Koronavirusas pasaulyje: Latvijoje mirė dar vienas žmogus, Estijoje – 10 naujų atvejų

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pareiškė, kad vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 privalo būti prieinama visiems pasaulyje.

„COVID-19 vakcina privalo būti laikoma visuotine viešąja gėrybe – žmonių vakcina; tai [užtikrinti] ragina vis daugiau pasaulio lyderių“, – per virtualų lėšų rinkimo renginį pareiškė A.Guterresas.

Jis ragino laikytis „visuotinio solidarumo siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, visur, turėtų prieigą“ prie vakcinos.

Per Jungtinės Karalystės surengtą virtualų susitikimą siekiama surinkti 7,4 mlrd. JAV dolerių (6,6 mlrd. eurų) dėl pandemijos įšaldytoms imunizacijos programoms, taip pat pradėti naują lėšų rinkimo vajų, siekiant paremti potencialias vakcinas nuo COVID-19.

Britų premjeras Borisas Johnsonas paragino įžengti į „naują pasaulinio bendradarbiavimo sveikatos srityje erą“, siekiant „suvienyti žmoniją kovoje su ligomis“, ypač skurdžiausiose šalyse.

Susitikime, per kurį siekiama surinkti lėšų vakcinų aljansui „Gavi“, dalyvauja daugiau nei 50 šalių, taip pat tokie asmenys kaip milijardierius filantropas Billas Gatesas.

Per ateinančius penkerius metus ši organizacija siekia atgaivinti įšaldytas programas ir maždaug 300 milijonų vaikų visame pasaulyje aprūpinti vakcinomis, išleidžiant daug mažiau pinigų.

„Gavi“ ir jo partneriai taip pat pradės finansavimo kampaniją, siekiant įsigyti potencialių vakcinų nuo COVID-19, išplėsti jų gamybos apimtį ir paremti jų tiekimą besivystančioms šalims.

Pandemija atskleidė naujus tarptautinio bendradarbiavimo trūkumus, ypač atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO).

Tačiau B.Johnsonas teigė, kad pagalba besivystančioms šalims bus naudinga tokioms valstybėms kaip Britanija, kur koronaviruso protrūkis pareikalavo daugiau nei 39 tūkst. gyvybių – daugiau aukų yra tik Jungtinėse Valstijose.

„Ši parama įprastam skiepijimui padės skurdesnių šalių sveikatos apsaugos sistemoms kovoti su koronavirusu, o tai savo ruožtu padės sustabdyti [infekcijos] plitimą pasaulyje“, – trečiadienį pareiškė jis žurnalistams.

„Šis virusas parodė, kokie esame susiję. Kovojame su nematomu priešu ir, kalbant atvirai, niekas nebus saugus, kol visi mes nebūsime saugūs“, – kalbėjo britų premjeras.

Pavojus visiems

D.Trumpas į konferenciją atsiuntė iš anksto įrašytą pranešimą, kuriame sako delegatams: „Kaip parodė koronavirusas, sienų nėra. Jis nesirenka.“

„Jis blogas, jis bjaurus, bet visi mes galime jį įveikti kartu... Dirbsime sunkiai, dirbsime ryžtingai“, – kalbėjo jis.

„Microsoft“ įkūrėjas B.Gatesas anksčiau sakė, kad farmacijos įmonės bendradarbiavo, siekdamos užsitikrinti reikiamus gamybos pajėgumus.

„Tai nuostabu – farmacijos kompanijos nepabijojo pasakyti: „Taip, net jei mūsų vakcina nėra geriausia, atlaisvinsime mūsų gamyklas“, – sakė jis radijui BBC.

Remiantis iš oficialių šaltinių naujienų agentūros AFP surinktais duomenimis, gruodį Kinijoje prasidėjusi koronaviruso pandemija visame pasaulyje nusinešė jau daugiau kaip 380 tūkst. žmonių gyvybių.

Daugelyje pasaulio šalių buvo įvestas visuotinis karantinas, sudavęs skaudų smūgį ekonomikai ir privertęs įšaldyti daugelio įprastų imunizacijos paslaugų teikimą.

PSO, JT vaikų fondas UNICEF ir „Gavi“ praėjusį mėnesį perspėjo, kad skiepijimo paslaugos buvo sutrikdytos beveik 70 šalių ir paveikė apie 80 mln. vienų metų dar nesulaukusių vaikų.

