojant paramą gyvybiškai svarbias pareigas vykdantiems žmonėms ir parodant, kad yra rūpinamasi kitais.

„Tokiu būdu galime išreikšti paramą visiems, kas diena iš dienos dirbdami priešakinėse linijose palaiko visuomenės kraujotaką. Taip pat galime pademonstruoti, kad mums rūpi ir kad mums svarbu, kaip laikosi mūsų kaimynai, žmonės mūsų gatvėje ir kvartale“, – sakė prezidentė, kurios žodžius citavo atstovai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija

„Išgyvename krizę, kokios niekas anksčiau nėra patyręs. Kad, kaip visuomenė, kuo neskausmingiau tai ištvertume, krizės sprendimo komitetų nutarimų, rekomendacijų ir pareigūnų sprendimų neužtenka, nes kiekvienas gali ir privalo prisidėti. Kiekvieno žmogaus indėlis kitoks, bet lygiai toks pat būtinas. Pradedant savo socialinio bendravimo mažinimu ir telefono skambučiu savo tėvams ar pagyvenusiems giminaičiams“, – sakė K.Kaljulaid.

Pasak valstybės vadovės, pirmadienį 20 val. įvyksianti pirmoji tokia akcija yra proga išreikšti paramą šimtams tūkstančių žmonių, kasdien rizikuojančių gyvybe ir besistengiančių, kad visuomenė funkcionuotų, o gyvybiškai svarbios paslaugos veiktų, įskaitant medikus, vaikų darželių darbuotojus, žmones bendrajame pagalbos centre, autobusų vairuotojus, parduotuvių personalą, maisto išvežiotojus ir daugelį kitų.

„Tai taip pat proga visiems mums parodyti, kad sunkiais momentais laikomės kartu“, – pridūrė prezidentė.

Šiaurės Makedonijos buvęs premjeras pirmadienį paragino dėl koronaviruso atidėti balandžio viduryje numatytus pirmalaikius rinkimus, viso pasaulio vyriausybėms imantis priemonių šio viruso plitimui pažaboti.

Ši nedidelė ir neturtinga Balkanų valstybė, kur registruota 19 koronaviruso atvejų, jau įvedė griežtų suvaržymų visuomenei, bandydama išvengti didesnio ligos protrūkio.

Šalyje uždrausti visi vieši ir privatūs susibūrimai, uždarytos mokyklos, restoranai ir kitos pramogų vietos. 

Perrinkimo siekiantis buvęs ministras pirmininkas Zoranas Zaevas, praėjusių metų pabaigoje paskelbęs pirmalaikius rinkimus, pirmadienį paragino partijos lyderius susitikti aptarti galimą balandžio 12 dieną numatytų rinkimų atidėjimą.  

„Kyla pavojus mūsų ir mums artimų (žmonių) sveikatai. Daugiau nei aišku, kad tokiomis sąlygomis neįmanoma normaliai organizuoti rinkimus“, – per spaudos konferenciją sakė Socialdemokratų partijos lyderis Z.Zaevas .

Opozicinė dešiniojo sparno partija VMRO-DMPNE iš pažiūros taip pat norėtų nukelti rinkimus, tačiau tam reikėtų surengti atskirą parlamento posėdį. 

„Šiuo metu mums svarbiausias prioritetas yra piliečių sveikata, o antra – įveikti potencialiai didelę ekonomikos krizę“, – sekmadienį sakė VMRO-DPMNE pirmininko pavaduotojas Aleksandar'as Nikoloski (Aleksandras Nikoloskis) .

Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti pernai spalį, kai Šiaurės Makedonija nesulaukė Europos Sąjungos kvietimo pradėti stojimo derybas.

Derybų pradžia buvo pagrindinis Z.Zaevo administracijos tikslas. Dėl jo buvo žengtas politiškai pavojingas žingsnis ir nuspręsta pakeisti oficialų šalies pavadinimą, kad būtų išspręstas ilgai trukęs ginčas su kaimynine Graikija.

ES pagrindinės institucijos pasveikino šį įtampos sumažinimą ir pareiškė, kad Šiaurės Makedonija įgyvendino visus reikalavimus deryboms pradėti, tačiau Paryžius vetavo derybų procesą.

Dabar Bendrija toliau bando įkalbėti visas nares pritarti derybų pradžiai prieš gegužę numatytą ES viršūnių susitikimą.

Už ekstremalios padėties valdymą Estijoje atsakingo premjero Juri Rataso nurodymu šalis įveda 14 dienų judėjimo suvaržymą į jos teritoriją atvykstantiems žmonėms.  

Estijos sienas kirtusiems ir į šalies teritoriją atvykusiems žmonėms draudžiama dvi savaites po atvykimo dienos išeiti iš savo gyvenamosios ar nuolatinės buvimo vietos. 

Išeiti iš gyvenamosios ar nuolatinės buvimo vietos bus leidžiama tik nurodžius sveikatos apsaugos ar policijos darbuotojams, arba ekstremaliu atveju, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai. 

Suvaržymai netaikomi diplomatams ir užsieniečiams, atvykstantiems į Estiją pagal tarptautinio karinio bendradarbiavimo schemas. Jie taip pat netaikomi prekių vežėjams, asmenims, dalyvaujantiems pervežant per sienas prekes ir keleivius, taip pat kitiems įsakyme išvardytiems žmonėms.

Priemonės galios tol, kol įsakas bus pakeistas, o jų tikslingumas bus vertinamas bent kas dvi savaitės.

Lenkija pirmadienį sustabdė visus vidaus skrydžius, siekdama pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.

Ši priemonė buvo patvirtinta po to, kai šalis šeštadienį uždarė savo sienas visiems užsieniečiams ir laikinai sustabdė tarptautinius skrydžius.

Lenkijoje iki šiol buvo patvirtinta 150 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, įskaitant tris mirties atvejus.

Šalies sveikatos apsaugos ministras pirmadienį įspėjo, jog užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius šalyje gali smarkiai padidėti.

