Koronavirusas pasaulyje: B.Johnsonas sėkmingai sveiksta, JAV mirčių skaičiumi aplenkė Italiją

Prancūzija šeštadienį pranešė apie sumažėjusį per parą nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičių ir paskelbė, kad epidemija šalyje pasiekė „stabilizacijos tašką“, tačiau mirusiųjų tebėra labai daug.

Prancūzų sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas (Žeromas Salomonas) pranešė, kad per parą šalies ligoninėse nuo koronaviruso mirė 353 žmonės, o slaugos namuose – 290, o bendras aukų skaičius pasiekė 13 832. Išvakarėse ligoninėse užfiksuotos 554 mirtys, o slaugos namuose – 433.

„Atrodo, kad pasiektas labai aukštas epidemijos stabilizacijos taškas, tačiau epidemija išlieka labai aktyvi“, – sakė jis žurnalistams

Niujorko mokyklos liks uždarytos iki rugsėjo, šeštadienį pranešė labiausiai nuo koronaviruso pandemijos Jungtinėse Valstijose nukentėjusio miesto meras Billas de Blasio.

„Šiame sprendime nėra nieko lengva“, – sakė meras per spaudos konferenciją.

Tačiau jis pridūrė, kad „tai aiškiai padės mums gelbėti gyvybes... Tai – teisingas sprendimas“. 

Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius didžiausiame JAV mieste ir toliau auga. Šiuo metu jis siekia 5 820, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys. Vis dėlto Niujorke sulėtėjo užsikrėtusiųjų hospitalizacijos lygis, teigia pareigūnai.

B. de Blasio sakė, kad sprendimą dėl mokyklų jis priėmė išvakarėse pasitaręs su JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovu Anthony Fauci – daugelio gerbiamu ekspertu, tapusiu vyriausybės atsako į pandemiją veidu.

Miestas uždarė savo valstybines mokyklas kovo 16 dieną, nes virusas toliau sparčiai plito.

Šeimoms, kurioms trūksta prietaisų vaikų nuotoliniam mokymuisi, skolinami miestui priklausantys kompiuteriai ar nešiojamieji kompiuteriai; jų jau išdalinta 175 000.

Mokyklų uždarymas Niujorke paveikė 1,1 mln. moksleivių.

Paprastai šiame mieste mokslo metai baigiasi birželio pabaigoje, o pareigūnai tikisi, kad įprastas pamokas pavyks atnaujinti rugsėjį, kai prasidės nauji mokslo metai.

Meras gyrė Niujorko mokytojus ir tėvus kaip „didvyrius“ ir teigė, kad miestas prireikus jiems padės.

Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo anksčiau jau buvo pratęsęs mokyklų uždarymą visoje valstijoje iki balandžio 29 dienos. Valstijoje užregistruota daugiau nei 170 000 koronaviruso atvejų ir daugiau nei 7 800 mirčių.

B. de Blasio taip pat teigė, kad trečdalis benamių prieglaudose gyvenančių vienišų suaugusiųjų – 6 000 asmenų – bus perkelti į viešbučius, „kad žmonės, kuriuos reikia izoliuoti, būtų izoliuoti“.

JAV šeštadienį aplenkė Italiją pagal mirčių nuo koronaviruso skaičių, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

JAV koronaviruso pandemija pareikalavo mažiausiai 18 860 gyvybių; šioje šalyje taip pat užregistruota daugiausiai užsikrėtimo atvejų pasaulyje – 503 594, rodo Baltimorėje įsikūrusio universiteto skaičiai.

Tuo metu Italijoje užregistruotos 18 849 mirtys nuo koronaviruso, skelbia naujienų agentūra AFP, kaupianti duomenis iš oficialių šaltinių.

Baltijos šalyse iki šeštadienio pavakario iš viso patvirtinta 2960 naujojo koronaviruso atvejų, 23 mirtys užfiksuotos Lietuvoje, 24 – Estijoje, trys – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.

Lietuva: patvirtinti 1026 atvejai, atlikti 38472 tyrimai, mirė 23 žmonės.

Latvija: patvirtinta 630 atvejų, atlikti 27796 tyrimai, mirė 3 žmonės.

Estija: patvirtinti 1304 atvejai, atlikti 29456 tyrimai, mirė 24 žmonės.

