Koronavirusas: pasaulyje mirė daugiau nei 45 tūkst. žmonių, Italija ir Portugalija dar dviem savaitėm pratęsė karantiną

Italija trečiadienį iki balandžio 13-osios pratęsė karantiną, kuriuo siekiama pažaboti 13 115 gyvybių šalyje pareikalavusio koronaviruso plitimą.

„Jei pradėsime švelninti savo priemones dabar, visos mūsų pastangos nueis veltui“, – pareiškė premjeras Giuseppe Conte, kreipdamasis į tautą per televiziją.

Šio pratęsimo šalyje buvo tikimasi. Pirmadienį Italijos sveikatos ministras pareiškė, kad 60 mln. gyventojų turinčioje šalyje įmonių veikla liks uždaryta, o vieši susirinkimai bus uždrausti bent jau iki balandžio 12 dienos.

COVID-19 atvejų skaičiaus augimas Italijoje lėtėja, tačiau kasdien fiksuojamų naujų mirčių skaičius išliko didelis.

Trečiadienį šalis pranešė apie 727 naujas koronaviruso aukas.

Vien per tris pastarąsias paras buvo užregistruotos 2 376 mirtys.

Pareigūnai dabar diskutuoja, kaip būtų galima atnaujinti bent tam tikrų sričių verslo veiklą neplatinant naujosios infekcijos.

Italų stambiojo verslo asociacija „Confindustria“ prognozuoja, kad kiekviena karantino savaitė nurėžia apie 0,75 proc. nuo Italijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar Italijos BVP yra trečias didžiausias Europos Sąjungoje.

Vietos žiniasklaida kelia prielaidą, kad G.Conte galiausiai paliks šį sprendimą regionų lyderiams.

Tokiu atveju vietos pareigūnai galėtų nuspręsti, kurios gamyklos ar įmonės jų regionuose galės saugiai veikti, jei bus laikomasi visų socialinės distancijos taisyklių.

Pareigūnai taip pat laukia, kol jiems bus pristatyta rinkinių, kurie leistų atlikti išsamius tyrimus, kad kai kurie žmonės galėtų atnaujinti darbą.

Tačiau G.Conte nenurodė, kada ir kaip galėtų būti palengvintos dabartinės karantino priemonės, galiojančios nuo kovo 12 dienos.

„Kai ekspertai mums pasakys, kad skaičiai atrodo geriau, mes pradėsime galvoti apie visų priemonių atšaukimą“, – sakė premjeras.

„Bet negaliu jums pasakyti, kad tai įvyks balandžio 14 dieną“, – pabrėžė G.Conte.

Dabartinių apribojimų galiojimo laikas turėjo baigtis penktadienį.

Izraelyje per pastarąjį parą užregistruoti 233 nauji COVID-19 ligos atvejai, jų skaičius pasiekė 5591, skelbia Izraelio žiniasklaida, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija.

Pranešama, jog per parą nuo šios ligos mirė penki žmonės, jos aukų padaugėjo iki 25, o 97 užsikrėtusiųjų būklė yra sunki.

COVID-19 jau įveikė 226 žydų valstybės gyventojai.

Praėjusios savaitės pabaigoje Izraelis pranešė pasitelksiąs kariuomenę, kad būtų užtikrinamos gyventojų judėjimą varžančios priemonės, turinčios pažaboti koronaviruso epidemijos plitimą.

„The Times of Israel“ skelbė, jog ginkluoti kariškiai dalyvaus patruliuose, budės prie kelių užtvarų, taip pat prižiūrės, kaip gyventojai laikosi karantino priemonių.

Izraelyje už karantino taisyklių pažeidimus gresia 500 šekelių (126 eurų) bauda. Kai kuriems pažeidėjams gali būti skirtas įkalinimas.

Nuo praėjusio trečiadienio Izraelyje galiojančios taisyklės numato, kad gyventojai negali nutolti nuo savo namų daugiau kaip 100 metrų, išskyrus kai kurias išimtis, tokias kaip kelionės į darbą, apsilankymus parduotuvėse, vizitus pas gydytojus. Tačiau neuždrausta dalyvauti vestuvėse, laidotuvėse arba teismo posėdžiuose.

Turkijoje per pastarąją parą užfiksuoti 2148 nauji naujojo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19 atvejai, 63 mirtys, skelbia Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, cituodama šalies sveikatos apsaugos ministrą.

Ministras Fahrettinas Koja trečiadienį vakare pranešė, jog koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos kvėpavimo takų ligos atvejų skaičius šalyje išaugo iki 15,68 tūkst., o mirčių nuo jos – iki 277.

„Tai – karas už mūsų visuomenės sveikatą. Tikslas – kuo greičiau šį karą užbaigti, kuo greičiau suvaldyti virusą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.

Jis taip pat pranešė, jog iki šiol šalyje užfiksuoti 333 pasveikimo nuo COVID-19 atvejai, dėl šio viruso patikrinta 106,8 tūkst. žmonių.

Pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejis Turkijoje užfiksuotas kovo 10-ąją. Skelbta, tai buvo iš Europos grįžęs Turkijos gyventojas.

Portugalijos laukia dar mažiausiai dvi savaitės karantino, vyriausybei trečiadienį nusprendus pratęsti izoliavimo priemonių, kuriomis siekiama sulaikyti beveik 200 aukų šalyje pareikalavusios koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą, galiojimą.

10 mln. gyventojų turinčioje šalyje apribojimai buvo įvesti kovo 19-ąją, tačiau jie nėra tokie griežti kaip kaimyninėje Ispanijoje, kur koronavirusas pareikalavo per 9 tūkst. gyvybių.

Lisabona nurodė žmonėms likti namie, nebent jie turėtų vykti į darbą, norėtų pasportuoti netoli namų, nueiti į parduotuvę, padėti artimiesiems arba pavedžioti šunį.

Šalyje buvo uždarytos visos nebūtinų prekių parduotuvės ir restoranai, o maisto prekių parduotuvės ir vaistinės toliau dirba.

Ministras pirmininkas Antonio Costa paskelbė apie sprendimą pratęsti nepaprastąją padėtį; ją pratęsti leidžiama dekretais dviejų savaičių laikotarpiams. Ketvirtadienį parlamentas turėtų patvirtinti šią iniciatyvą.

A.Costa gyrė savo tautiečių „pavyzdingą“ atsaką į krizę. Jo teigimu, „šios pastangos... turi rezultatų“.

Iš viso policija sustabdė 84 žmones, kurie iš namų išėjo be pateisinamos priežasties, o 1 600 įstaigų buvo uždarytos, nes nesugebėjo užtikrinti naujų klientų saugumo taisyklių.

Oro linijos „TAP Air Portugal“ atšaukė visus skrydžius bent iki gegužės 4 dienos, išskyrus reisus į Azorų salas ir Madeirą, ir paskelbė, kad 90 proc. iš 11 000 jų darbuotojų dirbs ne visą darbo dieną pagal valstybės pagalbos schemą.