„Manome, jog atvejų skaičius šią savaitę pasieks 1 tūkst.“, – pareiškė Lukaszas Szumowskis ir paragino lenkus apriboti savo veiklą už namų ribų.

Ministro pirmininko kanceliarija patvirtino, jog vidaus skrydžiai buvo uždrausti, ir nurodė, jog ši priemonė galios iki atskiro pranešimo.

Miestų gatvės Lenkijoje ištuštėjo, nes piliečiai dirba iš namų, o mokyklos, universitetai ir dauguma parduotuvių buvo uždarytos. 

Lenkijai, kaip ir kitoms Europos šalims, patvirtinus virtinę precedento neturinčių izoliavimo priemonių, veikia tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės ir skalbyklos. 

Privalomas 14 dienų karantinas Lenkijoje iki šiol buvo skirtas maždaug 30 tūkst. žmonių, įskaitant asmenis, kurie sugrįžo iš užsienio arba kuriems pasireiškė COVID-19 simptomai.

Rusija pirmadienį paskelbė naujus žingsnius koronaviruso plitimui stabdyti, įskaitant sienos su Baltarusija uždarymą, bet tikisi, kad nereikės imtis „griežtesnių priemonių“.

Maskva jau yra uždariusi savo sieną su Kinija ir apribojo skrydžius į Iraną bei Pietų Korėją, taip pat iš šių šalių. Praėjusią savaitę Rusija paskelbė apribojanti skrydžius į Europos Sąjungą.

„Aktyvios prevencinės priemonės, kurių jau ėmėmės vasario mėnesį, sumažino naujojo koronaviruso plitimą Rusijoje“, – sakė premjeras Michailas Mišustinas.

Rusijoje jau užregistruoti 63 COVID-19 atvejai, bet mirties atvejų nėra, rodo oficialūs skaičiai.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Michailas Mišustinas

„Turėtume daryti visa, ką galime, kad situacija nesiplėtotų kaip kitose šalyse“, – sakė M.Mišustinas.

Premjeras paskelbė, kad kuriama darbo grupė vadovaus Rusijos atsakui į pandemiją.

Nauja 24 val. per parą veiksianti pranešimų internete sistema nuolat pateiks rusams atnaujintą informaciją socialiniais tinklais, o speciali „karštoji linija“ pradės veikti netrukus, sakė premjeras.

„Sąmoningai įvedame visus dabartinius suvaržymus, kad išvengtume griežtesnių priemonių ateityje“, – pridūrė jis.

Rusams patariama vengti viešojo transporto piko valandomis ir rankų paspaudimų.

Praėjusią savaitę Maskva paskelbė, kad siekdama užkirsti kelią koronaviruso pandemijos plitimui stato specialų medicinos centrą, panašų į greitai pastatytą atitinkamą Kinijos įstaigą.

Rusijos sostinėje įvedamas privalomas 14 parų karantinas atvykusiems iš JAV ir visų Europos valstybių.

Maskvos mero Sergejaus Sobianino pirmadienį pasirašytas potvarkis dėl koronavirusinės infekcijos plitimo prevencijos priemonių skelbia, jog izoliavimasis 14 parų privalomas atvykusiems iš JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos narių, Ukrainos, Baltarusijos ir visų Europos šalių, kurios nėra ES narės.

Karantinuotis tokiam laikotarpiui privalės visi kartu su atvykusiais iš šių padidintos rizikos valstybių gyvenantys asmenys.

Iki šiol tokioms valstybėms buvo priskirta Kinija, Pietų Korėja, Italija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Iranas.

Graikijos vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos nusprendė nuo kovo 15 dienos iki balandžio 30-osios uždaryti visus sezoninius kurortus ir viešbučius, rašo portalas „Greek Travel Pages“.

„Turistų apgyvendinimas viešbučiuose Graikijos kurortuose bus laikinai neprieinamas: šalies vyriausybė dėl koronaviruso plitimo grėsmės nusprendė nuo kovo 15 dienos ir iki balandžio 30-osios uždaryti visus sezoninius kurortus ir viešbučius, kurie prieš vasaros sezono pradžią jau buvo atidaryti“, rašo portalas, cituojantis vyriausybės sprendimą.

Šis sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius šalyje padidėjo iki 228 žmonių, o mirė trys žmonės.

Pasak Graikijos turizmo konfederacijos (SETE) prezidento Yianniso Retsoso, priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, yra „būtinos ir teisingos“.

„Nuo pat šios precedento neturinčios krizės pradžios pabrėždavome, jog mums būtina elgtis ramiai ir rimtai, būti ryžtingais ir rengtis drąsiems veiksmams.“

Turkija pirmadienį iki atskiro pranešimo sustabdė bendras pamaldas mečetėse, įskaitant musulmonams svarbias penktadienio pamaldas, siekdama užkirsti kelią koronaviruso plitimui.

„Būtina sustabdyti kolektyvines pamaldas mečetėse tam tikram laikui“, – sakė Turkijos religinių reikalų direktorato „Diyanet“ vadovas Ali Erbasas žurnalistams Ankaroje.

Tačiau maždaug 90 tūkst. šalies mečečių nebus uždaromos; tikintieji jose galės melstis individualiai, nurodė jis.

Pastarosiomis dienomis Turkija sugriežtino kovos su naujojo koronaviruso plitimu priemones. Vyriausybė ribotam laikui uždarė mokyklas ir universitetus.

Vidaus reikalų ministerija sekmadienį pranešė apie „laikinai“ nuo pirmadienio uždaromus naktinius klubus, barus ir diskotekų sales.

Turkijoje oficialiai yra užregistruota 18 šios ligos atvejų. Sekmadienį buvo karantinuota tūkstančiai iš Saudo Arabijos atvykusių maldininkų.

Graikija taikys dviejų savaičių karantiną visiems į šalį atvyksiantiems žmonėms, siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą šalyje, pirmadienį pranešė vyriausybės pareigūnas.