Sulaukusi skundų dėl užsienio šalims parduodamų nekokybiškų medicininių produktų, Kinija žada tikrinti kovai su koronavirusu eksportuojamų respiratorių, veido kaukių ir kitų reikmenų kokybę.

Šalies muitinė paskelbė, jog kaukės, respiratoriai, operaciniai chalatai, apsauginiai akiniai ir kiti reikmenys bus vertinami kaip medicininės paskirties prekės, todėl eksportuotojai privalės įrodyti, kad šie produktai atitinka jų paskirties rinkoje taikomus kokybės standartus.

Išsamesnės informacijos muitinė nepateikė, tačiau valstybinis laikraštis „Beijing Daily“ pranešė, jog siuntas bus leista eksportuoti tik po to, kai jas patikrins vyriausybinė agentūra.

Kinija yra didžiausia chirurginių kaukių ir kitų medicininių produktų gamintoja. Nuo koronaviruso protrūkio pradžios šalis dar padidino šių prekių gamybos apimtis.

Kad kaukės, koronaviruso infekcijai nustatyti skirti testų rinkiniai ir kiti produktai buvo netinkami naudoti arba neatitiko kokybės standartų, jau skundėsi Australijos, Nyderlandų ir kitų šalių institucijos.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir toliau sėkmingai sveiksta nuo koronaviruso, pranešė pareigūnai. Prieš dvi dienas jis buvo perkeltas iš intensyvios terapijos skyriaus.

55 metų britų vyriausybės vadovas buvo paguldytas į ligoninę praėjusį sekmadienį po to, kai dešimt dienų izoliavosi dėl kosulio ir aukštos temperatūros. Kitą dieną jis buvo perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, nes jo būklė pablogėjo.

Ketvirtadienio vakarą jis buvo perkeltas į paprastą Londono Šv. Tomo ligoninės palatą, nurodė jo atstovas. Penktadienį jis jau pajėgė pavaikščioti trumpus atstumus tarp poilsio laikotarpių, nurodė Dauning Strytas, pažymėjęs, kad premjeras yra „labai gero nuotaikos“.

„Ministras pirmininkas ir toliau sparčiai sveiksta“, – nurodė vyriausybės atstovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Kovo 23 d. Britanijoje buvo įvestas karantinas. Penktadienį pirmą kartą per dieną užfiksuota beveik tūkstantis mirčių nuo koronaviruso. Iš viso šalyje nuo viruso mirė beveik 9 tūkst. žmonių, o užsikrėtusiųjų skaičius artėja prie 74 tūkst.

Kol kas nežinoma, kada B.Johnsonas bus išrašytas iš ligoninės ir kaip greitai jis galės grįžti prie valstybės vairo. Jo atstovas penktadienį pareiškė, kad premjeras yra „ankstyboje atsigavimo stadijoje“ ir imsis veiksmų „tik patartas savo medikų komandos“.

Britų premjeras šią vasarą laukia šeimos pagausėjimo su savo sužadėtine Carrie Symonds.

Johnso Hopkinso universiteto penktadienį paskelbti duomenys rodo, kad Jungtinėse Valstijose koronavirusu yra užsikrėtę daugiau nei 500 tūkst. žmonių.

JAV taip pat tapo pirmąja pasaulio šalimi, kur per vieną dieną užfiksuota daugiau nei 2 tūkst. mirčių nuo koronaviruso. Bendras jų skaičius šalyje viršija 18 tūkst.

Šalies pareigūnai patvirtino, kad mirusieji, kurių palaikų niekas nepasiima, yra laidojami masinėje kapavietėje Harto saloje Niujorke. Šioje vietoje jau daugiau nei 150 metų yra laidojami žmonių palaikai, kurių artimieji neatsiėmė.

Taip pat amžinojo poilsio čia atgula žmonės, kurių tapatybės nepavyko nustatyti, bei gyventojai, kurie šeimos neišgalėjo jų privačiai palaidoti.

„The New York Times“ skelbia, kad per dieną dabar čia palaidojami maždaug 25 žmonės. Iki pandemijos tiek būdavo palaidojama per savaitę.

Belgijoje mirė jau 3,346 tūkst. pacientų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, šeštadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos administracijos atstovas Emannuelis Andre.

