Koronavirusas pasaulyje: Ispanija dešimt dienų gedės savo COVID-19 aukų

Vokietija pratęsė fizinio atstumo taisyklių, kuriomis siekiama sustabdyti koronaviruso epidemijos plitimą, galiojimą iki birželio 29 dienos, antradienį pranešė kanclerės Angelos Merkel vyriausybė.

Viešose vietose bus leidžiami ne didesni kaip 10 žmonių susibūrimai, bet gyventojai turėtų kontaktuoti su kuo mažiau žmonių, numatyta taisyklėse, dėl kurių susitarė federalinė vyriausybė ir 16 žemių valdžia.

Rusija antradienį pranešė, kad mažiausiai 101 medikas mirė nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, ir tai buvo pirmas toks pranešimas, nors pačių gydytojų pateikiami skaičiai yra gerokai didesni.

„Praėjusį penktadienį patvirtintame sąraše buvo 101 žmogus“, – parlamentarams sakė aukšto rango Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnė Liudmila Letnikova. Ją cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovė parlamento Sveikatos komitetui sakė, kad ministerija renka duomenis apie mirusius medicinos darbuotojus, bet tai buvo pirmas kartas, kai tokie skaičiai skelbiami viešai.

L.Letnikova sakė, kad ministerija paprašė Rusijos regionų pateikti duomenis apie mirčių skaičių.

Tačiau oficialus skaičius yra gerokai mažesnis nei internete skelbiami pačių medikų renkamais duomenimis paremti skaičiai. Pastarajame sąraše – 293 vardai.

„Atminties sąrašas“ buvo pradėtas rengti balandį. Tarp jo iniciatorių buvo Maskvos valstybinėje ligoninėje dirbantis kardiologas Aleksejus Erlichas.

Sąrašo kūrėjai sakė, kad jų tikslas yra pateikti patikimą informaciją apie medicinos darbuotojus, nes baiminasi, kad valdžia to nedarys.

Kai internete pasirodė minėtas sąrašas, Sveikatos apsaugos ministerija nesureagavo į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti duomenis, kiek nuo koronaviruso mirė medicinos darbuotojų.

Nepriklausomas naujienų portalas „Mediazona“ anksčiau šį mėnesį patikrino „Atminties sąrašą“ ir pažymėjo kelis asmenis, kurie tuo metu, kai mirė, jau nebebuvo praktikuojantys medikai arba dirbo kitose buvusiose sovietinėse valstybėse. Portalas patvirtino 186 mirtis.

Nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso užregistruotos 3807 aukos ir 362 342 užsikrėtimo atvejai. Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija užima trečią vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Brazilijos.

Rusijos skelbiamas mirtingumo rodiklis yra daug žemesnis nei kitose šalyse, kuriose fiksuojamas panašus sergamumo lygis, todėl kritikai kaltina valdžią mėginimais nuslėpti tikrąjį krizės mastą.

Rusų pareigūnai savo ruožtu tvirtina, kad šalyje skaičiuojami tik viruso tiesiogiai sukeliami mirties atvejai, skirtingai nei kai kuriose valstybėse, kur fiksuojamos visos užsikrėtusiųjų COVID-19 mirtys.

Rusijos pietinio Čečėnijos regiono autokratinis lyderis Ramzanas Kadyrovas, kaip pranešama, praeitą savaitę hospitalizuotas dėl įtariamo užsikrėtimo koronavirusu, antradienį pasirodė vyriausybės posėdyje, bet apie savo ligą niekaip neužsiminė.

Žiniasklaida, įskaitant ir naujienų agentūras Rusijoje, ketvirtadienį paskelbė, jog R.Kadyrovas buvo nugabentas ir paguldytas į ligoninę Maskvoje. Šio fakto Čečėnijos valdžios pareigūnai nepatvirtino, bet ir neatmetė.

Savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje 43 metų regiono lyderis antradienį paskelbė, kad stebėjo susitikimą dėl koronaviruso, ir pridūrė, jog situacija Čečėnijos ligoninėse yra „stabili“.

Prie žinutės prikabintoje nuotraukoje buvo matyti kaukės nedėvintis R.Kadyrovas, buvęs prie didžiulio ovalaus stalo kartu su kitais valdininkais, tačiau jis sėdėjo atokiai nuo kitų susitikimo dalyvių.

Naujienų agentūros Rusijoje citavo keletą šaltinių iš sveikatos priežiūros sektoriaus, kurie teigė, jog R.Kadyrovas buvo įtariamas užsikrėtęs koronavirusu ir dėl to buvo prižiūrimas gydytojų.

R.Kadyrovas, kuris perėmė valdžią Čečėnijoje iš savo tėvo Achmado, nužudyto per sprogdinimą 2004 metais, yra ištikimas Rusijos prezidento Vlamirio Putino šalininkas ir anksčiau buvo apkaltintas plataus masto žmogaus teisių pažeidimais Šiaurės Kaukazo regione.