„Visi, įvažiuojantys į Graikiją, bus privalomai izoliuojami (karantine) 14 dienų“, – žurnalistams pranešė vyriausybės atstovė Aristotelija Peloni. Pasak jos, ši priemonė bus taikoma visiems atvykstantiems, nepriklausomai nuo jų pilietybės. 

Tiems, kas nesilaikys šio reikalavimo, gresia baudos.

Graikija griežtina kovos su koronaviruso plitimu priemones, riboja prekybą ir masinius susibūrimus, koronaviruso aukų skaičiui šalyje savaitgalį išaugus iki keturių. Šalyje užregistruota iš viso 330 koronaviruso atvejų.

Pasak A.Peloni,  uždaryta daugelis mažmeninės prekybos vietų, išskyrus vaistines, maisto parduotuves, degalines ir bankus.

Graikija jau uždarė savo sienas su Albanija ir Šiaurės Makedonija visiems, išskyrus į šalį sugrįžtančius Graikijos piliečius ir leidimą gyventi Graikijoje turinčius asmenis. Sustabdyti lėktuvų skrydžiai į Ispaniją ir iš jos, keleivių plukdymas laivais į Italiją ir iš jos.

Graikijos uostai nebepriima kruizinių laivų.

Nuo sekmadienio Graikijoje uždaryti mokami paplūdimiai, atimant graikams galimybę pasidžiaugti juose geru oru, kai barai ir restoranai yra uždaryti.

Poilsiautojams skirti viešbučiai uždaromi iki balandžio 30 dienos.

Vyriausybė jau uždarė mokyklas, universitetus, teismus, kino teatrus ir sporto klubus.

Policijos pareigūnai pranešė nuo ketvirtadienio suėmę dešimtis žmonių, nepaklususių naujiems reikalavimams.

Koronavirusinės infekcijos plitimo akivaizdoje Talino meras Michailas Kelvartas paskelbė viešąjį transportą mieste laikinai nemokamu.

Talino merijos pranešime spaudai pažymima, jog tokiu sprendimu siekiama sumažinti žmonių artimus kontaktus – perkant bilietus iš vairuotojų ar kontrolieriams tikrinant keleivius.

Estijos sostinės valdžia ragina miesto gyventojus gerai apsvarstyti kelionių poreikius, aktyviau naudotis nuosavomis transporto priemones, problemas pagal galimybes spręsti elektroninio ryšio priemonėmis.

Viešojo transporto tvarkaraščių apkarpyti neketinama, kad nesusikauptų daug keleivių stotelėse ir pernelyg daug – autobusuose.

„Siekiame užtikrinti visų gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą – žmonėms tenka vykti į darbą, nes ne visi gali dirbti nuotoliniu būdu. Todėl viešasis transportas veiks pagal įprastą grafiką. Bet mes stebime situaciją ir esame pasirengę nedelsdami reaguoti, jei ji keistųsi iš esmės“, – pabrėžė Talino meras.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ vadovė Marine Le Pen nusprendė laikytis karantino, pirmadienį pranešė televizija BFM TV.

Sprendimą imtis „atsargumo priemonių“ ji priėmė po kontakto su respublikonų lyderiu Christianu Jacobu, kuriam buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19, žiniasklaida citavo M.Le Pen aplinkos šaltinius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen

Remiantis televizijos šaltiniais, kol kas jokie ligos simptomai M.Le Pen nepasireiškė.

Iš viso Prancūzijoje registruota 5,4 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių ir 120 mirties nuo COVID-19 atvejų.

Prancūzijai siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą sekmadienį buvo uždarytos visos parduotuvės, išskyrus maisto prekių parduotuves ir vaistines. Internetinei prekybai ir prekių pristatymui į namus apribojimai netaikomi. Šalyje taip pat uždarytos kavinės, restoranai ir kino teatrai.

Austrijoje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo iki 959, pranešė Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos ministerija.

Pirmadienio duomenimis, šalyje pasveiko 6 žmonės, vienas žmogus mirė.

Pavasarį planuojamas Japonijos imperatoriaus Naruhito ir imperatorienės Masako valstybinis vizitas Jungtinėje Karalystėje gali būti atidėtas dėl koronaviruso pandemijos.

Tokį žingsnį aptaria Japonijos vyriausybė, pirmadienį informavo šalies žiniasklaida.

Pasak jos, tai turėtų būti pirmasis imperatoriškosios poros vizitas užsienyje nuo įžengimo į sostą praėjusių metų gegužę.

Iranas pirmadienį pranešė, kad nuo naujojo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19 per parą mirė dar 129 žmonės – rekordiškai daug nuo protrūkio pradžios.

„Prašome visų šį virusą vertinti rimtai ir jokiu būdu nebandyti keliauti į kitą provinciją“, – per spaudos konferenciją pareiškė  Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.

Nuo vasario 19 dienos, kai buvo pranešta apie pirmus du mirties nuo  COVID-19 atvejus, šalyje mirė iš viso 853 žmonės.

Pasak K.Jahanpouro, per pastarąją parą šalyje buvo patvirtinti 1 053 nauji ligos atvejai, bendras susirgusiųjų skaičius išaugo iki 14 991.

Teherano provincijoje naujų užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius yra didžiausias šalyje – užregistruota 200 naujų atvejų, bet tai yra 50 atvejų mažiau nei ankstesnę dieną.

Antroje vietoje pagal naujų atvejų skaičių yra centrinė Isfahano provincija, kur užregistruota 118 naujų užsikrėtusiųjų, trečioje – šiaurinis Mazandaranas su 96 naujais atvejais.

Razavi Chorasano provincijos, kurioje yra šiitų šventasis Mašhado miestas, nėra provincijų, iš kurių pranešta apie naujus koronaviruso atvejus, sąraše, nors prieš dieną ten buvo nustatyti 143 nauji atvejai.

„Vertinant atsargiai, atrodo, kad bendros žmonių pastangos ir sveikatos apsaugos sistemos įsikišimas... iš lėto rodo rezultatus Kome ir Gilane“, – sakė K.Jahanpouras.