Atstovas per spaudos konferenciją pranešė, kad, jo duomenimis, per pastarąją parą šalyje mirė 327 koronavirusu užsikrėtę žmonės, iš jų 106 mirė ligoninėse.

Šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydoma 5,635 tūkst. žmonių, iš jų 421 buvo hospitalizuotas per pastarąją parą.

Be to, iš gydymo įstaigų buvo išrašyta 418 pacientų, o bendras pasveikusiųjų skaičius padidėjo iki 5,986 tūkstančio.

Intensyviosios terapijos skyriuose gydoma 1,261 tūkst. žmonių, iš jų 981 prijungtas prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparatų.

Per parą Belgijoje nustatyta 1,351 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o bendras jų skaičius išaugo iki 28,018 tūkstančio.

Iranas šeštadienį pranešė apie 125 naujus mirties nuo koronaviruso atvejus, o bendras oficialiai patvirtintas aukų skaičius šalyje padidėjo iki 4,357 tūkstančio.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras per spaudos konferenciją pareiškė, jog per pastarąją parą buvo patvirtinta 1,837 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų, o jų bendras skaičius pasiekė 70,029 tūkstančio.

Anot jo, iki šiol buvo atlikta 251,703 tūkst. testų dėl COVID-19.

Iš paguldytųjų į ligonines, 41,947 tūkst. žmonių pasveiko ir buvo išrašyti iš gydymo įstaigų, o 3,987 tūkst. pacientų būklė yra kritinė.

Apie pirmus COVID-19 infekcijos atvejus Iranas pranešė vasario 19 dieną. Remiantis oficialiais duomenimis, šalis yra labiausiai pandemijos paliesta šalis Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau manoma, jog tikrasis užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičius Irane gali būti didesnis, nei skelbiama oficialiai.

Praėjus vos kelioms dienoms po išėjimo iš kalėjimo, nešlovę užsitraukęs kardinolas George'as Pellas Australijos nacionaliniame laikraštyje išspausdino laišką, kuriame teigia, jog Katalikų Bažnyčia „išpjovė moralinį vėžį“, davusi atkirtį vaikų seksualiniam išnaudojimui.

Laiškas laikraštyje „The Weekend Australian“ šeštadienį buvo išspausdintas po to, kai kardinolas antradienį buvo paleistas iš kalėjimo, nes Australijos Aukštasis Teismas patenkino jo apeliacinį skundą ir panaikino apkaltinamąjį nuosprendį nepilnamečių tvirkinimo byloje.

Šiuo verdiktu buvo padėtas taškas aukščiausio Katalikų Bažnyčios pareigūno, apkaltinto seksualine prievarta prieš vaikus, teismo procese.

Velykų proga parašytame straipsnyje, pavadintame „Kančioje randame atpirkimą“, F.Pellas savo pirminį pripažinimą kaltu pavadino nusivylimu, tačiau pareiškė, jog savo patirtį už grotų pavers dvasine energija.

„Ką tik 13 mėnesių praleidau kalėjime už nusikaltimą, kurio nepadariau. Vienas nusivylimas po kito, – rašo jis. – Seksualinio išnaudojimo krizė pakenkė tūkstančiams aukų. Daugeliu atžvilgių ši krizė taip pat padarė žalos Katalikų Bažnyčiai, tačiau mes skausmingai išpjovėme moralinį vėžį ir tai yra gerai.“

78 metų G.Pellas antradienį buvo išleistas iš Barvono kalėjimo netoli Melburno ir šiuo metu yra seminarijoje, esančioje į vakarus nuo Sidnėjaus.

Aukštajam Teismui panaikinus buvusiam Vatikano iždininkui nepalankius prisiekusiųjų ir žemesnės instancijos apeliacinio teismo sprendimus, G.Pellas buvo išteisintas dėl visų penkių kaltinimų praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje seksualiai išnaudojus du 13-mečius choristus. 

Kardinolas buvo už grotų nuo 2019 metų kovo.

G.Pellas, visą laiką atkakliai tvirtinęs, jog yra nekaltas, išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad antradienio sprendimu buvo ištaisyta „didelė neteisybė“.

2018 metų gruodį prisiekusieji pripažino G. Pellą kaltu. Pernai rugpjūtį Viktorijos valstijos Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija atmetė pirmą jo skundą. Už kardinolui nepalankų sprendimą pasisakė du iš trijų teisėjų.