Lotynų Amerikoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius trečiadienį viršijo 20 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys, paremti oficialiais vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiais.

Pareigūnai regione iš viso užregistravo 537 mirtis ir 20 081 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejį.

Labiausiai koronavirusas paveikė Braziliją, kur užfiksuota 5 717 atvejų ir 201 mirtis, Ekvadoras, kur užregistruota 2 748 susirgimo ir 93 mirties atvejai, bei Dominikos Respublika su 1 284 užfiksuotais užsikrėtimo ir 57 mirties atvejais.

Didžiojoje Britanijoje trečiadienį buvo užfiksuotas didžiausias mirčių nuo koronaviruso padaugėjimas per vieną parą, o vyriausybė susidūrė su spaudimu pasirūpinti, kad būtų atliekama daugiau testų priešakinėse linijose dirbantiems medikams ir plačiajai visuomenei.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iki antradienio 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku mirė 2 352  žmonės – 563 daugiau nei ankstesnę dieną.

Patvirtintų susirgimo COVID-19 atvejų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 4 324-ais iki 29 474.

Britų pareigūnai perspėjo visuomenę, kad artimiausiomis savaitėmis infekuotųjų skaičius tikriausiai staigiai padidės. Jie prabrėžė, kad griežtos socialinio atstumo priemonės gali būti veiksmingos, bet tik praėjus tam tikram laikotarpiui.

Britanijoje pirmadienį įsigaliojo trijų savaičių trukmės karantinas, o nebūtinos įmonės ir paslaugų teikėjos buvo uždarytos, siekiant apriboti viruso plitimą ir sumažinti naštą sveikatos apsaugos sistemai.

Profesinės įstaigos nurodo, kad šiuo metu darbe nesilanko daug gydytojų ir slaugytojų, nes privesti likti namuose dėl pasireiškusių simptomų ar kontakto su užsikrėtusiaisiais.

Šiuo metu Britanijoje pagrindinis dėmesys skiriamas asmenų, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, testavimui. Vis dėlto daugelis reikalauja, kad tyrimai būtų atliekami ir medicinos darbuotojams, siekiant nustatyti, ar jie neserga COVID-19.

„Scanpix“/AP nuotr./Karantinas Londone

Ministrai sulaukė kritikos lavinos dėl testavimo stygiaus, o padėtį „jovalu“ vadina netgi paprastai valdančiają Konservatorių partiją palaikančios žiniasklaidos priemonės.

Lig šiol Didžiojoje Britanijoje buvo iš viso atlikta 153 tūkst. tyrimų, o tuo metu Vokietijoje per dieną testuojama 70 tūkst. žmonių. Iki kovo 30 dienos pastarojoje šalyje mirė 455 žmonės.

COVID-19 buvo diagnozuota britų premjerui Borisui Johnsonui, sveikatos apsaugos sekretoriui Mattui Hancockui ir sosto įpėdiniui princui Charlesui.

Tarp aukų Britanijoje yra vienas 13-metis, kuris, kaip teigia jo šeima, neturėjo kitų sveikatos sutrikimų.

Ismailo Mohamedo Abdulwahabo giminaičiai trečiadienį atidavė duoklę „švelniam ir mielam“ paaugliui, o plačiąją visuomenę paragino „likti namuose“ siekiant išgelbėti kuo daugiau gyvybių.

Vienam iš 39 Kubos medicinos darbuotojų, atvykusių į Andorą padėti kovoti su koronaviruso protrūkiu, buvo diagnozuota COVID-19 infekcija, trečiadienį pranešė kunigaikštystės Sveikatos apsaugos ministerija.

Jis buvo izoliuotas, o pareigūnai šiuo metu sprendžia, kaip apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo kitus Kubos komandos narius ir tuo pat metu visiškai neprarasti galimybės pasitelkti jų, kaip medikų, įgundžius.

Susirgęs vyras pirmadienio rytą atvyko iš Kubos kartu su 12 gydytojų ir 27 slaugytojų komanda, Andorai paprašius Havanos pagalbos.

Maždaug 60 kunigaikštystės gydytojų jau yra karantine, kol tikrinama, ar jie yra užkrėsti, pranešė sveikatos apsaugos ministras Joanas Martinezas Benazetas.

Visiems kubiečių delegacijos nariams buvo atlikti tyrimai dėl koronaviruso jiems atvykus į šalį ir prieš išklausus įvadinį instruktažą antradienį.

Kuba jau ilgą laiką siunčia savo gydytojus į kitas šalis, norėdama joms padėti: mokėjimai už jų paslaugas yra vienas iš jau beveik šešis dešimtmečius nuo skaudžių JAV sankcijų kenčiančios Lotynų Amerikos valstybės pajamų šaltinių.

Andora yra antroji Europos šalis po Italijos, kuriai bus suteikta šių medikų pagalba.

Tarp Ispanijos ir Prancūzijos esanti nykštukinė valstybė, turinti 77 tūkst. gyventojų, antradienį pranešė apie 12 viruso aukų.

Ukrainos pietrytiniame Sumų mieste be apsauginės veido kaukės maisto prekių parduotuvėje apsipirkinėjusiam vyrui skirta 17 tūkst. grivinų (565 eurų) bauda už karantino taisyklių nesilaikymą, pranešė teismų valdžios spaudos centras.

„2020 metų balandžio 1 dieną vyrą, buvusį maisto produktų parduotuvėje be apsauginės kaukės, Sumų miesto rajono teismas patraukė administracinėn atsakomybėn už karantino taisyklių nesilaikymą ir skyrė 17 tūkst. grivinų baudą“, – sakoma pranešime.

Kovo 30 dieną vyriškis užėjo į parduotuvę „ATB“ be jokių apsaugos priemonių ir taip pažeidė vietos valdžios nurodymą, kuriuo remiantis Sumuose ir jų apylinkėse draudžiama viešose vietose bei viešajame transporte nedėvėti apsaugos priemonių. 

Kol kas teismo sprendimas dar neįsigaliojo ir gali būti apskųstas per 10 dienų.

Maskvoje pradedama naudoti mobiliųjų telefonų programėlė ir nuskaitomi brūkšniniai kodai, padėsiantys užtikrinti, kad žmonės dėl koronaviruso protrūkio įvesto karantino metu laikytųsi griežtų izoliacijos taisyklių, trečiadienį pareiškė vienas pareigūnas.

Rusijos sostinės merija liepė maskviečiams likti namuose ir uždarė visas neesmines įmones, imdamasi priemonių koronaviruso plitimui sulėtinti.

Ketvirtadienį turėjusi pradėti veikti programėle „užtikrins savidiscipliną“, sakė Maskvos municipaliteto informacinių technologijų skyriaus vadovas Eduardas Lysenka, ir pridūrė, jog vartotojų asmeniniai duomenys išliks saugūs.