Poliomielito likvidavimo kampanijos buvo sustabdytos dešimtyse šalių, o vakcinavimo nuo tymų pastangos taip pat buvo įšaldytos 27 valstybėse, nurodė UNICEF.

A.Guterresas paragino konferenciją įsipareigoti ieškoti „saugių būdų tęsti skiepijimą, net plintant COVID-19“, taip pat pasirūpinti, kad bet kokia koronaviruso vakcina „pasiektų visus“.

Remiantis neseniai paskelbtu Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos modeliu, kurį remia ir „Gavi“, kaskart, kai išsaugojama COVID-19 paciento gyvybė sustabdžius vakcinavimo kampanijas Afrikoje, iki 140 žmonių gali mirti nuo ligų, kurių išvengiama skiepijant.

„Daugiau vaikų iš daugiau šalių dabar apsaugoti nuo ligų nei bet kuriuo kitu istorijos laikotarpiu“, – pažymėjo „Gavi“ generalinis direktorius Sethas Berkley.

„Tačiau dabar šie istoriniai pasiekimai pasaulio sveikatos srityje gali išnykti dėl COVID-19 sukeliamų beprecedenčių sutrikimų viso pasaulio vakcinų programose“, – pridūrė jis.

„Susidūrėme su labai realiu pavojumi, kad pasaulyje vėl atsiras tokių ligų kaip tymai, poliomielitas ir geltonoji karštinė, kurios sukeltų pavojų visiems mums“, – sakė S.Berkley.

Ligoninės Armėnijoje nebesusidoroja su koronavirusinės infekcijos COVID-19 pacientų antplūdžiu, ketvirtadienį perspėjo šalies premjeras.

Nikolas Pašinianas, kuriam ir pačiam nustatytas koronavirusas, sakė, kad šalyje gali būti iki 20 tūkst. užsikrėtusių žmonių, kuriems jokie simptomai nepasireiškia.

Armėnijoje oficialiai užregistruotas 11 221 užsikrėtimo atvejis, įskaitant 176 mirties atvejus. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad dar 68 pacientai, kuriems testais buvo nustatytas koronavirusas, mirė nuo kitų ligų.

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad lovos intensyviosios slaugos palatose netrukus bus skiriamos pacientams, turintiems daugiausiai galimybių išgyventi.

„Turiu blogų naujienų, – sakė N.Pašinianas vaizdo pareiškime savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. – Epidemiologinė situacija blogėja ir medicinos įstaigos negali laiku hospitalizuoti visų koronaviruso pacientų, kuriems reikia gydymo.“

N.Pašinianas pripažino, kad jo vyriausybei nepavyko įgyvendinti kovos su virusu priemonių, ir smerkė dažnus karantino pažeidimus.

Armėnija jau atšaukė ekstremalią padėtį, kurią kovo mėnesį paskelbė siekdama lėtinti viruso plitimą.

Sąmokslo teorijos ir dezinformacija socialinėje žiniasklaidoje pakirto vyriausybės pastangas kovoti su ligos protrūkiu, sako analitikai.

Latvijoje nepaprastoji padėtis, įvesta reaguojant į COVID-19 pandemiją, bus atšaukta birželio 9 dieną, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Jis pažymėjo per vyriausybės neeilinį posėdį, kad buvo parengtas įstatymo projektas, leisiantis išvengti kovo 13 dieną paskelbtos nepaprastosios padėties pratęsimo.

„Tai reiškia, kad galėsime išeiti iš nepaprastosios padėties kaip planuota [birželio 9 dieną]“, – sakė premjeras.

Tuo metu Saeima ketvirtadienį preliminariai pritarė COVID-19 padarinių likvidavimo įstatymui, kuriuo turėtų būti reguliuojamos paramos priemonės atšaukus nepaprastąją padėtį.

Prancūzija šiemet dėl koronaviruso epidemijos ir su ja susijusių socialinio atstumo priemonių atšauks tradicinį liepos 14-osios karinį paradą – jį pakeis su pandemija kovojančių medikų pagerbimo ceremonija, ketvirtadienį paskelbė prezidentūra.

