VISUOMENĖ
Asmeniniai santykiai atrodys pavojingi
Lingvistikos profesorė, knygos „You're the Only One į Can Tell: Inside the Language of Women's Friendships“ autorė sako, kad pasikeis tai, kaip mes suvokiame save aplinkoje, bendraudami su kitais žmonėmis. „Dabar mes žinome, kad daiktų lietimas, buvimas su kitais žmonėmis, kvėpavimas oru uždaroje erdvėje yra pavojingas. Kaip greitai šis supratimas sumažės, priklauso nuo konkrečių žmonių, tačiau tai niekuomet visiškai neišnyks žmonėms, kurie išgyvens šiuos metus“, – sako profesorė. Ji sako, kad gali tapti įpročiu nebepaduoti kitiems žmonėms sveikinantis rankos, greičiausiai įprasime ir labai dažnai plautis rankas.
Taip pat gali būti, kad vietoj buvimo su kitais mes dažniau pasirinksime atsiribojimą, fizinį bendravimą pakeis įtinklinti ryšiai. „Vietoje to, kad klaustume: „Ar yra priežastis, kodėl aš turėčiau daryti tai internetu“, mes klausime: „Ar yra suprantama priežastis, kodėl aš turėčiau tai daryti asmeniškai?“ – teigia specialistė.
Nauja patriotizmo rūšis
Politikos mokslų profesorius Lawrence'as Schradas sako, kad bent jau Jungtinėse Valstijose patriotizmas dažniausiai buvo siejamas su ginkluotosiomis pajėgomis. Tačiau ginklais negali nužudyti viruso.
Todėl gali būti, kad naujaisiais herojais taps medicinos sistemos darbuotojai, būtent jiems bus dėkojama taip, kaip dabar dėkojama karo veteranams. Būtent jiems bus suteikiamos socialinės garantijos, statomi paminklai ir skiriamos šventinės dienos. „Galbūt Amerikos patriotizmo demilitarizacija ir bendruomenės meilė bus vienas iš tų gerų dalykų, kuriuos pagimdys visos šios bėdos“, – sakė jis.
Poliarizacijos sumažėjimas
Psichologijos profesorius Peteris T.Colemanas teigia, kad tarp gerų pokyčių gali būti ir tai, kad padidės solidarumas. Tai gali atrodyti labai idealistiška, tačiau jis teigia, jog tam yra rimtų priežasčių: žmonės, susidūrę su bendru priešu, nebegalvoja apie tarpusavio skirtumus ir nukreipia visą energiją įveikiant bendrus sunkumus. Be to, tyrimai rodo, kad tokios didelės visuomenę sukrečiančios permainos gali pakeisti ir iki tol dominavusius politinius diskursus.
Pasitikėjimo ekspertais sugrįžimas
Amerikiečių profesorius Tomas Nicholsas teigia, kad ši pandemija privertė žmones suprasti specialistų svarbą. Žmonės nori išgirsti informaciją ne iš televizijos žvaigždžių, o iš medicinos profesionalų. Jis taip pat teigia, kad galbūt po šios krizės žmonės taps rimtesni ir supras, kad Vyriausybė yra skirta rimtiems žmonėms, ir atsakingiau rinksis, ką rinkti į valdžią.
Mažiau individualizmo
Sociologijos profesorius Ericas Klinenbergas teigia, kad ši pandemija pabaigs hiperindividualumo erą ir gali pastūmėti visuomenes link autoritarizmo.
Tačiau nebūtinai šis blogasis scenarijus gali būti įgyvendintas – galbūt kaip tik visuomenėje įvyks persiorientavimas ir vis daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės reikmėms – ypač sveikatos apsaugai. Žmonės pamatys, kad visų mūsų gyvenimai susiję, kad mes negalime išgyventi vieni be kitų ir turime mąstyti labiau kolektyviškai.
Religinės praktikos irgi gali keistis
„Vote Common Good“ strategijos direktorė Amy Sullivan sako, kad visi tikėjimai vienu ar kitu metu susidūrė su persekiojimais ir sunkumais, tačiau nebuvo atvejo, kad visiems jiems vienu metu iškiltų tokios didelės problemos. Karantino sąlygos pakeis mūsų supratimą apie tai, kaip mes laikomės religinių praktikų, galbūt pamatysime naujas galimybes dalyvauti pamaldose nuotoliniu būdu, išpopuliarės kontempliacinės praktikos.