Tuo tarpu Australijos Aukštasis Teismas savo nutartyje nurodė, jog „esama didelės galimybės, kad buvo nuteistas nekaltas žmogus, nes jo kaltė neįrodyta objektyviais ir patikimais įrodymais“.

Septyni teisėjai vienbalsiai nusprendė, kad žemesnės instancijos teismas „nesvarstė klausimo, ar nesama didelės galimybės, jog nusikaltimo nebuvo“.

Po. G.Pello paleidimo vienas iš jį kaltinusių asmenų, kurio tapatybė dėl teisinių priežasčių negali būti atskleista, sakė priimantis tokį verdiktą, tačiau jis paragino vaikystėje seksualinę prievartą patyrusius asmenis netylėti ir apie ją kalbėti.

Ispanijoje nuo koronaviruso COVID-19 per pastarąją parą mirė 510 žmonių ir koronaviruso epidemijos aukų paros skaičius buvo mažiausias nuo kovo 23 dienos, pranešė vyriausybė.

Be to, naujų mirčių skaičius mažėja jau tris dienas iš eilės.

Bendras pacientų, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19, mirčių skaičius vienoje iš labiausiai pasaulyje pandemijos paveiktų šalių padidėjo iki 16,353 tūkst., o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius išaugo 4,8 tūkst. iki 161,852 tūkstančio.

Nuo pirmadienio kai kurios įmonės po dviejų savaičių „žiemos miego“ laikotarpio atnaujins veiklą ir metropoliteno bei traukinių stotyse bus dalijamos apsauginės veido kaukės, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos ministerija.

Nors sveikatos apsaugos pareigūnai sako, jog pandemija jau pasiekė piką, jie ragina gyventojus griežtai laikytis karantino, kuris visoje šalyje buvo paskelbtas kovo 14 dieną, siekiant pažaboti viruso plitimą.

Apribojimai galios iki balandžio 25 dienos, nors vyriausybė jau davė suprasti, kad jų galiojimą pratęs dar dviem savaitėms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pripažino, jog sprendimas, kada atnaujinti dėl koronaviruso pandemijos uždarytos JAV ekonomikos veikimą, bus sunkiausias jo gyvenime.

„Man teks priimti sprendimą ir tegaliu melstis, kad tas sprendimas būtų teisingas. Tačiau galiu drąsiai pareikšti, jog tai svarbiausias iš sprendimų, kuriuos man kada nors buvo tekę priimti“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

D.Trumpas, kuris per lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus žada kovoti dėl antros kadencijos, nori, kad ekonomika po kelių savaičių griežtų priemonių, dėl kurių įmonės nutraukė darbą, o milijonai žmonių neteko darbo, vėl pradėtų veikti.

Tačiau jam taip pat reikia atsižvelgti į įspėjimus, jog tuo atveju, jeigu apribojimai bus panaikinti per anksti, kils grėsmė žmonių gyvybei, nes viruso plitimas nebus pažabotas.

„Turiu priimti svarbiausią sprendimą savo gyvenime“, – pareiškė JAV prezidentas.

Dabartinės federalinės gairės dėl socialinio atstumo laikymosi baigs galioti mėnesio pabaigoje ir vis daugėja manančiųjų, jog D. Trumpas amerikiečiams pareikš, kad jie nuo gegužės gali pradėti atnaujinti įprastą veiklą – bent kai kuriose šalies dalyse.

Jo sprendimas bus iš dalies pagrįstas medicininiais duomenimis, tačiau didelę įtaką jam taip pat padarys politiniai sumetimai ir verslo bendruomenės, kuriai griežti apribojimai sudavė skaudų smūgį, patarimai.

JAV prezidentas taip pat pareiškė, jog didžiuojasi tuo, kaip šalies piliečiai laikosi rekomendacijų dėl socialinio atstumo laikymosi.

„Tačiau reikia atminti, jog saviizoliacija namuose taip pat žudo. Tiesiog ji tai daro kitaip“, – pažymėjo jis.

Katalikų kunigai Meksikos pietiniame Akapulko kurorte siūlo velykinę išpažintį atlikti ... neišlipant iš automobilio.

Taip siekiama išvengti viruso plitimo.