Vietoje tradicinio karių ir karinės technikos parado Eliziejaus Laukų prospekte įvyks daug mažesnė ceremonija Santarvės aikštėje, kur Bastilijos paėmimo dienos paradai paprastai pasibaigia, nurodoma pranešime.

Iranas ketvirtadienį pranešė apie 3 574 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, ir tai didžiausias per parą užfiksuotų naujų COVID-19 atvejų skaičius šalyje nuo protrūkio pradžios vasario mėnesį.

Per parą Irane užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius jau ketvirtą dieną iš eilės yra didesnis nei 3 tūkstančiai.

Ankstesnis paros rekordas buvo 3 186 nauji atvejai, apie kuriuos pranešta kovo 30 dieną, per pradinio protrūkio piką.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras sakė, kad per pastarąją parą nuo COVID-19 šalyje mirė 59 žmonės.

Izraelio parlamentas ketvirtadienį nurodė darbuotojams likti namuose ir atšaukė numatytus posėdžius, kai įstatymų leidėjų iš daugiausiai arabams atstovaujančio Jungtinio sąrašo buvo nustatytas užsikrėtimas koronavirusu.  

„Atsižvelgiant į faktą, kad parlamentaras Sami Abu Shahadeh užsikrėtė koronavirusu, visiems Kneseto darbuotojams nurodyta nevykti į parlamentą, jeigu jų darbas nėra būtinas“, – rašoma parlamento išplatintame pranešime.   

„Be to, kol bus išsiaiškintos pasekmės, atidėti visi šiandien numatyti komitetų posėdžiai“, – priduriama jame. 

Džafoje gyvenantis S.A.Shahadeh visuomeniniam radijui sakė, kad per pastarąsias dešimt dienų jis buvo sutikęs „tūkstančius“ žmonių, įskaitant demonstrantus ir daugybę Kneseto darbuotojų.  

S.A.Shahadeh kartu su kolegomis iš Jungtinio sąrašo taip pat lankėsi gedėtojų palapinėje Rytų Jeruzalėje, kad pagerbtų Izraelio policijos nušauto palestiniečio atminimą. 

Autizmo spektro sutrikimą turėjęs 32 metų Iyadas Halakas buvo nušautas praėjusį šeštadienį Jeruzalės senamiestyje, nes laikė „įtartiną daiktą, panašų į pistoletą“, o liepus sustoti ėmė bėgti.    

S.A.Shahadeh, trečiadienį vakare sulaukęs žinios apie teigiamus tyrimo dėl koronaviruso rezultatus, sakė, kad jaučiasi gerai.  

Parlamento veikla buvo iš dalies paralyžiuota, šalyje vėl padaugėjus užsikrėtimo koronavirusu atvejų, kai valdžia gegužės pabaigoje po karantino atidarė mokyklas ir įmones.   

Izraelyje, turinčiame 9 mln. gyventojų, iki šiol nustatyta daugiau kaip 17 300 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, per 290 žmonių nuo šios ligos mirė.  

Pastarosiomis dienomis vėl buvo uždaryta 51 mokykla, kai daugiau kaip 260 mokinių ir darbuotojų buvo testais patvirtinta COVID-19.  Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, buvo izoliuoti beveik 8 tūkst. asmenų, galėjusių užsikrėsti koronavirusu. 

Latvijoje per praėjusią parą nuo koronavirusinės infekcijos mirė vienas žmogus, nustatyti trys nauji užsikrėtimo atvejai, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. 

Miręs asmuo ėjo devintą dešimtį ir turėjo lėtinių ligų. 

Per pastarąją parą buvo atlikti 1 486 testai COVID-19 nustatyti, o bendras ištirtų ėminių skaičius padidėjo iki 114 451. Liga patvirtinta iš viso 1 082 žmonėms.

Ketvirtadienio duomenimis, nuo epidemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 pasveiko 760 asmenų, 25 žmonės nuo šios ligos mirė.    

Pastarąją parą dėl koronavirusinės infekcijos buvo hospitalizuoti du žmonės. Iš šiuo metu ligoninėse gydomų dešimties COVID-19 sergančių asmenų septynių būklė yra vidutinio sunkumo, trijų – sunki.

Iš gydymo įstaigų iš viso jau išrašyti 165 nuo COVID-19 pasveikę žmonės. 