Į pietus nuo Teherano esantis šiitų šventasis Komo miestas yra  koronaviruso protrūkio epicentras, iš kurio vasario 19 dieną buvo pranešta apie pirmuosius mirties atvejus šalyje. Per parą jame užregistruota 19 naujų koronaviruso atvejų, iš viso – 1 023.

Gilane patvirtinta 18 naujų atvejų, iš viso užsikrėtusiųjų – 858. Šis tarp turistų populiarus šiaurinis šalies rajonas yra vienas iš labiausiai užkrėstų Irano provincijų.

Vengrija pirmadienį tapo dar viena Europos valstybe, dėl naujojo koronaviruso paskelbusia drastiškus viešojo gyvenimo suvaržymus, uždariusia savo sienas ir apribojusia judėjimą.

„Uždarome Vengrijos sienas keleivių eismui“, – pirmadienį sakydamas kalbą parlamente paskelbė premjeras Viktoras Orbanas.

„Dabar vyksta tarptautinės derybos veiksmams koordinuoti; tai reiškia, kad ateityje tik Vengrijos piliečiai galės patekti į Vengriją“, – sakė jis.

Kelios regiono šalys, tarp jų Vengrijos kaimynės Ukraina ir Slovakija, jau paskelbė panašius suvaržymus prie savo sienų.

V.Orbanas taip pat sakė, kad nuo pirmadienio vidurnakčio (1 val. Lietuvos laiku) bus draudžiami visi vieši renginiai.

„Pramogų vietos, kino teatrai, kultūros institucijos privalo būti uždarytos“, – sakė jis ir pridūrė, kad restoranams ir kavinėms bus leista dirbti tik iki 15 valandos.

70 metų ir vyresnių žmonių prašoma niekur neiti iš namų, sakė V.Orbanas, nors pripažino, kad priversti taip elgtis negalima.

Vengrijoje kol kas užregistruoti 39 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir vienas mirties atvejis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį vakare kreipsis į nerimaujančius šalies gyventojus dėl koronaviruso protrūkio, privertusio uždaryti mokyklas, kavines ir restoranus.

Kaip sakoma prezidentūros pranešime, E.Macronas turi surengti pasitarimą su savo premjeru, patarėju kariniais klausimais, žvalgybos koordinatoriumi ir sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, užsienio reikalų ministrais dėl sunkėjančios krizės, o paskui, 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, per televiziją kreiptis į šalies gyventojus.

Per pasitarimą turi būti nuspręsta dėl papildomų kovos su koronavirusu priemonių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

15min šaltinių žiniomis, Prancūzija šį vakarą bus „uždaryta“ net 45 dienoms. Esą po 18 valandos bus draudžiama išeiti iš namų, o iki tol – tik vienam šeimos nariui apsipirkti. Jis privalės turėti lapą su užrašyta pavarde, adresu ir vieta, kur eina.

Be to, pranešama, kad „Radio France international“ pirmadienį uždarė savo reklamos skyrių neapibrėžtam laikui.

Prancūzijoje COVID-19 susirgo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, o mirusiųjų nuo šios ligos yra 127. Sekmadienį paskelbta, kad per ankstesnes 24 val. šalyje užregistruota daugiau kaip 900 naujų užsikrėtimo atvejų.

Šimtų pacientų gydomi intensyviosios priežiūros skyriuose.

Prezidentūra paneigė plačiai pasklidusius gandus apie būsimą komendanto valandą ir priverstinį buvimą namuose visiems Prancūzijos piliečiams, nors to jau ėmėsi kaimyninės Ispanija ir Italija.

E.Macronas pirmadienį taip pat kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu dėl galimybės stiprinti Šengeno erdvės išorines sienas.

Prancūzijos prezidentas pirmadienį po pietų taip pat dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) lyderių vaizdo konferencijoje dėl koronaviruso.

Kinija švelnina kelionių suvaržymus koronaviruso labiausiai paveiktoje Hubėjaus provincijoje, kurioje yra ligos epicentras Uhanas, ir tūkstančius žmonių siunčia atgal į darbus fabrikuose, labai laukiančiuose gamybos atnaujinimo.

Oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ pirmadienį pranešė, kad aplink Uhaną esantys miestai užsako autobusus gyventojams, sausio pabaigoje išvykusiems pas šeimas švęsti Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių, atgal į darbą parvežti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uhanas

Tokių veiksmų imtasi Kinijos pareigūnams paskelbus, kad ligos protrūkis, gruodį prasidėjęs Uhane, šalies viduje iš esmės slopsta, tik dar neprarandama budrumo dėl įvežtinių atvejų.

COVID-19 protrūkis padarė milžinišką neigiamą poveikį Kinijos paslaugų sektoriui ir pramonei, nuo automobilių iki mobiliųjų telefonų gamybos, nors prezidentas Xi Jinpingas žadėjo, kad tikslai dėl ekonomikos augimo šiemet vis tiek bus pasiekti.

„Xinhua“ citavo vietos pareigūnus, sakiusius, kad vien į darbo vietas šalia Uhano esančiame Huanguange negali sugrįžti 750 tūkst. darbuotojų migrantų.

Ispanijoje per pastarąją parą buvo nustatyta beveik 1 000 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, ir bendras sergančiųjų skaičius šalyje išaugo iki 8 744, pirmadienį informavo Sveikatos ministerija.

Per tą patį laikotarpį mirčių skaičius padidėjo iki 297, pranešė Ispanijos nepaprastųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas.

Vis dėlto naujų užsikrėtimo atvejų buvo mažiau nei savaitgalį – nuo šeštadienio iki sekmadienio užregistruota 2 tūkst. koronaviruso atvejų.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį dalyvaus skubioje vaizdo konferencijoje, siekdami suderinti atsaką į koronaviruso protrūkį žemyne.

„Svarbu sustabdyti viruso plitimą, aprūpinti pakankama medicinine įranga, skatinti tyrimus ir sušvelninti poveikį ekonomikoms“, – sakė Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis.