Ši technologija yra bandomoji versija, skirta stebėti COVID-19 sergančius pacientus, kuriems nurodyta likti namuose, radijui „Echo Moskvy“ paaiškino E.Lysenka.

Ji nebus privaloma likusiems 12 mln. sostinės gyventojų, pridūrė valdininkas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Karantinas Maskvoje

Anot E.Lysenkos, miesto valdžia imasi dar vienos iniciatyvos: planuoja įpareigoti maskviečius kaskart prieš išeinant iš namų gauti iš pareigūnų QR kodą – į mobiliuosius telefonus atsiunčiamą nuskaitomą matricą.

Teisėsaugos pareigūnai turės įgaliojimus tikrinti, ar gatvėje sutikti žmonės turi tinkamą brūkšninį kodą.

Šiuo metu maskviečiams leidžiama palikti namus tik norint išnešti šiukšles, pavedžioti augintinius ar apsipirkti artimiausioje parduotuvėje ar vaistinėje.

Brūkšninių kodų sistema bus pristatyta, kai vietos valdžia patvirtins reikiamus teisės aktus, nurodė E.Lysenka.

Maskvos merija pirmadienį įvedė karantiną visiems sostinės gyventojams.

Parlamentas antradienį priėmė teisės aktus, numatančius iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmes, taikomas tais atvejais, kai pažeidžiant karantiną miršta du ar daugiau žmonių.

Taip pat buvo nuspręsta skirti iki 50 tūkst. rublių (580 eurų) baudas izoliavimo režimo pažeidėjams.

Praėjusią savaitę paskelbdamas apie karantino įvedimą, Maskvos meras Sergejus Sobianinas pabrėžė, kad naujų taisyklų įgyvendinimą padės stebėti „išmanioji sistema“. Iš pradžių toks pareiškimas buvo palaikytas užuomina apie sostinės platų veidų atpažinimo kamerų tinklą.

Lig šiol Rusija pranešė apie 2 777 užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 24 aukas; dauguma atvejų nustatyta Maskvoje.

Jungtinė Karalystė trečiadienį pranešė apie 563 per pastarąją parą mirusius pacientus, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19.

Kaip rodo oficialių šaltinių duomenys, Britanijoje pirmąkart koronaviruso epidemijos aukų vienos dienos skaičius viršijo 500, o bendras mirusiųjų skaičius išaugo iki 2 352.

„Iki kovo 31-osios 17 val. (vietos, 19 val. Lietuvos laiku) iš hospitalizuotųjų JK, kuriems testais buvo nustatyta koronaviruso [infekcija], deja, 2 352 mirė“, – sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos „Twitter“ pranešime.

Koronaviruso pandemijos labiau už kitas Europos šalis paveikta Italija paprašė Kijevo atsiųsti papildomų medicinos darbuotojų, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas per kasdienį pasitarimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl kovos su COVID-19.

„Būtų gerai parūpinti Italijai kelių mūsų specialistų – tarkime, anesteziologų – brigadą, kol dar nepasiekėme ligos piko. Tada jie sugrįžtų įgiję neįkainojamos kovos su pandemija patirties. Tačiau privalome užtikrinti visišką jų saugumą ir kuo geresnes darbo sąlygas Italijoje“, – atsakė valstybės vadovas, kurio žodžius citavo prezidentūra.

A.Avakovas savo ruožtu pasiūlė padėti Italijai tiekiant etilo alkoholį medicinos reikmėms.

Per praėjusią parą Belgijoje mirus 123 COVID-19 pacientams, bendras koronaviruso aukų skaičius šalyje padidėjo iki 828, trečiadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Bendras testais patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje yra 13 964. Per praėjusias 24 valandas užregistruoti 1 189 nauji užsikrėtimo atvejai.

Į ligonines paguldyti 4 995 pacientai; intensyviosios slaugos reikia 1 088 iš jų. 834-iems pacientams prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje užimta 54 proc. lovų intensyviosios slaugos skyriuose.

Specialistai naujausius ministerijos paskelbus skaičius vertina kaip „pirmos pozityvios tendencijos“ apraišką, trečiadienį skelbė belgų žiniasklaida. Laikraštis „La Libre Belgique“ remdamasis kovos su krize centru, pažymi, kad „koronaviruso epidemijos jėga ima mažėti“.

Laikraštis cituoja vyriausybės atstovo dr. Emmanuelio Andre nuomonę, kad COVID-19 plitimo dinamikos grafiko kreivė pasiekė lūžio tašką, po kurio prasidės kritimas.

„Gera naujiena, nors šalis dar toli gražu nepasiekė savo vargų galo, nes epidemiologinis pikas dar nepraeitas“, – pakomentavo „La Libre Belgique“.

„Galima tikėtis, kad kitos savaitės pradžioje... sulauksime piko“, – radijui „Bel RTL“ sakė Laisvojo Briuselio universiteto epidemiologas Marius Gilbert'as.

Lenkijoje koronaviruso infekcija COVID-19 nustatyta iš viso 2 347 asmenims, taip pat mirė 35 šia liga užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė šalies pareigūnai.

Per pastarąją parą buvo užregistruoti 36 nauji užsikrėtimo atvejai ir du mirties atvejai, skelbia Lenkijos visuomenės sveikatos apsaugos pareigūnai.

Naujausios koronaviruso aukos Lenkijoje – 83 metų vyras, gydytas Varšuvos ligoninėje, ir 68 metų vyras, miręs pietiniame Tychų mieste, sakoma per „Twiter“ paskelbtame Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Jame priduriama, kad abu pacientai sirgo ir kitomis ligomis.

Lenkija paskelbė epidemiją ir laikinai uždarė savo valstybės sienas leidimo šalyje nuolat gyventi neturintiems užsieniečiams, siekdama taip pažaboti viruso plitimą.

Kovo 15 dieną buvo atšaukti numatyti tarptautiniai keleivinių lėktuvų skrydžiai ir traukinių maršrutai. Vyriausybė organizuoja užsakomuosius skrydžius užsienyje esančių Lenkijos piliečių sugrįžimui. 

Šalyje taip pat ribojamas prekybos centrų darbas, uždarytos kavinės, klubai, pramogų vietos.

Draudžiami daugiau nei dviejų žmonių susibūrimai viešose vietose.

Sveikatos apsaugos ir vyriausybės pareigūnai ragina lenkus likti namuose ir laikytis nuo kitų saugaus atstumo.

Iš pradžių mokyklos buvo uždarytos dviem savaitėms, tačiau vėliau uždarymas buvo pratęstas iki Velykų.