Estijoje per praėjusią parą nustatyta dar 10 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, ketvirtadienį informavo Sveikatos apsaugos departamentas.

Naujų mirties atvejų pastarąją parą neužregistruota.

Per praėjusią parą šalyje buvo atlikti 1 027 pirminiai testai viruso SARS-CoV-2 sukeliamai infekcijai COVID-19 nustatyti, iš kurių dešimties (1 proc.) rezultatai buvo teigiami.  

Ketvirtadienio duomenimis, šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos gydomi 20 pacientų. Nė vienam iš ligonių nebuvo reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. 

Iš gydymo įstaigų iš viso jau išrašyti 342 nuo koronavirusinės infekcijos pasveikę žmonės. 

Pasveikusiais iš viso pripažinti 1 663 žmonės.

Nuo epidemijos pradžios Estijoje nuo COVID-19 mirė 69 žmonės.

Ukrainoje per praėjusią parą užregistruoti 588 nauji COVID-19 atvejai; 12 žmonių, anksčiau susirgusių šia liga, mirė, o 602 pasveiko, rodo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) koronaviruso plitimo stebėsenos sistemos svetainėje ketvirtadienio rytą paskelbti duomenys.

Šiuo metu šalyje iš viso užregistruota 25 411 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Pasveikusiųjų yra 11 042, o 747 žmonės mirė.

Trečiadienį buvo pranešta apie 483 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus.

Šiuo metu Ukrainoje COVID-19 tebeserga 13 622 žmonės – 26 mažiau nei trečiadienį.

Meksikoje per praėjusią parą užregistruoti 1 092 testais patvirtinti mirties nuo koroavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.  

Naujų letalinių atvejų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis už ankstesnį didžiausią paros mirčių skaičių. Pagal šį rodiklį šalis žengia koja kojon su Jungtinėmis Valstijomis ir Brazilija.  

Paskelbti nauji duomenys įstūmė į keblią padėtį šalies pareigūnus, jau kurį laiką prognozavusius, kad susirgimų kreivė tuoj ims leistis žemyn. Pirmadienį šalis pradėjo laipsnišką pramonės ir verslo išėjimą iš karantino.       

Pareigūnai suskubo pareikšti, kad daugelis iš naujų patvirtintų mirčių iš tiesų įvyko prieš kurį laiką, gal net prieš kelias savaites, ir apie jas paskelbta tik dabar, nes užtruko tyrimai ar būta kitų priežasčių.    

Tačiau panašu, kad toks vėlavimas yra nuolatinis ir atsispindėjo visų ankstesnių dienų duomenyse. Sveikatos apsaugos sekretoriaus pavaduotojas Hugo Lopezas-Gatellis nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų dėl staigaus letalinių atvejų skaičius šuolio trečiadienį.    

„Smarkiai išaugo mirtingumas“, – sakė jis ir pridūrė, kad vėluojama pranešti apie naujas mirtis „dėl įvairių priežasčių“. 

Meksikoje per parą paprastai buvo fiksuojama nuo 300 iki 400 mirties nuo COVID-19 atvejų. Ankstesnis didžiausias letalinių atvejų skaičius – 501 – buvo užregistruotas gegužės 26 dieną   

Per praėjusią parą Meksikoje buvo nustatyta 3 912 naujų COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 101 238. Tačiau šalyje atliekama labai mažai testų koronavirusinei infekcijai nustatyti. Šalyje, turinčioje 125 mln. gyventojų, iki šiol ištirta apie 250 tūkst. ėminių.

Pareigūnai pripažįsta, kad realus užsikrėtusiųjų skaičius tikriausiai yra gerokai didesnis.    

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė dar 919 žmonių, o bendras letalinių atvejų skaičius padidėjo iki 107 099, rodo trečiadienį iki 20.30 val. Rytų pakrantės (3.30 val. Lietuvos) laiku Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. 

Pagal aukų skaičių labiausiai pandemijos paveiktoje šalyje patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius šiuo metu siekia 1,85 mln., nurodė Baltimorėje įsikūręs universitetas.