Naujos reformų formos
„Atlantic“ bendradarbis Jonathanas Rauchas teigia, kad pandemija atskleidė mirtinus sveikatos apsaugos sistemos trūkumus, žmonės gali imti reikalauti esminių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje ir galbūt Vyriausybėje.
TECHNOLOGIJOS
Mūsų gyvenimai vis labiau persikels į internetą
Žurnalo „Reason“ vyriausioji redaktorė Katherine Mangu-Ward sako, kad šios pandemijos metu nemaža dalis mūsų gyvenimo persikėlė į internetą, ir artimoje ateityje dalis žmonių gali nenorėti grįžti į buvusį gyvenimą: nemažai šeimų rinksis mokslus internetu, studentams paskaitos internetu irgi atrodys patraukli alternatyva, išbandę darbą iš namų darbuotojai taip pat gali rinktis tokią darbo formą. Susitikimai, pokalbiai, – daug kas iš fizinės erdvės persikels į internetinę.
Sveikesnis skaitmeninis gyvenimo būdas
Socialinių mokslų ir technologijų profesorius Sherry Turkle teigia, kad dabar mes pergalvosime, kokią bendruomenę savo skaitmeninėmis priemonėmis kursime. Mokymosi kursai, jogos instrukcijos internetu ir kitos galimybės – tai visai kitas gyvenimas nei pranykti ekrane žaidžiant videožaidimus. Žmonės ims užduoti sau klausimus: „Ką autentiško aš galiu pasiūlyti? Aš gyvenu gyvenimą, turiu savo istoriją. Ko reikia žmonėms?“ Tai pakeis jų elgesį internete.
Virtualios realybės galimybės
Mokslininkė Elizabeth Bradley teigia, kad virtuali realybė parodė, jog mes galime patirti geidžiamus potyrius netgi būdami vieni, izoliuoti, ir taip išlikti saugūs. Nemažai kam tai taps nauju atradimu.
SVEIKATOS APSAUGA/ MOKSLAS
Telemedicinos išaugimas
Pensilvanijos universiteto mokslininkė Ezeskiel J.Emanuel teigia, kad medicinos paslaugų nuotoliniu būdu privalumai bus pamatyti šios pandemijos metu, kai didžioji dalis medikų kovoja su koronavirusu. Žmonės pamatys tokios sistemos privalumus – videopokalbis leidžia nevykti pas medikus, nereikia laukti prie medikų kabinetų ir sutaupo medikų laiko, kurį galima skirti sunkesniems ligoniams.
Mokslo svarba vėl išaugs
YIMBY Law vykdomoji direktorė Sonja Trauss teigia, kad daugybę metų mokslo svarba krito. Tačiau dabar visuomenė kuo puikiausiai pamatys, koks svarbus yra mokslas: skirtingai nuo tabako žalos ar klimato kaitos, kuo abejojančiųjų visgi atsiranda, nepaisant mokslininkų pateikiamų įrodymų, koronaviruso pasekmes visi mato akivaizdžiai. S.Trauss teigia, kad bent jau artimiausius 35 metus galima tikėtis, kad pasitikėjimais specialistais sveikatos ir epidemijų srityje bus išaugęs.
PASAULIO EKONOMIKA
Masinio vartojimo suvaržymai
Knygų Pandemic: Tracking Contagions From Cholera to Ebola and Beyond ir The Next Great Migration: The Beauty and Terror of Life on the Move autorė Sonia Shah sako, kad, geriausiu atveju visuomenė, patyrusi pandemijos traumą, priims masinio vartojimo sumažinimą kaip priimtiną kainą, kad panašios tragedijos nebepasikartotų ateityje. Galbūt žmonija pasiryš sumažinti industrinę veiklą, kad būtų išsaugota gamta ir sumažintas epidemijų plitimas iš gyvūnų į žmoniją.
Tačiau greičiausiai mes nepamatysime tokių tiesioginių transformacijų. Pasibaigus karantinui, esminėmis kalbomis taps bazinių pajamų, nedarbingumo išmokos, jauni žmonės po priverstinės izoliacijos stengsis sugrąžinti bendruomeninį gyvenimą, gali būti pastebimas ir gimstamumo išaugimas.