R.Kadyrovas pasižymėjo radikaliu požiūriu į koronaviruso pandemiją ir teigė, kad gydytojai, kurie sako neturį pakankamai apsauginių priemonių, yra „provokatoriai“ ir turėtų būti atleisti.

Jis taip pat sakė, jog žmonės, pažeidžiantys karantiną, turėtų būti „nužudyti“, ir palygino čečėnus, kurie nesilaiko saviizoliacijos ir užkrečia aplinkinius, su „teroristais“, kuriuos derėtų laidoti grioviuose.

Buvo neįprasta, jog R.Kadyrovas nedalyvavo ramadano pabaigos minėjime savaitgalį, o tik savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė žinutę su Grozno vaizdais.

Vengrijos vyriausybė antradienį pranešė teikianti įstatymo projektą dėl koronaviruso krizės įvestiems nepaprastiesiems įgaliojimams atšaukti.

„Šiandien parlamentui bus pateiktas įstatymo projektas, kuriuo vyriausybė raginama nutraukti pavojaus padėtį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė teisingumo ministrė Judit Varga.

„Priėmus šį įstatymą pavojaus padėtis Vengrijoje turėtų baigtis birželio 20 dieną“, – sakė ji.

Nepaprastieji įgaliojimai išprovokavo nuogąstavimus, kad premjeras Viktoras Orbanas bando piktnaudžiauti valdžia. Pagal kovo 30 dieną parlamento priimtą kovos su koronavirusu įstatymą V.Orbanas gali valdyti šalį dekretais, kol jo vadovaujama vyriausybė nuspręs, kad kovo 11-ąją dėl viruso krizės paskelbta „pavojaus padėtis“ yra pasibaigusi.

V.Orbanas įrodinėjo, kad valdydamas dekretais jis nepaprastosios padėties metu gali greitai ir veiksmingai reaguoti.

Tačiau kritikai Vengrijoje ir užsienyje piktinosi tuo, kad įstatyme nenumatytas laiko limitas, ir kaltino V.Orbaną naudojantis krize ir kreipiant šalį autoritarizmo link.

Balandžio mėnesį Europos Parlamentas pritarė pareiškimui, kad Vengrijos priemonės yra „nesuderinamos su Europos vertybėmis“. Pareiškimą parėmė ir kai kurie V. Orbano sąjungininkai konservatyvioje Europos liaudies partijoje (ELP).

Budapeštas kritiką vadina „melagingomis naujienomis“ ir sako, kad minimas įstatymas yra proporcingas ir kad jį bet kuriuo metu gali anuliuoti parlamentas ar persvarstyti Konstitucinis Teismas.

Beveik 10 mln. gyventojų turinti Vengrija antradienį ryte pranešė, kad šalyje bendrai užregistruotas 3 771 užsikrėtimo koronavirusu atvejis ir 499 mirties nuo COVID-19 atvejai. Per parą užregistruojamų naujų užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai palaipsniui mažėja; gegužę šalyje buvo švelninamos karantino priemonės.

Anksčiau kalbėdamas apie nepaprastųjų įgaliojimų pabaigą V.Orbanas sakė, kad kritikai „turės progą atsiprašyti Vengrijos už nepagrįstus kaltinimus dėl šio įstatymo“.

Prieš Vengriją buvo vykdoma „šmeižto kampanija“, sakė J.Varga.

Vengrijos opozicinės partijos nepaprastuosius įgaliojimus vadino diktatoriškais ir sakė, kad V.Orbanas piktnaudžiauja jais siekdamas įtvirtinti savo valdžią, o ne kovoti su virusu.

Kai kuriais iš daugiau kaip 100 nuo balandžio paskelbtų dekretų iš opozicijos valdomų savivaldybių buvo atimti įgaliojimai ir finansai.

Nepaprastųjų įgaliojimų įstatyme taip pat buvo numatytos potencialios įkalinimo bausmės už „panikos kėlimą“. Tai vertė nuogąstauti dėl spaudos laisvės nušviečiant vyriausybės kovą su pandemija.

Policija atlieka tyrimus dėl dešimčių žmonių, įtariamų panikos kėlimu, ir laikinai sulaukė kelis asmenis, įskaitant opozicinės partijos narį.

Jungtinėse Valstijose mirė jau daugiau kaip 100 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o bendras gyventojų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, skaičius viršija 1,7 mln., rodo šalies sveikatos apsaugos sistemos duomenys.

Vis dėlto pastebima, kad sergamumo augimo tempas ir per dieną užfiksuojamų pacientų mirties atvejų mažėja.

Labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioje Niujorko valstijoje užfiksuota 372,5 tūkst. užsikrėtimo atvejų; apie 29,3 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Kaimyninėje Naujojo Džersio valstijoje nustatyta daugiau kaip 157,1 tūkst. užsikrėtimo atvejų. COVID-19 šioje valstijoje nusinešė apie 11,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Trečia labiausiai paveikta valstija yra Ilinojus, kurioje yra trečias pagal gyventojų skaičių JAV miestas – Čikaga. Šioje valstijoje nustatyta daugiau kaip 112 tūkst. COVID-19 atvejų, apie 4,9 tūkst. pacientų mirė.