Nors pandemija Jungtinėse Valstijose, regis, pamažu slūgsta, sveikatos ekspertai vis dar reiškia susirūpinimą ir sako, kad pastarąją savaitę Jungtinėse Valstijose vykę didžiulio masto protestai prieš rasizmą gali išprovokuoti naują susirgimų bangą.  

Europos Sąjunga ir Kinija nutarė dėl koronaviruso pandemijos atšaukti planuotą Vokietijoje surengti viršūnių susitikimą, trečiadienį pranešė kanclerės Angelos Merkel atstovas.

A.Merkel, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pasikalbėjus telefonu, lyderiai nutarė, „kad susitikimas negali įvykti suplanuotu laiku dėl bendros pandemijos padėties ir kad jis turėtų būti atidėtas“, sakė kanclerės atstovas Steffenas Seibertas.

Viršūnių susitikimas turėjo vykti Leipcige, bet koronaviruso pandemija smarkiai sutrikdė susisiekimą visame pasaulyje.

Kinijoje pernai gruodį pirmiausiai aptiktas virusas išplito visame pasaulyje ir nusinešė daugiau kaip 385 tūkst. žmonių gyvybių, rodo oficialių šaltinių duomenys.

Brazilija trečiadienį paskelbė užfiksavusi naują didžiausią koronavirusinės infekcijos COVID-19 paros aukų skaičių nuo protrūkio pradžios, praėjus dienai po ankstesnio didžiausio mirštamumo rodiklio labiausiai pandemijos paveiktos Lotynų Amerikos šalyje.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad per pastarąją parą Brazilijoje mirė 1 349 žmonės, o antradienį buvo skelbta apie 1 262 koronaviruso aukas.

Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius Brazilijoje išaugo iki 32 548, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų – iki 584 016. Pagal pastarąjį rodiklį šalis yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Brazilijoje koronaviruso aukų skaičius padvigubėjo per pastarąsias 17 dienų ir yra ketvirtas didžiausias pasaulyje po JAV, Jungtinės Karalystės ir Italijos.

Ekspertai sako, kad 210 mln. gyventojų turinčioje šalie COVID-19 testų atliekama per mažai, todėl tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius tikriausiai yra daug didesnis.

Vis dėlto prezidentas Jairas Bolsonaro įnirtingai kritikavo dėl koronaviruso įvestus suvaržymus, nors užsikrėtusiųjų ir aukų Brazilijoje tebedaugėja.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jairas Bolsonaro

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderis ragino verslą skelbti „karą“ valstijų gubernatoriams, nurodžiusiems bendrovėms užsidaryti. Pasak J.Bolsonaro, šie suvaržymai daro nereikalingą žalą didžiausiai Lotynų Amerikos ekonomikai.

J.Bolsonaro, anksčiau pareiškęs, kad koronaviruso protrūkis tėra panašus į „mažyti gripą“, atrodo siejantis viltis įveikti COVID-19 antimaliariniais preparatais chlorokvinu ir hidroksichlorokvinu.

Nuo pandemijos pradžios Brazilijoje iš pareigų pasitraukė du sveikatos apsaugos ministrai. Vieną jų J.Bolsonaro atleido dėl nepritarimo prezidento rekomendacijoms koronaviruso infekciją gydyti hidroksichlorokvinu, nors mokslininkai nėra priėję konsensuso dėl šio preparato saugumo ir veiksmingumo vartojant kaip priemonę nuo COVID-19.

Atstatydinto sveikatos apsaugos ministro Luizo Henrique Mandettos buvęs pavaduotojas Joao Gabbardo naujienų agentūrai AFP sakė, kad Brazilijoje dabar vystosi sudėtingas epidemiologinis scenarijus ir kad COVID-19 plitimas atskiruose regionuose vyksta skirtingai.

„Turime kelias kreives“, – sakė J.Gabbardo ir pridūrė, kad Brazilijoje gali susiklostyti panaši padėtis kaip Italijoje, kur „daug mirčių buvo šiaurėje, bet ne pietuose“.

Brazilijoje iki šiol labiausiai buvo paveikta pietrytinė dalis – verslo ir pramonės koridorius, apimantis San Paulą ir Rio de Žaneirą. Taip pat smarkiai nukentėjo neturtingas šiaurinis regionas, įskaitant Amazonę, kur gyvena itin pažeidžiama vietos indėnų bendruomenė.