Antradienį vyriausybė pranešė apie dar labiau griežtinamą tvarką karantino metu. Nepilnamečiams draudžiama išeiti iš namų be suaugusiųjų palydos, uždaryti parkai, paplūdimiai, dauguma viešbučių taip pat gavo nurodymą užsidaryti.

Baltarusijoje trečiadienį mirė antras naujuoju koronavirusu užsikrėtęs žmogus, pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

„Užregistruotas antras senyvo amžiaus paciento, sirgusio daugeliu lėtinių ligų, kurias remiantis, pirminiais duomenimis, apsunkino koronavirusinė infekcija, mirties atvejis“, – pažymima ministerijos pranešime.

Institucija informavo, kad šiuo metu medikai prižiūri ir gydo 157 žmones.

„Per pastarąją parą buvo išrašyti penki pacientai, kuriems anksčiau atliktų tyrimų dėl COVID-19 rezultatai yra teigiami.“

Vis tik ministerija nusprendė nebeteikti duomenų apie bendrą pasveikusių ir išrašytų pacientų skaičių, todėl sunku apskaičiuoti, kiek apskritai infekuotųjų buvo užregistruota nuo protrūkio pradžios.

Remiantis anksčiau paskelbtais oficialiais duomenimis, iki pirmadienio bendras išrašytųjų skaičius pasiekė 47, antradienį tokių asmenų buvo šeši, trečiadienį – penki. Taigi, bendras užsikrėtimo atvejų skaičius gali viršyti 200.

Estijoje prie Kuresarės ligoninės Saremoje trečiadienį pradedama įrengti šalies gynybinių pajėgų lauko ligoninė, turinti reikšmingai padidinti COVID-19 pacientų, kuriems reikia intensyviosios slaugos, gydymo pajėgumus didžiausioje šalies saloje.

Kuresarės ligoninė savo feisbuko puslapyje paskelbė, kad lauko ligoninę vežanti sunkvežimių kolona trečiadienį ryte atvyko į salos sostinę. Kad atsirastų vietos lauko ligoninei, mėginių paėmimo testams dėl koronaviruso palapinė buvo perkelta už ligoninės pastato. 

Lauko ligoninėje dirbs vienas gydytojas, du intensyviosios slaugos darbuotojai, vienas anesteziologijos slaugytojas, keturi skubiosios medicinos slaugytojai, vienas akušeris, penki bendrosios praktikos slaugytojai, keturi gynybinių pajėgų greitosios pagalbos medikai ir 15 šauktinių greitosios pagalbos medikų. Šauktiniai ligoninėje dirbs padėjėjais. 

Lauko ligoninėje bus 20 lovų, bus galima tiekti deguonį pacientams. Aštuonios lovos aprūpintos papildomais deguonies tiekimo pajėgumais kritinės būklės pacientams.

Kuresarės ligoninė pridūrė šiuo metu gydanti 25 pacientus, kurių vienam reikalinga intensyvioji slauga. 

Šiaurės Estijos regiono ligoninėje (PERH) Taline antradienį mirus 81 metų moteriai, sirgusiai COVID-19, naujojo koronaviruso aukų skaičius šalyje padidėjo iki penkių.

Nuo kovo 31-osios 7 val. iki balandžio 1-osios 7 val. Estijoje gauti 1 952 testų dėl COVID-19 rezultatai. 34 testų – 2 proc. – rezultatai buvo teigiami, pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Trečiadienį ryte ligoninėse buvo gydomi 95 COVID-19 pacientai, kurių 15-ai prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. Iš ligoninių išrašyti 33 žmonės.

Vieno Kašmyro kaimo gyventojas suklastojo savo mirtį ir su keturiais kitais asmenimis greitosios pagalbos automobiliu nukeliavo kone porą šimtų kilometrų, bandydamas apeiti Indijoje įvestas karantino priemones ir sugrįžti namo, trečiadienį paskelbė policija.

70 metų Hakimas Dinas dėl nedidelio galvos sužeidimo buvo gydomas Džamu ligoninėje, kai vienas greitosios pagalbos automobilio vairuotojas pasiūlė jam suklastoti savo mirtį, kad būtų galima pravažiuoti pro patikrinimo postus, pranešė policija.

H.Dinas ir dar trys vyrai norėjo sugrįžti į atokų Punčho rajoną Indijos administruojamame Kašmyre prie de facto sienos su Pakistanu.

Regiono policijos vyresnysis inspektorius Rameshas Angralas sakė, kad šie keturi vyrai ir vairuotojas greitosios pagalbos automobiliu nuvažiavo daugiau kaip 160 kilometrų. Naudodamiesi suklastotu mirties liudijimu iš ligoninės jie pravažiavo daug patikrinimo postų.

„Greitosios pagalbos automobilis buvo sustabdytas prie paskutinio patikrinimo posto pakeliui į namus, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Angralas. – Ten dirbęs policininkas iškart išsiaiškino, kad viduje gulintis uždengtas vyras negali būti miręs.“

Vyrai buvo areštuoti ir atskirai karantinuoti, sakė R.Angralas ir pridūrė, kad jiems gresia kaltinimai „sukčiavimu ir vyriausybės draudimų nepaisymu“.

Punčho rajone žinomų COVID-19 atvejų nėra.

Indija praėjusios savaitės trečiadienį visoje šalyje trims savaitėms paskelbė karantiną, kuriuo siekia stabdyti koronaviruso plitimą.

1,3 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje užregistruota daugiau kaip 1,6 tūkst. užsikrėtimo atvejų, įskaitant 38 mirties atvejus, nurodo vyriausybė.

Karantinas visoje šalyje paskelbtas po ilgo periodo, kai Kašmyre galiojo komendanto valanda, įvesta Naujajam Deliui rugpjūčio 5 dieną atšaukus šio neramaus regiono pusiau autonominį statusą.

Kai kurie komendanto valandos aspektai vėliau buvo palaipsniui švelninami ir kašmyriečiai galėjo išeiti iš savo namų ar išvykti iš savo kaimų.

Tačiau šalyje staiga paskelbus karantiną kai kurie gyventojai liko įstrigę miestuose ir negali sugrįžti namo į savo kaimus.

Internetas, kurio iš pradžių per karantiną išvis nebuvo, dabar smarkiai ribojamas, veikia tik 2G ryšys.

Daugelis mobiliųjų telefonų vartotojų taip pat negali naudotis internetu savo telefonuose.

 Jungtinė Karalystė trečiadienį paskelbė, kad netrukus pradės dėl COVID-19 testuoti 25 tūkst. žmonių per dieną, vyriausybei sulaukiant vis daugiau kritikos dėl mažo atliekamų testų kiekio palyginti su kitomis šalimis.

Būsto reikalų sekretorius Robertas Jenrickas televizijai „Sky TV“ sakė, kad iki „balandžio vidurio“ siekiama pradėti atlikti 25 tūkst. testų per dieną, naujausiems skaičiams parodžius, kad šalyje mirties nuo COVID-19 atvejų yra beveik 1,8 tūkstančio.