27 ES valstybių narių vadovai Ch.Michelio iniciatyva dalyvaus vaizdo konferencijoje diena po to, kai Didysis septynetas (G-7) nuotoliniu būdu surengs panašią neeilinę aukščiausio lygio konferenciją.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dabar laiko Europą naujuoju koronaviruso protrūkio epicentru, o Briuselis mėgina koordinuoti ES atsaką.

Nepaisant Bendrijos vadovų raginimų laikytis bendros strategijos, kelios valstybės narės vienašališkai ėmėsi uždarinėti savo sienas arba įvedinėti griežtesnę kontrolę pasienyje.

Euro zonos finansų ministrai taip pat turi vėliau surengti derybas nuotoliniu būdu, šalims ruošiant finansinį paketą ekonomikoms stabilizuoti.

Prieš paskelbiant apie antradienio pasitarimą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad aptarė šį klausimą su Vokietijos kanclere, Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen bei Ch.Micheliu.

„Dirbame su europiečiais“, – parašė E.Macronas socialiniame tinkle „Twitter“. Jo manymu „artimiausiomis valandomis“ bus priimta „rimtų sprendimų“.

Vėliau pirmadienį ES pareigūnai turėtų paskelbti apie priemones, kaip bus koordinuojami judėjimo apribojimai.

Estijoje iki pirmadienio ryto koronavirusas buvo diagnozuotas 205 žmonėms, tačiau tikrasis infekuotųjų skaičius veikiausiai yra didesnis, pranešė Estijos sveikatos apsaugos valdyba.

Nuo sausio 31 dienos Estijoje iš viso buvo atlikti 1 187 tyrimai dėl koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19.

Atsižvelgiant į viruso plitimą šalies viduje, užkrėstųjų skaičius turėtų būti didesnis, savo pranešime perspėjo Valdyba.

Du užsikrėtę koronavirusu SARS-nCoV-2 asmenys šiuo metu yra gydomi ligoninėje, sakė Sveikatos apsaugos valdybos Skubiosios medicinos pagalbos departamento pareigūnas Martinas Kadai.

„Be abejo, užsikrėtimo atvejų esama daugiau“, – žurnalistams sakė M.Kadai.

Iš dviejų hospitalizuotų asmenų, vienas yra gydomas Pernu ligoninėje, o kitas – Tartu universitetinėje ligoninėje. Abiejų būklė yra stabili; intensyvioji terapija jiems netaikoma.

Visi kito asmenys, kuriems yra diagnozuota COVID-19, gydosi namuose.

Pasak specialistų, daugumai susirgusių pacientų pasireiškė tik lengvi simptomai, tad žmonės neretai į juos neatkreipia dėmesio ir nepakankamai saugosi neužkrėsti kitų.

Remiantis dabartine informacija, Estijoje vidutinis sergantysis yra pusamžis žmogus, o užsikrėtimo mastas tarp vyrų ir moterų nesiskiria. Tarp infekuotųjų yra nedaug vaikų ir pagyvenusių žmonių.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba daugiausiai dėmesio skiria žmonėms, turintiems sunkių ligos simptomų.

Šiuo metu Estija stengiasi užkirsti kelią viruso plitimui tarp pažeidžiamų grupių, tokių kaip senjorai ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Daug dėmesio skiriama ir gyventojų informavimui apie epidemiją.

Pasak estų pareigūnų, su didžiausia rizika susiduria vyresni nei 60 metų žmonės, todėl jie raginami esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu ir vengti susibūrimų bei kontakto su sergančiais žmonėmis, įskaitant vaikus. Pažymima, kad vaikams koronavirusas paprastai pasireiškia lengva forma, tačiau jie kelia didelį užkrėtimo pavojų pagyvenusiems artimiesiems.

Pirmadienį šalyje pradėjo veikti nemokama pagalbos linija, kur žmonės gali gauti atsakymus į daugumą klausimų, susijusių su koronavirusu.

Estijos vyriausybė taip pat paneigė gandus, jog šalis ruošiasi informavo, jog gandai, kad kai kuriuose šalies regionuose ruošiamasi visiškai blokuoti susisiekimą, bet pripažino, kad kai kurie suvaržymai yra svarstomi.

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte pirmadienį perspėjo, kad jo šalis artėja prie „rizikingiausių savaičių“, ir paragino Europos Sajungą imtis suderinto atsako į koronaviruso pandemiją.

„Reikalingas sveikatos ir ekonominių priemonių koordinavimas Europos lygiu“, – prieš pirmadienį numatytą Didžiojo septyneto (G-7) lyderių vaizdo konferenciją laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė G. \Conte.

„Atėjo laikas drąsiems sprendimams, ir Italija gali pasiūlyti reikšmingą indėlį, būdama pirmoji Europos šalis, susidūrusi su tokiu plačiu viruso mastu“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

Italija buvo pirmoji ES valstybė narė, nusprendusi uždaryti mokyklas ir beveik visas įmones, mėgindama sulėtinti pandemiją, nuo praėjusio mėnesio šioje Viduržemio jūros valstybėje pareikalavusią 1 809 žmonių gyvybių.

Joje buvo nustatyta daugiau nei pusė mirties atvejų už Kinijos ribų.

G.Conte pabrėžė, kad „nereikia įvedinėti jokių naujų draudimų“, tačiau paragino europiečius kuo ilgiau nepalikti namų ir tik išeiti į lauką pavieniui.

„Mokslininkai sako mums, kad dar nepasiekėme piko. Tai yra rizikingiausios savaitės, todėl mums būtina elgtis kuo atsargiau“, – perspėjo premjeras.

Italija vienu metu susidūrė su dviem grėsmėmis jos sveikatos priežiūros sistemai.

Ligoninėse turtingesnėje šalies šiaurinėje dalyje, kur pranešta apie didžiausią dalį mirties ir užsikrėtimo atvejų, trūksta lovų, o medicinos darbuotojai dirba labai įtemptomis sąlygomis.

Tačiau G.Conte būgštauja, jog skurdesnių pietinių regionų, kurie daugiausia išvengė protrūkio, gydymo įstaigos negalės susitvarkyti, jeigu susidurs su tokiu pat pacientų antplūdžiu.