Iki šiol Jungtinėse Valstijose pasveiko apie 468,7 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Pastaruoju metu buvo stebimas spartesnis ligos plitimas Kalifornijoje – per pastarąją parą joje nustatyta daugiau kaip 2,3 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Nuo protrūkio pradžioje šioje valstijoje užsikrėtė 96,9 tūkst. žmonių, iš jų 3,8 tūkst. mirė.

Ispanija skelbia 10 dienų gedulą dėl koronaviruso epidemijos aukų, kurių skaičius šalyje pasiekė beveik 27 tūkstančius, antradienį pranešė vyriausybė.

Gedulo laikotarpis turėtų prasidėti trečiadienį, kai vienoje labiausiai koronaviruso nusiaubtų šalių ant valstybinių institucijų pastatų plevėsuojančios vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „10 dienų gedulas bus ilgiausias per visą mūsų demokratijos istoriją; per jį mes išreikšime savo liūdesį ir pagerbsime mirusiųjų atminimą“.

Per dešimties dienų gedulą, kuriam buvo pritarta antradienį vykusiame vyriausybės posėdyje, taip pat bus surengta oficiali aukų pagerbimo ceremonija, vadovaujama karaliaus Felipe VI, informavo vyriausybės atstovė Maria Jesus Montero.

„Aštuoni iš 10 aukų buvo vyresni nei 70 metų amžiaus –  tai jie padėjo sukurti tokią šalį, kokią ją mes žinome šiandien“, – sakė ji.

Kinija, kur 2019 metų pabaigoje prasidėjęs viruso protrūkis oficialiai nusinešė 4 634 gyvybes, nacionalinę gedulo dieną buvo paskelbusi balandžio 4 dieną. Tuo metu Italija, per epidemiją netekusi beveik 32 900 gyventojų, jų gedėjo kovo 31-ąją.

Šią savaitę tris dienas vėliavos buvo nuleistos ir Jungtinėse Valstijose, kur nuo COVID-19 mirusių skaičius yra didžiausias pasaulyje – viršija 98 200.

Ispanija pirmadienį pranešė, kad, oficialiais duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos šalyje mirė 26 834 žmonės, sumažindama savo oficialų koronaviruso protrūkio aukų skaičių beveik dviem tūkstančiais. Nauji duomenys buvo pateikti pritaikius naują duomenų rinkimo sistemą, leidusią nustatyti atvejus, kai mirę COVID-19 pacientai buvo suskaičiuoti dukart arba koronaviruso infekcija buvo klaidingai įvardyta kaip mirties priežastis.

 Iš viso koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius Ispanijoje viršijo 235 tūkstančius, pranešė pareigūnai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas grįžta prie darbų po hospitalizacijos vienoje Maskvos ligoninėje dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19.

Iš ligoninės pirmadienį išėjęs D.Peskovas padėkojo ligoninės darbuotojams ir pažadėjo laikytis saviizoliacijos, dirbdamas iš namų.

52 metų D.Peskovas į ligoninę buvo paguldytas prieš dvi savaites, tyrimais jam patvirtinus koronavirusinę infekciją. Vėliau jam buvo diagnozuotas abiejų plaučių uždegimas. Jis buvo jau penktas aukšto rango Rusijos pareigūnas, kuriam buvo diagnozuota COVID-19.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas gegužės 30 dieną pranešė apie jam patvirtintą koronavirusinę infekciją, kuri buvo nustatyta dar trims kabineto nariams.  

Apie D.Peskovo hospitalizavimą buvo pranešta praėjus dienai po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad koronavirusinės infekcijos protrūkis silpsta ir pradėjo švelninti karantino priemones.

Rusijoje iki antradienio užregistruota per 360 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Tai trečias didžiausias skaičius pasaulyje. Mirties nuo COVID-19 atvejų Rusijoje užregistruota 3 800.

Australijos vakariniame Frimantlo uoste esančiame krovininiame laive antradienį nustačius naujojo koronaviruso židinį kilo klausimų, kodėl vietos pareigūnams nebuvo pranešta apie pavojų.

Šešiems iš 48 laivo „Al Kuwait“ įgulos narių testais nustatytas koronavirusas, sakė Vakarų Australijos valstijos premjeras Markas McGowanas. Gyvuliams gabenti pritaikytas laivas penktadienį atplaukė iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE).

Šeši užsikrėtę įgulos nariai perkelti į karantiną viešbutyje netoliese esančiame Perto mieste, o sveikatos apsaugos pareigūnai sprendžia, ką daryti su laive likusiais 42 žmonėmis, sakė valstijos premjeras.

56 tūkst. avių, kurios turėjo būti pakrautos į laivą, laikomos šėrimo aptvare netoli uosto. Dėl karantino ribojimų avių negalima sugrąžinti į ūkius, sakė M.McGowanas.