Orientavimasis į vietinę rinką
Ekonomistė Dambisa Moyo teigia, kad koronaviruso pandemija privers korporacijas permąstyti globalaus ir vietinio tiekimo privalumus ir trūkumus. Perėjimas prie daugiau nacionalinės prekybos gali sumažinti priklausomybę nuo trūkinėjančios pasaulinės prekybos sistemos. Tiesa, neabejojama, kad tai padidins tiek korporacijų išlaidas, tiek padidins produktų kainas vartotojams.
Išaugs nelygybė
Harvardo universiteto profesorė Theda Skocpol teigia, kad ši krizė tik padidins atotrūkį tarp mažiau uždirbančiųjų ir turtingųjų. Turtingesnieji ir toliau galės gauti stabilias pajamas, maisto produktai jiems pristatomi tiesiai prie durų, tai prieinama ne visiems gyventojams. Nemaža jų dalis susidurs su nedarbu, pajamų praradimu, daugės šeimų, kur tik vienas jos narys gaus pajamas. Be to, prastesnį išsilavinimą, mažesnes pajamas gaunantys žmonės turi ir mažiau galimybių dirbti iš namų, jiems didesnė koronaviruso grėsmė, jų vaikai turi mažiau galimybių gauti pamokas, užsiėmimus nuotoliniu būdu – tai iš dalies sąlygoja ir technologinė nelygybė.
GYVENIMO BŪDAS
Malonumų troškulys
Pensilvanijos universiteto profesorė Mary Frances Berry sako, kad kai kurie pokyčiai jau matomi ir tik stiprės: pavyzdžiui, didesnis technologijų panaudojimas ten, kur tik įmanoma.
Tačiau istorija rodo, kad gali būti ir kitokių pokyčių. Po Pirmojo pasaulinio karo, ispaniškojo gripo visuomenė pasinėrė į laisvės ir pasilinksminimų atmosferą. Sprendžiant pagal tai, gali būti, kad ir dabar žmonės reaguos taip pat: kartu su palengvėjimu, atsikvėpimu nuo streso ateis ir noras linksmintis, užsimiršti, ieškoti malonumų.
Daugiau gaminsimės maistą namie
Jeilio universiteto istorijos profesorius Paulas Freedmanas sako, kad pastaruoju metu žmonės įprato valgyti kavinėse, restoranuose, baruose, tačiau dabar, kai maitinimo įstaigos uždarytos, žmonės namuose ims gaminti patiekalus ir galbūt net pamils šį užsiėmimą. Net ir pasibaigus karantinui, Europoje ir JAV restoranų turėtų smarkiai sumažėti – bent jau kuriam laikui.
Parkų atgimimas
Architektūros kritikė Alexandra Lange teigia, kad pandemijos metu parkai, kitos atviros erdvės įgauna naują prasmę ir vertę – daug kas mato galimybę pasivaikščioti ten bent jau kaip vizualų buvimą kartu. Didmiesčiuose tokią pasivaikščiojimų funkciją jau daug metų atliko didžiuliai prekybos centrai, tačiau dabar jie uždaryti, ir žmonės iš naujo atranda parkus.
Pasikeis tai, kaip mes suprantame pokyčius
American Enterprise instituto atstovas Matthew Continetti sako, kad koronaviruso poveikis gali būti kur kas didesnis nei bet kurie anksčiau vykę pokyčiai. Tai gali netgi sukrėsti laisvosios visuomenės pamatus. Mes jau pasakėme sudie lengvabūdiškam gyvenimo būdui, nevaržomam judėjimui, valdžia imasi priemonių, kurios prieš tai matytos tik karo metu. Mes jau suprantame, kad pokyčiai gali būti drastiškesni nei kad buvome įpratę anksčiau, ir kol pavojus išliks, mums reikės iš naujo permąstyti pačią pokyčių koncepciją.
Įpročių tironijos pabaiga
Knygos Magic and Loss: The Internet as Art autorė Virginia Heffernan sako, kad žmonės paprastai nėra linkę radikaliai keisti savo kasdienės rutinos, įpročių. Tačiau dabartiniai pokyčiai, kurie reikalauja geriausio darbo, produktyvumo, kūrybiškumo, netgi liūdniausius gyvenimus gali paversti herojiškais. Galbūt, teigia autorė, šie laikai privers mus įsiklausyti į save, išlaisvinti savo vaizduotę, elgtis nenuspėjamai, o ne taip, kaip buvome užsiprogramavę. Galbūt ši pandemija privers mus suprasti savo laikinumą Žemėje ir permąstyti buvimo čia prasmę.