Akapulko vyskupija leido kunigams Kaletos rajone išklausyti išpažintis šalikelėje, tikintiesiems neišlipant iš savo automobilių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Meksikoje siaučiant koronavirusui išpažintys išpažįstamos iš automobilių

Ant biuro kėdės sėdintis ir kauke veidą užsidengęs kunigas Marco Antonio Galeana klauso automobilyje sėdinčio parapijiečio išpažinties.

„Mes privalome laikytis trijų metrų atstumo. Atvykusieji išpažinties neišlipa iš savo automobilių, visą laiką lieka viduje ir mes jiems duodame chirurginę kaukę, – agentūrai AFP sakė kunigas. – Po kiekvieno atgailaujančiojo mes papurškiame dezinfekanto, kad išvalytume orą.“

Nemažai parapijų taip pat pradėjo internetu tiesiogiai transliuoti Šv. Mišias.

„Bažnyčia dabar kaip niekad turi būti arčiau tikinčiųjų. Tikintieji turi rūpintis savo sveikata, tačiau šiais nerimastingais didelės nežinios ir didelio sąmyšio laikais jiems reikia ir dvasinio dėmesio“, – sakė M. A. Galeana.

Remiantis oficialia statistika, Meksikoje jau yra daugiau nei 3,400 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu, o 194 žmonės mirė.

Baltarusijoje mirus dar keturiems koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusiems pacientams, protrūkio aukų padaugėjo iki 23, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 2,226 tūkst., rodo šeštadienį paskelbti Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

„Balandžio 11 dieną ligoninėse Baltarusijoje gydoma 2,031 tūkst. žmonių, kuriems patvirtinta koronavirusinė infekcija“, – pranešė ministerijos atstovai, išvakarėse skelbę apie 1,793 tūkst. hospitalizuotų asmenų.

„Iš viso mirė 23 įvairiomis lėtinėmis ligomis sirgę žmonės, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija“, – pridūrė jie.

Dieną anksčiau buvo paskelbta apie 19 tokių aukų.

Pasak ministerijos atstovų, „daugumai pacientų liga pasireiškia lengva arba vidutinio sunkumo forma“.

Ministerijos duomenimis, 52 pacientams reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Pasveikusiųjų skaičius iki šeštadienio padidėjo nuo išvakarėse užregistruotų 169 iki 172 žmonių.

Taigi, šiuo metu bendras infekuotųjų skaičius Baltarusijoje siekia 2,226 tūkst. žmonių.

Rusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 12 žmonių, o bendras protrūkio aukų skaičius šalyje išaugo iki 106, šeštadienį pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

„Per parą mirė 12 pacientų, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas. Per visą laikotarpį Rusijoje mirė 106 žmonės“, – pažymima štabo paskelbtame pranešime.

Aštuoni žmonės per pastarąsias 24 valandas mirė Maskvoje, po vieną žmogų – Maskvos ir Kaliningrado srityse bei Chabarovsko ir Stavropolio kraštuose.

Be to, per parą buvo patvirtinta 1,667 tūkst. naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

„Per pastarąją parą Rusijoje užregistruota 1,667 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų 49-iuose šalies regionuose“, – nurodė operatyvinis štabas.

Daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų per pastarąsias 24 valandas nustatyta Maskvoje – 1,03 tūkstančio.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 13,584 tūkstančio.

„Rusijoje šiai dienai užregistruota 13,584 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų 82 regionuose“, – pranešė štabas.

 Latvijoje per pastarąją parą testais patvirtinus dar 18 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, bendras jų skaičius padidėjo iki 630, šeštadienį paskelbė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Pastarąją parą testai buvo atlikti iš viso 1,14 tūkst. žmonių, o bendras šalyje atliktų testų skaičius išaugo iki 27,796 tūkstančio.

Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 36 pacientai, kuriems yra diagnozuota COVID-19. Daugumai jų – 34 ligoniams – pasireiškia vidutinio sunkumo simptomai, bet dviejų pacientų būklė sunki – tai reiškia, kad šiems pacientams išsivystė plaučių uždegimas ir jiems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Kiek anksčiau šeštadienį Ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, jog šalyje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė dar vienas hospitalizuotas pacientas, taigi bendras koronaviruso aukų skaičius padidėjo iki trijų.

Taip pat laukiama išvadų dėl dar dviejų mirusiųjų mirties priežasties, kurią turi nustatyti teismo medicinos ekspertai.