„Nebegalime sau leisti elgesio klaidų“, – pareiškė italų vyriausybės lyderis.

„Tokie dalykai, kaip žmonių išvykimas iš Milano savaitgaliais praleisti laiko su šeima ar rezidencijose pietuose, turi visiškai liautis“, – sakė jis.

Virusas yra „didžiausias pastarųjų dešimtmečių iššūkis“, teigė G.Conte.

Latvijoje per praėjusią parą buvo nustatyti dar keturi užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, ir bendras sergančiųjų skaičius šalyje pasiekė 34, pirmadienį po susitikimo su latvių prezidentu Egilu Levitu pranešė sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė.

Ligų profilaktikos ir kontrolės centras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad per praėjusią parą dėl koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 patikrinti 237 žmonės, keturių tyrimų rezultatai buvo teigiami. Iš viso šalyje dėl viruso patikrinti 1 147 žmonės.

I.Vinkelė sakė, kad svarstomos naujos priemonės, siekiant apriboti naujojo koronaviruso plitimą.

Penktadienį vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį ir įvedė virtinę griežtų priemonių, turinčių apriboti viruso plitimą. Nepaprastoji padėtis galios iki balandžio 14 dienos, bet dar gali būti pratęsta.

Nuo kovo 17-osios šalyje laikinai stabdomas tarptautinis keleivių pervežimas.

Irano nuo koronaviruso pirmadienį mirė vienas aukščiausiąjį lyderį paskiriančios dvasinės institucijos narys, pranešė valstybinė žiniasklaida – taigi, aukų tarp pareigas einančių ir buvusių pareigūnų šalyje padaugėjo iki mažiausiai 12.

Ajatola Hashemas Bathayi Golpayegani, kuriam buvo 78 metai, mirė praėjus dviem dienoms po to, kai dvasininkas buvo hospitalizuotas ir jam buvo diagnozuota liga COVID-19, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Pareigūnas atstovavo Teheranui Ekspertų asamblėjoje – iš 88 dvasininkų sudarytos institucijoje, paskiriančioje Irano aukščiausiąjį lyderį ir prižiūrinčioje jo darbą.

„Scanpix“ nuotr./Teheranas

Nuo koronaviruso jau mirė mažiausiai 12 iraniečių politikų ir pareigūnų, tiek einančių pareigas, tiek buvusių; dar 13 yra užkrėsti ir laikosi karantino arba yra gydomi.

Šaliai sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso epidemiją, per kurią šalyje užsikrėtė jau 13 938 žmonės, o dar mažiausiai 724 mirė, rodo oficiali statistika.

Užsikrėtimo ir mirties atvejų šalyje nuolat daugėja nuo vasario 19 dienos, kai buvo pranešta apie pirmąsias dvi aukas.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, didėjimo tendenciją lemia faktas, kad daugiau pacientų atliekami tyrimai.

Institucija nurodo, kad daugeliui pacientų simptomai pradeda reikštis tik kelios dienos po užsikrėtimo.

Kas parą skelbiami oficialūs aukų skaičiai paprastai atsilieka nuo pranešamų vietos žiniasklaidos, ir kartais prieštarauja provincijų valdžios duomenims.

Teheranas kol kas neįvedė griežtų karantino priemonių šalyje, tačiau laikinai uždarė parlamentą, uždraudė piligrimams rinktis prie vienos šventyklos ir atidėjo antrąjį įstatymų leidėjų rinkimų turą.

Pareigūnai ne kartą ragino piliečius laikytis rekomendacijų ir nepalikti namų, kad nebeplistų užkratas.

JAV Vašingtono valstijoje ir Los Andžele nuo pirmadienio įsigalioja restoranų ir barų darbo apribojimai dėl koronaviruso, skelbia šalies žiniasklaida.

Vašingtono valstijoje restoranams draudžiama priimti ir aptarnauti klientus vietoje, tačiau leidžiama pristatyti maistą į namus. Taip pat uždaromi visi pramogų centrai.

Vis dėlto maisto prekių parduotuvės ir vaistinės ir toliau dirbs visoje šalyje.

„Visi susibūrimai, didesni kaip 50 žmonių, bus uždrausti“, – sekmadienį pranešė Vašingtono gubernatorius Jay Inslee.

Beveik 4 mln. gyventojų turintis Los Andželas taip pat pasekė kitų miestų pavyzdžiu uždarydamas restoranus, barus, naktinius klubus ir pramogų centrus.

„Siekiant padėti užkirsti kelią COVID-19 plitimui, imuosi vykdomųjų veiksmų [įsakydamas] laikinai uždaryti barus, restoranus (išskyrus maisto išsinešimo ir pristatymo paslaugas), pramogų vietas ir kitas įstaigas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Los Andželo meras Ericas Garcetti.

Planuojama, kad šios priemonės galios iki kovo 31 dienos, bet jos gali būti pratęstos.

„Tai bus sudėtingas laikas, bet tai netruks amžinai“, – sakoma E.Garcetti pranešime.

Meras pabrėžė, kad maisto prekių netrūksta, o maisto parduotuvės liks atidarytos. Jis pridūrė, kad taip pat imamasi veiksmų, kad nebūtų „pavojingo“ apkrovimo sveikatos apsaugos sistemai.

Apie panašius apribojimus kiek anksčiau pranešė Niujorkas ir Siatlas. Las Vegasas pranešė apie kelis uždaromus lošimo namus ir viešbučius.

Daugiau nei 30 JAV valstijų uždaromos mokyklos, daugelyje valstijų neveikia muziejai, sporto arenos ir pramogų centrai.

Šiuo metu JAV užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius priartėjo prie 3,8 tūkst., virusas pareikalavo 69 gyvybių.

Bahreine užfiksuota pirmas mirties nuo koronaviruso atvejis, pirmadienį pranešė Sveikatos ministerija.

Taip pat tai yra pirmas mirties nuo naujojo koronaviruso atvejis Persijos įlankoje.

Bahreine mirė 65-erių moteris, turėjusi ir kitų sveikatos sutrikimų, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ministerija.