Pareigūnai prognozuoja, kad susirgs ir daugiau laivo įgulos narių, o pačiam laivui prieš išplaukiant reikės atlikti kruopščią dezinfekciją.

Du federalinės vyriausybės departamentai kategoriškai nesutinka su Vakarų Australijos vyriausybės informacija, kaip Kuveite įregistruotam laivui buvo leista prisišvartuoti.

Kaip sakė M.McGowanas, „Al Kuwait“ iš JAE išplaukė gegužės 7 dieną, o trečiadienį Australijos žemės ūkio, vandens ir aplinkos departamentas leido jam atplaukti į Frimantlą, nors laivas pranešė, kad trims įgulos nariams pakilusi temperatūra.

Žemės ūkio ministras Davidas Littleproudas transliuotojui „Australian Broadcasting Corp.“ sakė, kad laivo savininkas pranešė apie „tris sergančius jūreivius“, kurie „COVID-19 simptomų neturi“.

Pasak premjero, Australijos sienų apsaugos pajėgos penktadienį galutinai pritarė laivo prisišvartavimui Frimantle, nors laivo savininkas pranešė, kad vienam įgulos nariui smarkiai pakilo temperatūra, o trims panašūs simptomai reiškėsi per ankstesnes 15 dienų.

Australijos sienų apsaugos pajėgos savo pareiškime paneigė gavusios kokių nors pranešimų apie laive sergančius žmones.

D.Littleproudas sakė, kad jo departamentui laivo agentas apie laive esančius žmones, kuriems pasireiškė karščiavimas ir kiti COVID-19 simptomai, pirmą kartą pranešė tą dieną, kai laivas prisišvartavo Frimantle.

Ministras nurodė paprašęs savo departamento įrodymų, kad šis iškart informavo Vakarų Australijos sveikatos apsaugos pareigūnus, bet pridūrė jokių įrodymų dar negavęs.

Vienas uosto pareigūnas laikėsi įprastos procedūros ir su asmeninės apsaugos priemonėmis penktadienį įlipo į laivą padėti nuvairuoti jį į prieplauką, sakė M.McGowanas.

„Tuo metu Frimantlo uosto administracijai nebuvo pranešta apie susirūpinimą dėl sveikatos”, – sakė jis.

Pasak premjero, uosto administracija apie viruso pavojų sužinojo tik sekmadienį, kai vienas jos pačios darbuotojų sukėlė aliarmą.

Iki to laiko laive buvo apsilankę šeši uosto darbuotojai, įskaitant locmaną, sakė pareigūnai.

M.McGowanas nurodė, kad locmanas dabar laikosi karantino ir kad jokiems vietos žmonėms neturėjo būti leista įlipti į laivą.

„Mes labai susirūpinę ir, tam tikru mastu, nusivylę, bet bandome išsiaiškinti, kas ką ir kada žinojo, kad galėtume iš to pasimokyti“, – sakė M.McGowanas.

Vyriausybė bendradarbiauja su laivo agentais dėl kuo greitesnio jo išplaukimo, pridūrė jis.

Avys, kurias turėjo išgabenti šis laivas, turėjo būti paskutinė tokio pobūdžio siunta į Artimuosius Rytus prieš federalinio eksporto draudimo įsigaliojimą birželio 1 dieną trims mėnesiams. Gyvų gyvulių eksportas Šiaurės pusrutulio vasaros mėnesiais draudžiamas, siekiant sumažinti jų kančias dėl karščio.

D.Littleproudas sakė, kad jei avys nebus išsiųstos, su jų eksportuotoju reikės išspręsti gyvūnų gerovės klausimus. Eksporto industrijos atstovė Holley Ludeman sakė, kad avys galėtų kelis mėnesius likti aptvare, o jų savininkai turėtų apmokėti šėrimą.

Pernai Vakarų Australija į devynias šalis, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, eksportavo 1 mln. gyvų avių mėsai už 136 mln. Australijos dolerių (81,5 mln. eurų). Tačiau gyvūnų teisių gynėjai nori uždrausti tokią prekybą, kurią laiko žiauria.

Lenkijoje koronavirusinė infekcija COVID-19 patvirtinta jau 21 867 žmonėms, o 1 013 asmenų nuo šio užkrato mirė, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis sveikatos apsaugos tarnybų informacija.

Naujų užsikrėtimo atvejų skaičius, palyginus su ankstesne diena, padidėjo 236, o mirties atvejų padaugėjo šešiais, informavo tarnybos.
 
Vėliausios koronaviruso aukos Lenkijoje yra du vyresni nei 70 metų vyrai ir keturios 72–95 metų amžiaus moterys, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė lenkų Sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip pirmadienį pranešė ši institucija, visoje šalyje buvo nustatyti 11 naujų mirties atvejų ir 341 užsikrėtimo atvejis, o ankstesnę dieną – atitinkamai trys ir 395.

Antradienio rytą ministerija paskelbė, kad dėl įtariamo susirgimo COVID-19 hospitalizuotas 2 171 asmuo. Dar 78 864 yra karantinuoti, o 19 139 stebimi specialistų. Tuo metu 10 020 žmonių visoje šalyje pasveiko nuo infekcijos.