Estijoje per pastarąją parą buvo nustatyti 46 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 1,304 tūkst., bet nė vienas iš pacientų nemirė, pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Per pastarąją parą šalyje buvo atlikta 1,574 tūkst. testų dėl COVID-19, iš jų 46, arba 3 proc., buvo teigiami, sakoma departamento pranešime.

Iki šiol Estijoje buvo atlikta iš viso 29, 456 tūkst. testų, iš jų 1,304 tūkst., arba 4 proc., buvo teigiami.

Ligoninėse gydomi 146 koronavirusu užsikrėtę pacientai, iš jų vienuolika yra sunkios būklės.

Iš ligoninių buvo išrašyti 93 pasveikę asmenys. Per pastarąją parą pranešimų apie koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtis negauta, bet anksčiau COVID-19 protrūkis šalyje nusinešė iš viso 24 žmonių gyvybes.

Žmonių gyvenimą visame pasaulyje sujaukusi koronaviruso pandemija turi ir vieną teigiamą poveikį: visame pasaulyje pranešama apie sumažėjusį nusikalstamumą.

Pavyzdžiui, smurtingiausiu laikomame Amerikos mieste Čikagoje per kelias savaites nuo karantino įvedimo nusikalstamumo lygis krito 42 procentais.

Kai kurie baudžiamosios teisės specialistai sako, kad tai iš dalies susiję su sumažėjusiomis prekybos narkotikais apimtimis. Prekeiviai, anot jų, tiesiog yra priversti sėdėti ir laukti, kada pasibaigs ekonominis nuosmukis.

„Sulaukiu informacijos, kad jie tiesiog negali judėti ir nieko pardavinėti“, – sakė Čikagoje dirbantis baudžiamosios teisės specialistas Josephas Lopezas.

Tačiau teisėsaugos atstovai nerimauja, kad gali būti padidėjęs smurto namuose, apie kurį nepranešama, mastas. Taip pat baiminamasi dėl to, kas gali įvykti panaikinus karantiną, arba jei jis ilgai truks.

Pietų Amerikoje fiksuojami nusikalstamumo rodikliai, kurių nematyta kelis dešimtmečius.

„Nužudymų sumažėjo, gangsteriai taip smarkiai nebepriekabiauja, – sakė San Salvadore gyvenantis 47 statybininkas Eduardo Perdomo. – Manau, kad jie bijo pasigauti virusą ir nelenda lauk.“

Praėjusį mėnesį Salvadore per dieną buvo nužudomi vidutiniškai du žmonės, nors dar prieš kelerius metus šalyje kai kuriais mėnesiais buvo nužudoma po net 600 žmonių.

Teigiama, jog daugiausia įtakos tam turėjo griežtesnės saugumo priemonės ir paliaubos tarp gaujų. Tačiau dar labiau nusikalstamumą sumažino beveik visiškai apribotas žmonių judėjimas.

Peru nusikalstamumas praėjusį mėnesį krito 84 procentais. Limos morgo darbuotojas Raulis Gonzalesas anksčiau kartais sulaukdavo net 15 lavonų per dieną, kurių dauguma buvo nužudymų aukos. O praėjusią savaitę jis net galėjo nusnausti popiečio miego, nes šešias valandas nebuvo nė vieno „kliento“.

„Pastaruoju metu beveik visai nebėra nužudymų ar avarijų“, – sakė jis.

Pietų Afrikos policija pirmosiomis savaitėmis po karantino įvedimo taip pat fiksavo įspūdingus skaičius.

Policijos ministras Bheki Cele sakė, jog išprievartavimų skaičius sumažėjo nuo 700 iki 101, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Rimtų užpuolimų skaičius sumažėjo nuo 2,673 tūkst. iki 456, o nužudymų – nuo 326 iki 94.

JAV koronaviruso epidemijos epicentru tapusiame Niujorke pagrindinių nusikaltimų – nužudymų, išprievartavimų, plėšimų, įsilaužimų, užpuolimų, didelio masto vagysčių ir automobilių vagysčių – skaičius nuo vasario iki kovo sumažėjo 12 procentų.

Los Andžele nusikalstamumo statistika nekito iki kovo 15 dienos, o vėliau skaičiai krito 30 procentų.

„Dabar nusikaltėliams yra gerokai mažiau galimybių, kuriomis jie galėtų pasinaudoti“, – sakė buvęs Niujorko policijos departamento seržantas Joe Giacalone.