Praleidžiami tik asmenys, turintys pagrįstą priežastį kirsti sieną, pavyzdžiui tranzitu keliaujantys žmonės arba prekes gabenantys vairuotojai, nurodė pareigūnai.

Ši tvarka įsigaliojo 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Vokietijos ir Austrijos pasienyje policija praleido vilkikus, tačiau stabdė visus lengvuosius automobilius ir kalbėjosi su vairuotojais. Kaip pranešė AFP fotografai, iki 7 val. 30 min. Grinvičo (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku atgal sugrąžinti apie 10 automobilių.

Vis tik Vokietijos piliečiams ir leidimą gyventi šalyje turintiems asmenims bus leidžiama sugrįžti į šalį, sekmadienį pabrėžė vidaus ministras Horstas Seehoferis, paskelbdamas apie laikinai įvedamus patikrinimus pasienyje.

Tokios priemonės yra vėliausias drastiškas vokiečių valdžios žingsnis siekiant sustabdyti pandemiją.

Pirmadienį daugumoje Vokietijos žemių lieka uždarytos mokyklos ir darželiai. Išimtys taikomos daliai tėvų, turinčių kritiškai svarbius darbus ir kol kas neradusių, kam būtų galima palikti vaikus.

Vokietija taip pat uždraudė didelius susibūrimus, o žemės vis dažniau prašo vietos restoranų, barų, sporto klubų ir kitų viešų vietų uždaryti savo duris.

Vokietijos salos Šiaurės ir Baltijos jūrose nuo pirmadienio taip pat nebeįsileidžia turistų.

Tuo metu Bavarija planavo paskelbti ekstremalią situaciją, kad šios valstijos valdžia galėtų greičiau įvesti naujus apribojimus, taip pat paprašyti kariuomenės pagalbos.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris paragino piliečius kuo mažiau kontaktuoti su aplinkiniais.

„Šiandien mūsų gyvenimui taikomi apribojimai gali išgelbėti gyvybių rytoj“, – sakė valstybės vadovas naujienų portalui t-online.de.

„Įveiksime šį virusą“, – patikino jis.

Vokietijoje iki šiol patvirtinti 4 838 užsikrėtimo koronavirusu ir 12 mirties atvejų.

Kitos kaimyninės šalys, tokios kaip Lenkija ir Čekija, taip pat uždarė savo sienas arba įvedė griežtus apribojimus žmonių judėjimui.

Estijos vyriausybė planuoja į šalies ekonomiką įlieti 1,5-2 mlrd. eurų koronaviruso pandemijos sukeltos krizės padarinių neatidėliotinam sušvelninimui, iš jų maždaug 1 mlrd. eurų – pasiskolintomis lėšomis.

Apie tai pranešęs finansų ministras Martinas Helmė atskleidė, jog šių ypatingųjų paramos verslui priemonių paketas apimtų mokesčių korekcijas, įskaitant kai kurių mokesčių įmokų moratoriumą, kompensacijas, o „visa tai valstybės iždui kainuotų 1,5-2 mlrd. eurų šiais ir kitais metais“.

„Scanpix“/AP nuotr./EKRE vicepirmininkas Martinas Helme

„Mūsų analitikai įvertino tiek nuosaikius, tiek ir pesimistinius rizikos scenarijus, taip pat jų svarbą ekonomikos plėtrai bei mokesčių įplaukoms. Vidutinio rimtumo rizikos atveju, Estijos ūkis šiemet neaugs. Pagal tamsesnį scenarijų, ekonomika kris 5 procentiniais punktais, tai yra nuosmukis sieks 3 proc. vietoj iki šiol prognozuoto 2 proc. augimo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M.Helmė.

„Aiškus vyriausybės tikslas – įvairiais būdais užkirsti kelią blogesnei įvykių raidai. Norėdama išvengti didelių ekonominių nuostolių bei spartinti ūkio atsigavimą po krizės, vyriausybė pasirengusi stimuliuoti ekonomiką iš biudžeto. Mūsų tikslas – teigiama ekonomikos dinamika tiek šiemet, tiek ir kitąmet“, – pabrėžė ministras.

Jis pridūrė, jog kol kas vyriausybė konkrečių sprendimų, tokių kaip mokesčių moratoriumas, nepriėmė.

Praėjusią savaitę M.Helmė pareiškė, jog Estijos ekonomika įžengė į krizės fazę.

„Statistiniai duomenys rodo, kad tokio staigaus kritimo nebuvo 2008-ųjų. Visa tai atsispindės realiame gyvenime. Įmonių turtas sunyks, o bankai pradės skolinti reikalaudami papildomo užstato. Įmonės nebegalės finansuotis platindamos obligacijas rinkoje“, – Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė M.Helmė, komentuodamas koronaviruso pandemijos ir naftos kainų karo ekonominius padarinius.

Visiems į Rygos oro uostą atvykstantiems keleiviams su į gripą panašiais simptomais vietoje gali būti atliktas testas dėl koronaviruso infekcijos COVID-19, pranešė sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė. 

Sekmadienį interviu Latvijos visuomeninei televizijai ministrė sakė, kad pasitikrinti galės visi keleiviai su į gripą panašiais simptomais, nepriklausomai nuo to, iš kurios šalies jie atvyko. 

Keleiviai turės palikti savo kontaktinę informaciją, kad medikai galėtų su jais susisiekti, kai bus gauti testo rezultatai.   

Oro uosto atstovė Laura Karnitė sakė, kad žmonių prašoma vykti į oro uostą pasitikti parskrendančių keleivių tik tuo atveju, jeigu jiems reikia pagalbos parsirasti į namus. Keleivių prašoma esant galimybei iš oro uosto namo vykti asmeniniu transportu.  

Latvijos vyriausybė, siekdama pažaboti tolesnį koronaviruso plitimą, priėmė sprendimą nuo kovo 17-osios iki balandžio 14 dienos sustabdyti tarptautinį keleivių pervežimą.  