Jungtinėje Karalystėje su koronavirusu siejamų mirčių skaičius išaugo iki 46 tūkst., nors anksčiau skelbta, kad iki šiol šalyje oficialiai užregistruota 36 914 letalinių atvejų, rodo antradienį paskelbti atnaujinti duomenys.    

Jungtinėje Karalystėje į skelbiamą paros mirčių skaičių įtraukiami tik tie letaliniai atvejai, kai buvo gauti teigiami testo dėl COVID-19 rezultatai.    

Tačiau nacionalinės statistikos biuras (ONS) skaičiuoja visas mirtis, kurias galėjo sukelti COVID-19, taip pat tuos atvejus, kai COVID-19 minima mirties liudijime. 

Anglijoje, Velse, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje tokių atvejų skaičius išaugo iki maždaug 46 tūkst., nors kiekviena sritis skelbia duomenis apie mirtis, užregistruotas iki skirtingų datų – arba gegužės 15 dienos, arba gegužės 20-osios.    

Tai reiškia, kad su koronavirusu siejamų mirčių skaičius Jungtinėje Karalystėje auga, nors savaitės tendencijos toliau rodo, kad viruso plitimas sulėtėjo.   

Jungtinė Karalystė yra viena iš nedaugelio Europos šalių, dar nepradėjusių išėjimo iš karantino. 

Šalyje tebėra uždaryta dauguma parduotuvių, o dirbantiems restoranams ir kavinėms leidžiama teikti tik maisto pristatymo į namus ir maisto išsinešti paslaugas. 

Tačiau vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas planuoja nuo birželio 1-osios leisti žemesnių klasių moksleiviams grįžti į mokyklas. 

Jei COVID-19 protrūkis ir toliau bus valdomas, nuo birželio 15-osios galės atsidaryti visos nebūtinų prekių parduotuvės, sakė premjeras. 

Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte pareiškė, jog neleis šalies moksleiviams grįžti į mokyklas, kol nebus vakcinos nuo koronaviruso, nors kai kurios šalys jau atnaujino tiesioginį (kontaktinį) ugdymo procesą.  

Filipinų moksleiviai į mokyklas turėtų grįžti rugpjūčio pabaigoje. Nuo kovo, kai Filipinuose kilo koronaviruso protrūkis, daugiau kaip 25 mln. šalies pradinių ir vidurinių mokyklų moksleivių pamokos klasėse nebevyko. 

Tačiau pirmadienį vakare R.Duterte pareiškė, jog grėsmė per didelė, kad būtų galima atnaujinti ugdymo procesą, net jei dėl to nukentės moksleivių žinios.  

„Kol nebūsiu visiškai tikras, kad jie iš tiesų saugūs, kalbėti apie ugdymo įstaigų atidarymą beprasmiška“, – sakė prezidentas.

„Scanpix“/AP nuotr./Rodrigo Duterte

„Mano požiūriu, pirmiausia reikia vakcinos. Kai bus vakcina, tuomet gerai, – kalbėjo jis. – Jei dėl to niekas nebaigs mokslų, lai taip ir būna.“ 

Nors pasaulio mokslininkai ėmėsi beprecedenčių pastangų skubiai sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso, visiškai neaišku, kada toks saugus ir veiksmingas preparatas galėtų tapti plačiai prieinamas.       

Filipinuose mokslo metai paprastai trunka nuo birželio iki balandžio, tačiau šįmet jų pradžia buvo nukelta, ėmus sparčiai augti koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui ir valdžiai beveik visoje šalyje įvedus griežtą karantiną.     

Siekdama sumažinti mokinių skaičių klasėse, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė, kad ateinančiais mokslo metais bus taikomos įvairios nuotolinio ugdymo priemonės, įskaitant virtualias pamokas.    

Filipinuose milijonai žmonių gyvena skurde ir namuose neturi kompiuterių, kurie būtini nuotoliniam ugdymui.  

Dėl pandemijos daugelio pasaulio valstybių vaikai ne vieną mėnesį turėjo mokytis namuose, tačiau dalis šalių, tarp jų Pietų Korėja ir Prancūzija, jau atnaujino tiesioginį ugdymo procesą.      

Pirmadienio duomenimis, Filipinuose nustatyta iš viso daugiau kaip 14 300 COVID-19 atvejų, 873 žmonės nuo šios ligos mirė. 

Rusija antradienį užfiksavo didžiausią paros mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičių – 174, bet pranešė, kad per praėjusias 24 valandas pasveiko per 12 tūkst. žmonių.

Sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso užregistruotos 3 807 aukos ir 362 342 užsikrėtimo atvejai.

Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija užima trečią vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Brazilijos.

Vis tik kasdien užregistruojamų naujų atvejų skaičius Rusijoje nuolat mažėja, todėl valdžios institucijos kai kuriose šalies dalyse pradėjo švelninti karantiną.