Tarp aukų yra 13-metis berniukas, laikomas jauniausia šalyje koronaviruso auka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas BBC laidoje

„Manome, kad artimiausiomis dienomis galėsime savo dabartinius... 12 750 [testų] pajėgumus padidinti iki 15 000, – sakė R.Jenrickas. – Balandžio viduryje tikimės pasiekti 25 tūkst. pajėgumus.“

Ministrai buvo priversti teisintis intensyvėjant kritikai dėl testų trūkumo, taip pat ir medicinos darbuotojams. Net žiniasklaidos priemonės, paprastai lojalios valdančiajai Konservatorių partijai, skelbė apie masinio testavimo „netvarką“.

JK kol kas atlikta tik kiek daugiau nei 143 tūkst. testų. Vokietijoje, kur iki kovo 30-osios mirė 455 žmonės, testuojama 70 tūkst. žmonių per dieną.

Britanijoje naujasis virusas testais nustatytas 25 150 žmonių, įskaitant ministrą pirmininką Borisą Johnsoną ir sveikatos apsaugos sekretorių Mattą Hancocką.

R.Jenrickas pripažino, kad JK turi reikšmingai didinti atliekamų testų kiekį, bet sakė, kad dėl pandemijos trūksta testų rinkinių.

JK kabineto ministras Michaelas Gove'as sakė, kad taip pat trūksta testams reikalingų cheminių reagentų, bet šiam teiginiui prieštaravo JK chemijos pramonės atstovai.

Tuo metu mirusio 13-mečio Ismailo Mohamedo Abdulwahabo šeima iš Pietų Londono pareiškime sakė, kad yra sugniuždyta dėl netekties.

Berniukas mirė pirmadienį Karališkojo koledžo ligoninėje Londone. Jo artimieji sakė, kad vaikas nesirgo jokiomis lėtinėmis ligomis.  

Naujausi JK sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad nuo COVID-19 mirė iš viso 1 789 žmonės, bet Nacionalinės statistikos biuro (ONS) Anglijos ir Velso duomenys rodo, kad tikrasis skaičius gali būti 24 proc. didesnis.

Vyriausybės skaičiai apima tuos pacientus, kurie buvo nuvežti į ligoninę ir testais patikrinti dėl viruso, o ONS duomenys atspindi mirties atvejus, dėl kurių įtariama COVID-19.

R.Jenrickas pridūrė, kad šalis turėtų rengtis tolesnėms blogoms naujienoms.

„Tikėtina, kad skaičiai artimiausiomis dienomis blogės, kol pradės gerėti“, – sakė jis.

Irano sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad nuo koronaviruso infekcijos šalyje per pastarąją parą mirė dar 138 žmonės, o bendras oficialus COVID-19 epidemijos aukų skaičius viršijo 3 000.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras sakė, kad dabar COVID-19 aukų skaičius siekia 3 036.

Pasak K.Jahanpouro, per pastarąją parą nustatyti dar 2 987 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o bendras COVID-19 atvejų skaičius yra 47 593.

K.Jahanpouro teigimu, 15 473 ligoninėse gydyti COVID-19 pacientai jau pasveiko.

Per pastarąją parą buvo nustatyti 864 nauji mirties nuo COVID-19 atvejai.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad Ispanijoje mirčių skaičius yra antras pasaulyje po Italijos.

Pagal mirusių koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičių Ispanija šiuo metu yra antra pasaulyje po Italijos – šalyje mirė 9 053 pacientų, kuriems buvo nustatytas COVID-19.

Bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius pasiekė 102 136, bet per vieną parą užregistruojamų naujų užsikrėtimų skaičius mažėja.

Trečiadienį paskelbtas naujai užregistruotų užsikrėtimo atvejų skaičius buvo kiek daugiau kaip 8 proc. didesnis, lyginant su padėtimi ankstesnę dieną. Antradienį šis padidėjimas beveik siekė 11 proc., rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Mirštančių pacientų dalis taip pat sumažėjo: prieš savaitę ji buvo 27 proc., o trečiadienį – 10,5 procento. Pasak pareigūnų, tikėtina, kad šie duomenys rodo, jog epidemija jau priartėjo prie piko.

Kita vertus, pareigūnai perspėjo, kad sveikatos apsaugos sistema, ypač intensyviosios terapijos skyriai, tebejus didelį spaudimą mažiausiai savaitę ar ilgiau. Ligoninės kritinį tašką gali pasiekti iki šios savaitės pabaigos arba ateinančios pradžioje.

Madridas išlieka smarkiausiai paveiktas regionas: jame mirė 3 865 koronavirusu užsikrėtę žmonės ir užregistruota beveik 30 tūkst. COVID-19 atvejų, todėl ligoninės ir lavoninės buvo perpildytos.

Estijoje per pastarąsias 24 valandas buvo diagnozuoti 34 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Sveikatos ir gerovės informacinių sistemų centro vadovė Katrin Reinhold trečiadienį žurnalistams sakė, kad per pastarąją parą buvo gauti 1 952 testų rezultatai ir kad 34 testų – 2 proc. – rezultatai buvo teigiami.

Iš viso Estijoje atlikti 14 353 testai, kurių 779 – 5 proc. – rezultatai buvo teigiami.

Reikės dar bent metų, kol vakcina nuo naujojo koronaviruso bus paruošta patvirtinti ir taps prieinama, antradienį pareiškė Europos vaistų agentūra.     

Visame pasaulyje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičiui antradienį perkopus 800 tūkst., skubama sukurti vakciną nuo šio užkrato, praėjusių metų pabaigoje atsiradusio Kinijoje. 

Europos vaistų agentūra išplatintame pranešime nurodė, kad, jos paskaičiavimais, gali prireikti mažiausiai metų, kol vakcina nuo koronaviruso bus parengta patvirtinti ir bus prienami pakankami jos kiekiai, kad būtų galima pradėti ją plačiai vartoti.

Amsterdame įsikūrusios agentūros pranešime rašoma, kad šie paskaičiavimai paremti šiuo metu prieinama informacija ir duomenimis apie kitų vakcinų kūrimo terminus.    

Agentūra pridūrė, kad jau pradėtas dviejų vakcinų klinikinių tyrimų pirmasis etapas su sveikais savanoriais.   

Tačiau apskritai „vaistų sukūrimo terminus sunku prognozuoti“, rašoma agentūros pranešime.  

Kol kas nenustatyta veiksmingų vaistų nuo koronaviruso infekcijos, kuri pasaulyje jau pareikalavo per 40 tūkst. gyvybių.   

Saudo Arabijos aukšto rango pareigūnas paragino daugiau kaip milijoną musulmonų, ketinančių atlikti hadžą, atidėti planus ir užsiminė, kad ši piligriminė kelionė šiemet gali būti atšaukta dėl naujojo koronaviruso pandemijos.