Latvijoje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė dar vienas hospitalizuotas pacientas, pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Vyras, priklausęs 50–60 metų amžiaus grupei, buvo gydytas Rygos Rytų universitetinėje klinikinėje ligoninėje.

Latvijoje iki šiol mirė trys COVID-19 užsikrėtę asmenys. Taip pat laukiama išvadų dėl dar dviejų mirusiųjų mirties priežasties, kurią turi nustatyti teismo medicinos ekspertai.

Kuba penktadienį pasmerkė beveik 60 metų galiojantį Jungtinių Valstijų salai taikomą embargą, kurį Havana pavadino „dar žiauresniu“ atsižvelgiant į kančias, kurias sukėlė naujojo koronaviruso pandemija.

Komunistinės vyriausybės valdoma sala susiduria su medicininių priemonių trūkumu. Šalyje jau užfiksuoti 564 koronaviruso atvejai ir 15 mirties atvejų.

„Jungtinių Valstijų ekonominė ir finansinė blokada yra nesąžiningiausia, žiauriausia ir ilgiausiai trunkanti vienos šalies kitai taikoma sankcijų sistema istorijoje, – pareiškė Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinių santykių direktorius Nestoras Marimonas. – Sveikatos apsaugos sistema yra labiausiai paveikta, nes tai veikia mūsų žmonių gerovę. Blokada yra dar žiauresnė ir genocidiška nei paprastai, ... kai mes neturėjome epidemijos.“

Embargas Kubai buvo įvestas 1960 metų spalio 19 dieną po to, kai Havana nacionalizavo Jungtinėms Valstijoms priklausiusias naftos perdirbimo gamyklas, o 1962 metais jis buvo pratęstas. Tai yra Šaltojo karo tarp dviejų šalių palikimas.

Jungtinės Tautos 28 metus iš eilės smerkia šias sankcijas.

1992 metais Vašingtonas leido užtikrinti, kad Kubą pasiektų vaistai, jeigu jie bus naudojami tik žmonėms. Tačiau daugelis bankų ir bendrovių baiminasi sankcijų, jeigu imsis kokios nors su sala susijusios komercinės veiklos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo kadenciją dar labiau sugriežtino embargą ir apsunkino galimybes kitoms šalims tiekti prekių į Kubą.

Kuba neseniai pasiskundė, jog Kinijos „Alibaba“ grupės padovanotų testų, kaukių ir respiratorių siunta neatvyko į šalį, nes ją gabenusi amerikiečių bendrovė išsigando, jo pažeis JAV sankcijas.

„Labai sunku nusipirkti įrangos, vaistų, kitų priemonių. Esame priversti jų pirkti iš tolimų rinkų, o dėl to kaina dvigubėja ar net trigubėja, be to, prekės daugeliu atvejų atkeliauja vėlai“, – sakė N.Marimonas.

Jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija dėl sankcijų nuo 2019 metų balandžio iki 2020 metų kovo patyrė 160 mln. JAV dolerių žalą, kurios suma buvo 60 mln. JAV dolerių didesnė nei metais anksčiau.

Daugiau nei šimtas australų ir Naujosios Zelandijos piliečių specialiai užsakytu reisu išskrido iš Urugvajaus po to, kai dvi savaites buvo įstrigę koronavirusu užkrėstame kruiziniame laive, šeštadienį pranešė Montevidėjo Karasko oro uostas.

Iš 217 kruizinio laivo „Greg Mortimer“ keleivių 128-iems buvo nustatytas naujasis koronavirus ir dėl to laivui buvo neleista prisišvartuoti.

Vėliau Urugvajaus ir Australijos vyriausybės sutarė sukurti „sanitarinį koridorių“, kuriuo vyriausi turistai iš Montevidėjo uosto būtų nugabenti į tarptautinį oro uostą ir išskraidinti į Melburną ir būtų užbaigtas kelias savaites trukęs košmaras.

Per televiziją parodytuose vaizduose matyti, kaip džiugiai nusiteikę keleiviai lipa į „Airbus A350“ lėktuvą, kuriame yra ir medicininės įrangos. Vienas jų net pabučiavo pakilimo taką.