Vyriausybės duomenimis, praėjusią parą buvo nustatyta 8 915 naujų COVID-19 atvejų, o pasveiko rekordiškai daug žmonių – 12 331. Manoma, kad tai yra ženklas, jog epidemija pasiekė Rusijoje piką.

Suvaržymai švelninami daugelyje rajonų, nors smarkiai nukentėjusioje Maskvoje ir toliau galioja izoliavimo režimas, turintis tęstis bent iki gegužės pabaigos.

Pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas, kelias savaites dirbęs savo rezidencijoje sostinės apylinkėse, apsilankė Kremliuje.

Rusijos skelbiamas mirtingumo rodiklis yra daug žemesnis nei kitose šalyse, kuriose fiksuojamas panašus sergamumo lygis, todėl kritikai kaltina valdžią mėginimais nuslėpti tikrąjį krizės mastą.

Rusų pareigūnai savo ruožtu tvirtina, kad šalyje skaičiuojami tik viruso tiesiogiai sukeliami mirties atvejai, skirtingai nei kai kuriose valstybėse, kur fiksuojamos visos užsikrėtusiųjų COVID-19 mirtys.

Visame pasaulyje pranešta apie daugiau nei 5,5 mln. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, daugiau nei du trečdaliai jų nustatyti Europoje ir JAV, antradienį rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių surinkti duomenys.

10 val. 40 min. Lietuvos laiku buvo patvirtinti mažiausiai 5 505 307 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai, įskaitant 346 188 pasibaigusius mirtimi.

Labiausiai pandemijos paveiktame žemyne – Europoje – užregistruotas 2 047 401 užsikrėtimo atvejis ir 172 824 mirties atvejai. Smarkiausiai paveikta šalis lieka Jungtinės Valstijos, kur šie skaičiai atitinkamai siekia 1 662 768 ir 98 223.

Užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje per mėnesį padvigubėjo, o daugiau nei milijonas jų buvo nustatyti per pastarąsias 11 dienų.

Vis tik patvirtintų atvejų skaičius atspindi tik dalį tikrojo susirgimų skaičiaus, nes daugelyje šalių atliekami tyrimai tik sunkiais atvejais, arba testavimo pajėgumai nėra pakankami.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 1 500 testų dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 nustatyta 10 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 36 asmenys, vienas iš jų prijungtas prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato. Iki šiol iš gydymo įstaigų išrašyti 322 žmonės.

Iš viso Estijoje pasveiko 1 552 COVID-19 persirgę žmonės.

Nuo epidemijos pradžios mirė 65 žmonės.

Iš viso Estijoje atlikti per 78 tūkst. testų dėl viruso SARS-CoV-2, 1 834 iš jų rezultatai buvo teigiami.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus tyrimus 1 828 žmonėms, nustatyti keturi nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, antradienį informavo Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Lig šiol šalyje atlikti 101 598 testai, o patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius išaugo iki 1 053. Iš žmonių, kuriems diagnozuota koronavirusinė infekcija, 741 pasveiko, o 22 mirė.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, per parą buvo hospitalizuoti dar du COVID-19 pacientai. Iš 25 tokių ligonių 23 yra vidutinio sunkumo būklės, o likę du – sunkios.

Nuo epidemijos pradžios iš ligoninių išrašyti 143 pacientai.

Ukrainoje per praėjusią parą užfiksuoti 339 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o 21 žmogus mirė, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Išvakarėse buvo pranešta apie 259 naujus susirgimo COVID-19 atvejus.

„Ukrainoje per praėjusią parą užregistruoti 339 nauji susirgimo koronavirusine infekcija atvejai, iš jų 35 diagnozuoti vaikams ir 71 – medicinos darbuotojams.

Gydymo įstaigose hospitalizuoti 116 žmonių. Per parą pasveiko 341 žmogus, 21 žmogus mirė“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas per ryte surengtą spaudos konferenciją.

Anot jo, iš viso šalyje užsikrėtė jau 21 584 žmonės, iš kurių 644 mirė, o 7 575 asmenys (įskaitant 1 913 gydytojų) pasveiko.

Per praėjusią parą atlikti 9 653 tyrimai dėl COVID-19.

COVID-19 epidemiologinė padėtis šešiose Europos valstybėse ragina neatnaujinti oro susisiekimo su jomis, skelbia Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Tai – Švedija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Airija, Portugalija, Malta.

Latvijos tarnyba tokia rekomendacija motyvuoja tuo, kad sergamumas COVID-19 šiose valstybėse viršija 25-is 100 tūkst. gyventojų. Švedijoje šis rodiklis siekia 74,7, JK – 65,9, Belgijoje – 41,5, Airijoje – 40,6, Portugalijoje – 31,4, Maltoje – 25,6.

Tarnyba pataria šalies gyventojams kol kas susilaikyti nuo kelionių į užsienį, o nerekomenduoja keliauti į šalis, kuriose sergamumas COVID-19 viršija 25-is atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Šiam rodikliui artimos Ispanija (21) ir Italija (20,1).