Vasario mėnesį karalystė priėmė ypatingą sprendimą dėl viruso uždaryti šventuosius Mekos ir Medinos miestus užsieniečiams. Tokių priemonių nebuvo imtasi net per 1918 metų gripo epidemiją, kai visame pasaulyje mirė dešimtys milijonų žmonių.

Karalystėje, kur užregistruota per 1,5 tūkst. užsikrėtimo naujuoju virusu atvejų, griežtinami suvaržymai. Kol kas Saudo Arabija yra pranešusi apie 10 mirties atvejų. Artimuosiuose Rytuose patvirtinta daugiau kaip 71 tūkst. užsikrėtimo atvejų, daugiausia Irane, ir virš 3,3 tūkst. mirties atvejų.

„Saudo Arabijos karalystė yra pasirengusi užtikrinti visų musulmonų ir piliečių saugumą, – valstybinei televizijai sakė hadžo ir umros piligriminių kelionių ministras Muhammadas Salehas bin Taheras Bantenas. – Štai kodėl paprašėme visų musulmonų visame pasaulyje atidėti bet kokių sutarčių [su kelionių organizatoriais] pasirašymą, kol turėsime aiškią viziją.“

Ministras kalbėjo antradienį vakare Mekos Didžiojoje mečetėje, kurioje paprastai dieną ir naktį būna tūkstančiai tikinčiųjų.

Saudo Arabija uždraudė žmonėms atvykti į tris svarbius miestus, įskaitant Meką ir Mediną, ir išvykti iš jų, visoje šalyje įvedė naktinę komendanto valandą. Kaip ir kitos pasaulio bei Artimųjų Rytų šalys, Saudo Arabija sustabdė visus komercinius skrydžius į šalies teritoriją ir iš jos.

Kiekvienais metais hadžą – fiziškai sunkią ir dažnai brangiai atsieinančią piligriminę kelionę – atlieka iki 2 mln. musulmonų iš viso pasaulio. Hadžas, kuris bent kartą gyvenime yra privalomas visiems fiziškai ir finansiškai išgalintiems musulmonams, laikomas proga apsivalyti nuo praeities nuodėmių ir padidinti musulmonų nuolankumą bei vienybę.

Stovėdamas Mekoje priešais juodo kubo formos Kaabos šventovę, į kurios pusę atsisukę musulmonai meldžiasi penkiskart per dieną, M.S.bin Taheras Bantenas taip pat sakė, kad karalystė jau rūpinasi 1,2 tūkst. maldininkų, įstrigusių šiame šventajame mieste dėl pasaulinių kelionių suvaržymų. Dalis jų laikomi karantino sąlygomis Mekos viešbučiuose, nurodė ministras.

Valstybinė naujienų agentūra SPA  M.S.bin Tahero Banteno komentarus citavo trečiadienį ryte, ragindama musulmonus „turėti kantrybės“ rengiant savo planus dėl hadžo, kuris šiemet turėtų prasidėti liepos pabaigoje.

Valdančioji al Saudų šeima savo legitimumą naftos turtingoje šalyje grindžia hadžo vietų priežiūra ir saugojimu.

Šiemet Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupei pirmininkaujančios Saudo Arabijos karalius Salmanas yra sakęs, kad jo vyriausybė padengs visų šalyje esančių COVID-19 pacientų, įskaitant lankytojus, nuolat gyvenančius užsieniečius ir nelegalius gyventojus, gydymo išlaidas.

Didžiausios JAV valstijos Kalifornijos kalėjimų sistema planuoja anksčiau laiko paleisti į laisvę apie pusketvirto tūkstančio už nesmurtinius nusikaltimus nuteistų kalinių, siekiant sulėtinti koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimą, antradienį pranešė pareigūnai.   

Kalifornijos pataisos ir reabilitacijos įstaigų departamentas (CDCR) nurodė, kad pirmą paleidžiamų kalinių grupę sudarys asmenys, kuriems liko kalėti mažiau nei 30 dienų. Vėliau bus paleisti kaliniai, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei 60 dienų.  

Apie planus imtis analogiškų priemonių jau anksčiau paskelbė kai kurie miestai, taip pat Naujojo Džersio valstija.

JAV generalinis prokuroras Billas Barras praėjusią savaitę sakė nurodęs federaliniams kalėjimams paleisti į laisvę dalį kalinių, siekiant sumažinti pandemijos poveikį. Anot jo, į laisvę galėtų būti paleisti apie 2 tūkst. kalinių.      

„Imamės šių naujų priemonių apgalvotai“, – sakė Kalifornijos pataisos įstaigų agentūros sekretorius Ralphas Diazas.

„Mūsų svarbiausias įsipareigojimas yra užtikrinti saugumą – mūsų darbuotojų, kalinių, kitų asmenų mūsų institucijose, visos bendruomenės, – sakė jis.  – Visgi susidūrę su pasauline pandemija rimta grėsme saugumui turime laikyti ir COVID-19 infekcijos riziką.“   

Pareigūnai sakė, kad anksčiau laiko paleidus dalį kalinių, bus daugiau pajėgumų ir fizinės erdvės valstijos pataisos namuose, kur 22 darbuotojams ir keturiems kaliniams jau nustatyta koronaviruso infekcija. 

Kalėjimai jau anksčiau ėmėsi kitų priemonių užkrato plitimui sustabdyti, įskaitant privalomą visų atvykstančių asmenų medicininę apžiūrą ir draudimą lankyti kalinius.  

Uždraudus lankymą, kaliniams pasiūlyta papildoma galimybė nemokamai paskambinti savo artimiesiems.  

Visgi ne visi palankiai vertina sprendimą paleisti į laisvę visos bausmės neatlikusius kalinius. Vienas prokuroras sakė, kad dėl to į gatves sugrįš pavojingi nusikaltėliai.  

„Gelbėjame gyvybes“

„Tai slidus kelias“, – vietos žiniasklaidai sakė Orindžo apygardos prokuroras Toddas Spitzeris. – Jei tai daroma valstijos lygiu, tai bus įgyvendinama apygardos pataisos namuose. Dėl to auga prekyba ginklais.“

Siekdamas pažaboti koronaviruso plitimą įkalinimo įstaigose, Los Andželo apygardos šerifas Alexas Villanueva jau nurodė iš jų paleisti apie 1 700 kalinių. Už grotų liko apie 15 tūkst. kalinių.  

Pataisos namuose Jungtinėse Valstijose paprastai laikomi asmenys, laukiantys teismo, ar už baudžiamuosius nusižengimus nuteisti asmenys, kuriems skirtos neilgos laisvės atėmimo bausmės. Kalėjimuose laikomi sunkūs nusikaltėliai ir asmenys, atliekantys ilgesnę nei vienų metų laisvės atėmimo bausmę.   