„Tai tarsi Pasaulio futbolo čempionato taurės laimėjimas“, – tviteryje parašė Urugvajaus užsienio reikalų ministras Ernestas Talvis ir įkėlė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuoti keturi autobusai, lydimi policijos su švyturėliais. Jais maždaug 110 žmonių buvo nugabenti į oro uostą.

Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne (Maris Pein) tviteryje padėkojo savo Urugvajaus kolegai „už nuoširdžią pagalbą pastaruoju metu padedant Australijos keleiviams sugrįžti namo“.

Iš Urugvajaus minėtu reisu išskrido Australijos ir Naujosios Zelandijos piliečiai, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, o taip pat ir neužsikrėtusieji juo.

Turistai keliavo po Antarktidą, Pietų Džordžijos ir Dramblių salas, kai jų kelionė kovo 20 dieną buvo nutraukta, nes artimiausios Pietų Amerikos šalys – Argentina ir Čilė – uždarė savo sienas ir įvedė karantiną.

Dėl to laivas plaukė į Montevidėją, kuris buvo likęs vienintelis atviras uostas. Nuo kovo 27 dienos laivas buvo išmetęs inkarą už maždaug 20 kilometrų nuo kranto.

Nuo tada aštuoni žmonės dėl gyvybei pavojingos būklės buvo iš laivo pervežti į Montevidėjo ligonines. Visi jie šiuo metu yra stabilios būklės.

Po pastarosios evakuacijos laive lieka daugiau nei 80 įgulos narių ir maždaug 20 europiečių ir amerikiečių. Tie, kam bus diagnozuotas virusas, „turės laukti, kol testas bus neigiamas“, ir tik tada galės keliauti namo per San Paulą.

O asmenys, kurių rezultatai jau anksčiau buvo neigiami, galės artimiausiomis dienomis išvykti, jeigu pakartotiniai rezultatai neparodys viruso.

Ukrainoje per pastarąją parą užfiksuoti 308 nauji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, o bendras patvirtintų susirgimo COVID-19 atvejų skaičius iki balandžio 11-osios ryto išaugo iki 2,511 tūkst., pranešė šalies Visuomenės sveikatos centras.

Centro duomenimis, nuo COVID-19 šalyje mirė 73 žmonės. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl vizų režimo sankcijų šalims, kurios koronaviruso pandemijos sąlygomis atsisako susigrąžinti savo piliečius iš Jungtinių Valstijų.

„Šalys, kurios besitęsiančios SARS-CoV-2 sukeltos pandemijos metu atsisako susigrąžinti savo piliečius ar nuolatinius gyventojus iš Jungtinių Valstijų arba nepagrįstai vilkina jų susigrąžinimą, kelia nepriimtiną riziką amerikiečių sveikatai“, – pažymima D.Trumpo įsake.

Dokumente nurodyta, jog informaciją apie šalių pažeidimus JAV valstybės sekretoriui turi teikti nacionalinio saugumo sekretorius.

„Gavęs pranešimą, valstybės sekretorius turi kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per septynias dienas, parengti vizų režimo sankcijų įvedimo planą ir pradėti jį įgyvendinti,“ – pabrėžiama dokumente.

Įsako galiojimas pasibaigs 2020 metų gruodžio 31 dieną, jeigu nebus pratęstas.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius Jungtinėse Valstijose vėlų penktadienio vakarą viršijo 500 tūkst., parodė Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Jungtinės Valstijos pagal užsikrėtusiųjų skaičių pasaulyje pirmauja nuo kovo pabaigos.

Šaliai tenka maždaug trečdalis visų pasaulyje oficialiai patvirtintų užsikrėtimo atvejų ir ji gali aplenkti Europą, kurioje užregistruota daugiau nei 850 tūkst. užsikrėtusiųjų.

Jungtinės Valstijos penktadienį tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 sukeltų komplikacijų per vieną parą mirė daugiau nei 2 tūkst. žmonių.

Johnso Hopkinso universiteto paskelbtais duomenimis, per paskutines 24 valandas šalyje nuo koronaviruso mirė 2,108 tūkst. žmonių. 

Iš viso Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso jau mirė 18,586 tūkst. žmonių ir pagal aukų skaičių šalis jau artėja prie Italijos, kurioje kol kas užfiksuota 18,849 tūkst. mirčių – daugiausiai nei bet kurioje kitoje pandemijos ištikto pasaulio šalyje.