Liuksemburge ir Danijoje šis rodiklis – 19, Nyderlanduose – 17,1, Rumunijoje – 16, Suomijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – mažiau nei 15, Latvijoje – 6,1, Estijoje – 6, Lietuvoje – 5,9.

Airijoje pirmadienį pirmąkart nuo kovo 21 dienos nenustatyta jokių naujų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų.

Ministras pirmininkas Leo Varadkaras šią žinią pavadino „reikšmingu įvykiu“ ir tviteryje parašė: „Tai vilties diena. Mes nugalėsime.“

Prieš savaitę Airija pradėjo švelninti prieš beveik du mėnesius įvestas karantino priemones. Šalyje iš viso užregistruoti 24 698 COVID-19 atvejai, įskaitant 1 606 mirties atvejus.

Karantinas Airijoje buvo įvestas kovo pabaigoje, o daugiausia mirčių buvo užregistruota balandžio 20-ąją, kai per vieną parą užfiksuoti 77 mirties atvejai.

„Per pastarąją parą mums nepranešta apie jokias mirtis“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė vyriausiasis medicinos pareigūnas Tony Holohanas.

Jis perspėjo, kad tai galėjo nulemti ir informacijos pateikimo vėlavimas savaitgalį, bet pridūrė: „Tai dalis tęstinės tendencijos, kurią stebėjome, kalbant apie bendrą mirčių skaičių.“

Airija yra paskelbusi penkių žingsnių planą šaliai iki rugpjūčio atverti, o pirmųjų veiksmų ėmėsi praėjusį pirmadienį, kai leido lauke dirbantiems žmonėms grįžti į savo darbus, atidaryti kai kurias parduotuves ir vėl leisti užsiimti tokiu sportu kaip golfas ir tenisas.

Nors naujienos, kad neužregistruota naujų mirties atvejų, buvo įvertintos kaip pažanga, pareigūnai nerimauja dėl protrūkio „antrosios bangos“, jei karantinas bus sušvelnintas.

„Pastarosios savaitės naujų atvejų ir... mirčių skaičius rodo, kad kaip šalis nuslopinome COVID-19, – pareiškime cituojamas T.Holohanas. – Prireiks dar savaitės, kad pamatytume poveikį ligos paplitimui, kurį galbūt galėtų daryti priemonių švelninimas.“

Pietų Korėjoje antradienį vienam vyrui teismas skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už karantino taisyklių pažeidimus, pranešė pareigūnai.   

Tai pirmas atvejis Pietų Korėjoje, kai už tokio pobūdžio pažeidimus buvo skirta realaus laisvės atėmimo bausmė.  

Pietų Korėja ankstyvuoju pandemijos etapu išgyveno vieną rimčiausių naujojo koronaviruso protrūkių ir tam tikru metu netgi buvo labiausiai epidemijos paveikta šalis po žemyninės Kinijos. Tačiau šaliai, regis, pavyko suvaldyti epidemiją pasitelkus masinį gyventojų testavimą ir užsikrėtusių asmenų kontaktų nustatymą panaudojant šiuolaikines priemones.   

Gyvenimas Pietų Korėjoje grįžta į normalias vėžes, o tūkstančiai šalies moksleivių po ilgesnės nei dviejų mėnesių pertraukos sugrįžo į klases, šį procesą atidžiai stebint Europai, taip pat pradėjusiai laipsnišką išėjimą iš karantino.   

Minėtas 27 metų vyras buvo suimtas balandį, kai dukart pažeidė karantino taisykles. 

Pirmasis pažeidimas buvo užfiksuotas, kai jis išėjo iš namų, nors turėjo 14 dienų būti izoliacijoje. Po šio pažeidimo vyras buvo perkeltas į karantinavimui skirtas patalpas, tačiau vėl išėjo negavęs leidimo.

Vyras buvo „nuteistas už Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės įstatymo pažeidimus; jam skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė“, naujienų agentūrai AFP sakė Idžongbu apygardos teismo atstovas. 

Prokurorai prašė teismo vyrui skirti vienų metų laisvės atėmimo bausmę. 

Pietų Korėjos valdžia imasi papildomų priemonių užkirsti kelią naujiems ligos protrūkiams po anksčiau šį mėnesį užfiksuotos užsikrėtimo atvejų bangos, siejamos su vienu Seulo naktinių klubų rajonu.  

Nuo antradienio visoje šalyje privaloma dėvėti apsaugines kaukes važiuojant viešuoju transportu ir taksi. 

Vasarį Pietų Korėjos parlamentas priėmė teisės aktą, numatantį, kad už sąmoningą specialaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės režimo – karantino – pažeidimą gali būti skirta iki vienų metų laisvės atėmimo bausmė arba 10 mln. vonų (7 330 eurų) bauda.  

Pietų Korėjoje, turinčioje 52 mln. gyventojų, antradienį buvo nustatyta 19 naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 11 225.   