Sheila Kuehl Los Andželo apygardos priežiūros tarybos narė ir viena iš peticijos, raginančios sveikatos priežiūros pareigūnus įvertinti sąlygas apygardos įkalinimo įstaigose, iniciatorių, antradienį sakė, kad vyksta diskusijos dėl galimybės paleisti į laisvę visus kalinius, kuriems iki bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei pusė metų.  

Visgi ji pripažino, jog reikia atsižvelgti į nuogąstavimus dėl piliečių saugumo.  

Kita Los Andželo apygardos priežiūros tarybos narė Kathryn Barger sakė, kad palaiko raginimus mažinti kalinių skaičių. 

„Žinau, kad pradėję mažinti kalinių skaičių mes gelbėjame gyvybes“, – sakė ji antradienį per tarybos susitikimą.   

Tačiau ji pridūrė, jog labai svarbu užtikrinti, kad į laisvę paleidžiami asmenys turėtų, kur eiti. 

Turkija trečiadienį išsiuntė lėktuvą su kaukėmis, apsauginiais kostiumais, akiniais ir dezinfekcinėmis priemonėmis Italijai ir Ispanijai, siekdama padėti šioms šalims kovoti su koronaviruso protrūkiu.

Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra pranešė, kad trečiadienį iš oro bazės šalia Ankaros pakilo karinis krovininis lėktuvas su medicininėmis priemonėmis.

Jas pagamino kariuomenės fabrikai ir siuvyklos.

Daiktai buvo sudėti į dėžes, ant kurių – italų ir ispanų kalbomis – buvo užrašyti XIII amžiaus persų poeto sūfijaus Jalaluddino al Rumi (Džalaludino Rumio) žodžiai: „Po nevilties yra viltis, o po tamsos – daug saulių.“

Pranešime nenurodoma, kiek kaukių ir kitų priemonių išsiųsta.

Koronaviruso pandemija Europoje jau pareikalavo daugiau kaip 30 tūkst. gyvybių, o daugiau nei trys ketvirtadaliai šių mirčių užregistruota Italijoje ir Ispanijoje, trečiadienį rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys.

Iš viso Europoje nustatyta 458 601 užsikrėtimo COVID-19 atvejis ir 30 063 mirtys, todėl tai yra labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs žemynas.

Daugiausia mirties atvejų užregistruota Italijoje (12 428), Ispanijoje (8 189) ir Prancūzijoje (3 523).

Asmenims, sugrįžusiems į Latviją iš užsienio, nuo trečiadienio uždrausta naudotis viešuoju transportu.

Toks apribojimas numatytas antradienį vyriausybės priimtose nepaprastosios padėties reglamentų pataisose.

Pagal naująsias taisykles iš užsienio sugrįžę asmenys privalo sumažinti tiesioginius kontaktus su kitais žmonėmis. Be kita ko, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu, priimti ar patiems eiti į svečius.

Toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti Latvijos gyventojus nuo rizikos užsikrėsti koronavirusine infekcija COVID-19.

Latvija, siekdama sustabdyti užkrato plitimą, kovo 13-ąją paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė virtinę griežtų suvaržymų. Nepaprastoji padėtis galios iki balandžio 14 dienos, bet dar gali būti pratęsta.

Latvijoje per praėjusią parą koronavirusinė infekcija COVID-19 patvirtinta dar 48 žmonėms, iš viso šalyje užregistruoti 446 susirgimo atvejai, trečiadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Testai dėl COVID-19 buvo atlikti 1 003 žmonėms. Bendrai Latvijoje jau patikrinti 15 810 žmonių.

Išvakarėse pranešta, kad koronavirusine infekcija užsikrėtė mažiausiai 27 žmonės iš „Mėlynojo kryžiaus“ prieglaudos Rygoje. Tarp jų yra tiek prieglaudos gyventojų, tiek darbuotojų. Be to, virusas nustatytas mažiausiai 26 medicinos darbuotojams.

Šiuo metu Latvijoje dėl COVID-19 hospitalizuoti 28 pacientai, 25 sergančiųjų būklė yra vidutinio sunkumo. Esama sunkių atvejų, kai pacientams dėl pneumonijos reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.  

Kinijos Nacionalinė sveikatos komisija trečiadienį pranešė apie 36 naujus COVID-19 atvejus, diena anksčiau paskelbusi, kad nuo šiol į oficialias suvestines bus įtraukiami ir besimptomiai atvejai.

Komisija sakė, kad visi nauji atvejai, išskyrus vieną, yra įvežtiniai iš užsienio. Per pastarąją parą taip pat užregistruoti septyni nauji mirties atvejai.

Komisija nenurodė, ar kokie nors iš naujų užsikrėtimo atvejų yra besimptomiai, bet antradienį pranešė, kad iš 1 541 dabar stebimo besimptomio atvejo 205 yra įvežtiniai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Uhanas

Sprendimas skelbti besimptomių atvejų skaičių priimtas po nepatiklių vertinimų dėl Kinijos skelbiamų skaičių, kurie anksčiau atspindėjo tik žmonių su pasireiškiančiais simptomais kiekį. Nors kol kas neaišku, kokia dalis virusą pasigavusių žmonių nepatiria jokių simptomų, mokslininkai sako, kad šie „nešiotojai” gali užkrėsti kitus žmones, kurie galiausiai gali susirgti.

Nors COVID-19 protrūkis Kinijoje atslūgo, kai kas klausia, ar tai, kad šalis negebėjo suskaičiuoti besimptomių atvejų, sudarys sąlygas vėl augti užsikrėtimų skaičiui. Kinija, kurioje naujasis virusas gruodį buvo pirmą kartą aptiktas, iš viso užregistravo 81 554 COVID-19 atvejus ir 3 312 mirties nuo šios ligos atvejų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį sakė rimtai galvojantis uždrausti keliones iš Brazilijos, kur jo artimas sąjungininkas Jairas Bolsonaro nepripažįsta koronaviruso keliamo pavojaus.

D.Trumpas spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose sakė, kad „svarsto draudimą“ atvykti į Jungtines Valstijas iš didžiausios Lotynų Amerikos valstybės.

J.Bolsonaro, kuris daug kur ima pavyzdį iš D.Trumpo ir siekė Brazilijos glaudžios partnerystės su JAV, sukėlė kontroversiją pareiškimais, kad koronaviruso infekcija yra tik „nesmarkus gripas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jairas Bolsonaro

D.Trumpo administracija jau uždraudė keliones iš svarbių JAV ekonominių partnerių, įskaitant Kiniją ir Europos Sąjungą, pasauliui stengiantis stabdyti viruso plitimą.

Nors Brazilijoje pranešama apie didėjantį užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičių, J. Bolsonaro aktyviai propaguoja savo poziciją, kad žmonės turėtų toliau dirbti ir keliauti. Jis sako, kad šalis virusą turėtų pasitikti „kaip vyras, po velnių, o ne kaip berniukas“.