Pirmadienį visame pasaulyje naujuoju koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 168 tūkst., aukų padaugėjo iki 6,5 tūkst., o pasveikusiųjų – iki beveik 77 tūkst., pranešė kinų laikraštis „South China Morning Post“.

Leidinys elektroniniu būdu skaičiuoja mirusius ir pasveikusius pacientus, remdamasis oficialiais atitinkamų šalių duomenimis.

Palyginti su tuo pačiu laiku sekmadienį, susirgusiųjų skaičius pasaulyje padidėjo daugiau nei 15,8 tūkst., o mirusiųjų – 709.

Kaip pranešė Kinijos valstybinis sveikatos apsaugos komitetas, šalies žemyninėje dalyje per pastarąją parą buvo nustatyti 14 atvejų, kai pacientai mirė nuo naujojo koronaviruso sukeliamos pneumonijos. Be to, liga COVID-19 diagnozuota dar 16 neseniai susirgusių žmonių, tarp jų – 12 atvykusiųjų iš užsienio.

Mirusiųjų skaičius visose kitose pasaulio šalyse taip pat 84 atvejais viršijo mirčių skaičių Kinijoje, kuris pirmadienį pasiekė 3 208.

Italijoje koronaviruso aukų padaugėjo iki 1 809. Iš viso šalyje dabar yra 24,7 tūkst. užsikrėtusiųjų – tai yra 3,5 tūkst. atvejų daugiau nei sekmadienį.

Irane nustatyti 13,9 tūkst. užsikrėtimo atvejų (724 žmonės mirė), Pietų Korėjoje – 8,2 tūkst. (75), Ispanijoje – 7,8 tūkst. (288), Vokietijoje – 5,8 tūkst. (13), Prancūzijoje – 5,4 tūkst. (127), JAV – 3,6 tūkst. (68), Šveicarijoje – 2,2 tūkst. (14), Japonijoje (įskaitant Jokohamoje karantinuotą kruizinį laivą) – 1,5 tūkst. (31), Didžiojoje Britanijoje – 1,3 tūkst. (35), Norvegijoje – 1,2 tūkst. (trys), Švedijoje – 1 tūkst. (trys).

Dar 129 pasaulio šalyse ir regionuose užregistruota mažiau nei 1 000 susirgimo atvejų.

Dėl pasaulyje greitai plintančio koronaviruso Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas praėjusią savaitę paskelbė pandemiją.

„Priėjome išvadą, kad COVID-19 sukeltą padėtį galima apibūdinti kaip pandemiją“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Ženevoje.

Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS („Scandinavian Airlines“) nusprendė išleisti neapmokamų atostogų 10 tūkst. žmonių, arba 90 proc. darbuotojų, dėl mažėjančio oro kelionių poreikio koronaviruso plitimo sąlygomis.

Apie tai sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė bendrovės vadovas Rickardas Gustafsonas.

„Lėktuvų bilietų poreikis praktiškai išnyko. Nuo rytojaus mes padarysime laikiną pertrauką pagrindinėje savo veikloje“, – pažymėjo bendrovės vadovas.

„Bendrovei reikia sumažinti savo darbuotojų skaičių maždaug 90 proc., tai yra, apie 10 tūkst. žmonių“, – pridūrė R. Gustafsonas.

Anot jo, ir toliau bus vykdomi skrydžiai į kelis Švedijos, Norvegijos miestus, taip pat į Londoną ir Frankfurtą.

Norvegijoje ir Danijoje galioja taisyklės, leidžiančios laikinai atleisti darbuotojus, tačiau Švedijoje tokių taisyklių nėra. 

„Todėl svarstome galimybę atleisti daugiau darbuotojų Švedijoje. Turime prisitaikyti prie situacijos“, – teigė R.Gustafsonas ir pridūrė, kad visgi tikisi išvengti atleidimų visam laikui.

Venesuelos prezidentas Nicolasas Maduro sekmadienį pranešė, kad siekiant pažaboti koronaviruso pandemijos plitimą nuo pirmadienio septyniose šalies valstijose, įskaitant Karakasą, skelbiamas „kolektyvinis karantinas“.  

Nuo pirmadienio 5 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku šiose septyniose valstijoje stabdoma bet kokia veikla, išskyrus maisto skirstymą, sveikatos priežiūros paslaugas, transportą bei saugumą, sakė prezidentas savo kreipimesi per televiziją.

Niujorko meras sekmadienį įsakė užsidaryti visiems barams ir restoranams – jiems leidžiama teikti tik maisto išsinešimo ir pristatymo į namus paslaugas; taip pat didžiausiame JAV mieste uždaromos mokyklos.

Tokie sprendimai priimti siekiant kovoti su koronaviruso protrūkiu.

„Pasirašysiu vykdomąjį įsaką, apribosiantį restoranų, barų ir kavinių veiklą iki maisto išsinešimo ir pristatymo [paslaugų]“, – pareiškime sakė Niujorko meras Billas de Blasio, ragindamas laikytis „karo meto mąstysenos“.

„Naktiniai klubai, kino teatrai, nedideli teatrai ir koncertų salės privalo užsidaryti“, – pridūrė jis.

Niujorke jau anksčiau buvo uždrausti didesni kaip 500 žmonių susibūrimai, įskaitant Brodvėjaus teatrus.

Be to, B.de Blasio sekmadienį paskelbė apie uždaromas valstybines Niujorko mokyklas.

„Apgailestaudamas pranešu, kad nuo rytojaus mūsų valstybinės mokyklos bus uždarytos“, – sakė Niujorko meras per spaudos konferenciją.

Jis sakė, kad jos liks uždarytos iki balandžio 20-osios, o galbūt ir iki mokslo metų pabaigos.

Meras anksčiau prieštaravo raginimams uždaryti mokyklas, būgštaudamas dėl poveikio ekonomikai ir paramos paslaugoms, kurias miesto mokyklos teikia daugumai iš savo 1,1 mln. moksleivių.

Tačiau spaudimą priimti tokį sprendimą merui pastaruoju metu didino moksleivių tėvai, mokytojai ir vietos medikai.