COVID-19 epidemiologinė padėtis šešiose Europos valstybėse ragina neatnaujinti oro susisiekimo su jomis, skelbia Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Tai – Švedija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Airija, Portugalija, Malta.

Latvijos tarnyba tokia rekomendacija motyvuoja tuo, kad sergamumas COVID-19 šiose valstybėse viršija 25-is 100 tūkst. gyventojų. Švedijoje šis rodiklis siekia 74,7, JK – 65,9, Belgijoje – 41,5, Airijoje – 40,6, Portugalijoje – 31,4, Maltoje – 25,6.

Tarnyba pataria šalies gyventojams kol kas susilaikyti nuo kelionių į užsienį, o nerekomenduoja keliauti į šalis, kuriose sergamumas COVID-19 viršija 25-is atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Šiam rodikliui artimos Ispanija (21) ir Italija (20,1).

Liuksemburge ir Danijoje šis rodiklis – 19, Nyderlanduose – 17,1, Rumunijoje – 16, Suomijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – mažiau nei 15, Latvijoje – 6,1, Estijoje – 6, Lietuvoje – 5,9.

Viena JAV biotechnologijų bendrovė antradienį pranešė Australijoje pradedanti galimos vakcinos nuo naujojo koronaviruso bandymus su žmonėmis. 

Bendrovė tikisi, kad vakcina bus patvirtinta ir išleista dar šiais metais.  

„Novavax“ pradėjo pirmąją bandymų fazę su 131 savanoriu Melburno ir Brisbano miestuose. Šiuo etapu bus tikrinamas vakcinos saugumas ir vertinamas jos veiksmingumas, sakė bendrovės tyrimų vadovas dr. Gregory Glennas.

„Tuo pat metu ruošiame dozes, ruošiame vakciną, tikėdamiesi, kad galėsime įrodyti jos veiksmingumą ir pradėti ją tiekti iki šių metų galo“, – sakė mokslininkas per virtualią spaudos konferenciją žurnalistams Melburne iš „Novavax“ būstinės Merilande.  

Šiuo metu vykdomi ar greitai bus pradėti maždaug dvylikos eksperimentinių vakcinų nuo koronaviruo bandymai. Dauguma šių tyrimų vykdomi Kinijoje, JAV ir Europoje.

Neaišku, ar kurios nors iš šių potencialių vakcinų saugumas bei veiksmingumas galiausiai bus įrodyti. Tačiau dirbama įvairiomis kryptimis, pasitelkus skirtingas technologijas, todėl esama didesnės tikimybės, kad bent viena iš vakcinų bus patvirtinta.  

Čilėje pirmadienį užfiksuotas rekordinis naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičius – per parą jų užregistruota beveik 5 000, o tarp infekuotųjų yra du prezidento Sebastiano Pineros vyriausybės ministrai.

Sveikatos apsaugos institucijos pranešė, kad Pietų Amerikos šalyje per parą užsikrėtė 4 895 žmonės, dar 43 mirė.

Viešųjų darbų ministras Alfredo Moreno ir energetikos ministras Juanas Carlosas Jobetas pareiškė, kad taip pat susirgo.

„Buvau informuotas, kad testas dėl COVID-19, kuris man buvo atliktas prieš kelias dienas, yra teigiamas“, – tviteryje paskelbė A.Moreno, pridūręs, kad lig šiol jis neturi jokių simptomų.

63 metų ministras karantinavosi, kai vienam iš jo padėjėjų buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija.

Šeštadienį prevenciškai karantinuotis pradėjęs J.C.Jobetas irgi sulaukė tokios diagnozės, „kai jam pasireiškė lengvi simptomai, kurie gali būti siejami su liga“, rašoma Energetikos ministerijos pareiškime.

Remiantis juo, 44 metų ministras „pastarosiomis dienomis neturėjo tiesioginio kontakto su prezidentu Sebastianu Pinera ar kitais kabineto nariais“. Kaip jis užsikrėtė, nepatikslinama.

Dar trys ministrai, kurie karantinavosi dėl kontakto su infekuotais asmenimis, sulaukė neigiamų tyrimų rezultatų ir vėl išėjo į darbą.

Praėjusią savaitę Čilę užklupo susirgimų antplūdis, paskatinęs vyriausybę paskelbti visuotinį karantiną Santjage.

Sostinė tapo epidemijos epicentru šalyje – ten nustatyta 90 proc. iš visų 74 tūkst. Čilėje užregistruotų užsikrėtimo atvejų.

Praėjusią savaitę buvo uždarytas Senatas, tyrimais patvirtinus COVID-19 trims senatoriams. Nuo to laiko sesijos vyko nuotoliniu būdu.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą buvo užregistruoti 532 nauji mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, pirmadienį 20 val. 30 min. vietos (antradienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku rodė Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Užregistravus palyginti nedaug naujų mirties atvejų, bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 98 218.

Šalyje užfiksuoti 1 662 375 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. JAV pirmauja pasaulyje tiek pagal mirties, tiek pagal užsikrėtimo atvejų skaičių.