Kuba antradienį paskelbė, kad tradicinis Gegužės 1-osios paradas, rengiamas Tarptautinės darbo dienos proga, šiais metais neįvyks.

Nuo 1959 metų komunistinės revoliucijos įprastu šalies politinio kalendoriaus renginiu tapusių eitynių buvo nuspręsta atsisakyti saugumo sumetimais dėl pasaulyje siaučiančios koronaviruso pandemijos.

Spalvingas Gegužės 1-osios paradas yra svarbus parodomasis renginys salos vyriausybei, kasmet į sostinę Havaną paprastai sutraukiantis per milijoną žmonių.  

Pastarąjį kartą šis paradas buvo atšauktas 1994 ir 1995 metais, kai žlugus Sovietų Sąjungai Kubą krėtė gili ekonomikos krizė ir buvo paskelbtas vadinamasis ypatingasis laikotarpis.    

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis per valstybinės televizijos transliuotą posėdį ministrams sakė, kad šįmet atšaukti Gegužės 1-osios paradą nusprendė šalies Politinis biuras, kuriam pirmininkauja Komunistų partijos lyderis Raulis Castro.

M.Diazas-Canelis paprašė eitynes organizuojančios Kubos darbininkų centrinės profsąjungos pasiūlyti alternatyvų, kad būtų galima išlaikyti socialinį atstumą, pavyzdžiui, iškelti vėliavas prie namų ar surengti „virtualų paradą“.     

Kuboje iki šiol nustatyti 186 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai, šeši žmonės mirė. 

Koronaviruso pandemija yra didžiausia pasaulinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, antradienį sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, reikšdamas susirūpinimą, kad ši krizė galėtų išprovokuoti konfliktus visame pasaulyje.

A.Guterreso teigimu, krizės mastą nulėmė „liga, kelianti pavojų visiems pasaulyje, ir /.../ ekonominis poveikis, sukelsiantis recesiją, kuri turbūt neturi analogijų netolimoje praeityje“.

„Dėl šių dviejų faktų derinio ir rizikos, kad tai prisideda prie didesnio nestabilumo, padidėjusių neramumų ir padidėjusių konfliktų, manome, kad tai sunkiausia krizė, su kokia susidūrėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – žurnalistams sakė JT vadovas.

Niujorke įsikūrusios JT buvo įsteigtos baigiantis karui, 1945-aisiais, ir vienija 193 pasaulio valstybes.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas

„Stipresnis ir efektyvesnis atsakas įmanomas tik pasitelkiant solidarumą, jei visi susitelks, jei pamiršime politinius žaidimus ir suvoksime, kad ant kortos pastatyta žmonijos likimas“, – pridūrė A.Guterresas.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje jau mirė per 40 tūkst. žmonių, be to, pandemija daro didžiulį neigiamą poveikį ekonomikai.

„Toli gražu neturime pasaulinio paketo, kad padėtume besivystančiam pasauliui kurti sąlygas ir ligai slopinti, ir dramatiškoms pasekmėms spręsti“, – perspėjo A.Guterresas ir paminėjo nedarbą, mažų įmonių žlugimą ir pažeidžiamus žmones neformalioje ekonomikoje.

„Lėtai judame teisinga kryptimi, bet mums reikia paskubėti, mums reikia daryti daug daugiau, jei norime įveikti virusą“, – sakė A.Guterresas.

Praėjusią savaitę paraginusios aukoti neturtingoms ir konfliktus išgyvenančioms valstybėms, JT antradienį įkūrė naują fondą padėti besivystančioms šalims.

Be tradicinės turtingų šalių pagalbos, „mums reikia turėti naujoviškų finansinių instrumentų“, kad besivystančios šalys galėtų reaguoti į krizę, pažymėjo A.Guterresas.

Jis perspėjo, kad koronavirusas gali vėl sugrįžti iš neturtingesnių šalių, ypač Afrikoje, į turtingąsias valstybes ir kad gali mirti milijonai žmonių.

Koronaviruso pandemijos aukų skaičius Jungtinėse Valstijose ankstų trečiadienį viršijo 4 000, rodo Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys.

Šiuo metu JAV mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius siekia 4 076, o šeštadienio vakarą aukų buvo 2 010.

Jungtinėje Karalystėje mirė 13-metis berniukas, kuriam buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija COVID-19, antradienį pranešė ligoninės atstovai ir vaiko šeima. 

Berniuko artimieji sakė, kad vaikas nesirgo jokiomis lėtinėmis ligomis.  

Berniukas mirė pirmadienį Karališkojo koledžo ligoninėje Londone. Manoma, kad jis yra jauniausias nuo COVID-19 Jungtinėje Karalystėje miręs asmuo. 

Antradienį Belgija pranešė, kad šalyje mirė 12 metų mergaitė, kuriai buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija. Ši mergaitė kol kas yra jauniausia koronaviruso epidemijos auka Europoje.  

Mirusio berniuko Ismailo Mohamedo Abdulwahabo artimieji sakė, kad prieš hospitalizaciją jam „pasireiškė [ligos] simptomai, tapo sunku kvėpuoti“.  

„Jam buvo prijungtas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, sukelta dirbtinė koma. Deja, vakar ryte jis mirė“, – antradienį sakė šeimos draugas Markas Stephensonas ir pridūrė: „Esame sugniuždyti.“

Karališkojo koledžo lektorė Nathalie MacDermott sakė: „Nors žinome, kad vaikams rizika sirgti sunkia COVID-19 ligos forma yra mažesnė nei suaugusiems žmonėms, šis atvejis išryškina, kaip svarbu, kad mes visi laikytumės atsargumo priemonių, kad būtų sulėtintas užkrato plitimas Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje.“  

Antradienį Jungtinė Karalystė pranešė, kad per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos mirė dar 381 asmuo – tai didžiausias vienos paros aukų skaičius šalyje nuo pandemijos pradžios. Bendras mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 1 789.  

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį įspėjo amerikiečius, kad laukia dvi „labai skausmingos“ savaitės, šaliai grumiantis su koronaviruso epidemija.  

„Tai bus dvi labai skausmingos, labai labai skausmingos savaitės“, – sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

D.Trumpas šią pandemiją pavadino „maru“. 

„Noriu, kad kiekvienas amerikietis būtų pasirengęs priešakyje laukiančioms sunkioms dienoms“, – sakė jis. 

 Koronaviruso pandemijos aukų skaičius per parą iki antradienio vakaro Jungtinėse Valstijose išaugo 865, rodo Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys.

Pirmadienio vakarą JAV mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius siekė 3 008, o antradienio – jau 3 873.

Šiuo metu JAV yra patvirtinti 188 172 COVID-19 atvejai, tai yra didžiausias skaičius pasaulyje.