Koronavirusas pasaulyje: Italijoje – beveik 800 naujų mirčių per dieną, aukų skaičius perkopė 12 tūkst.

Beveik milijardas žmonių visame pasaulyje lieka namuose, koronaviruso aukų skaičiui šeštadienį viršijus 12 000, o kelios JAV valstijos skelbia karantiną, jau galiojantį didelėje Europos dalyje.

Karantinas jau paveikė daugiau kaip trečdalį amerikiečių, įskaitant trijų didžiųjų JAV miestų Niujorko, Los Andželo ir Čikagos gyventojus. Manoma, kad apribojimus sugriežtins ir daugiau valstijų.

Naujasis Džersis tapo naujausia JAV valstija, apribojusia judėjimą, greitai plintančiai pandemijai keičiant žmonių gyvenimus visoje planetoje: dėl jos užsidaro verslai, neveikia mokyklos, o milijonai žmonių priversti dirbti iš namų.

„Tai metas ne tik bendram nacionaliniam pasiaukojimui, bet ir laikas branginti savo artimuosius, – spaudos konferencijoje pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. – Pasieksime puikią pergalę.“

Mirčių nuo koronaviruso skaičius visame pasaulyje šeštadienį viršijo 12 000, labiausiai nuo jo nukentėjusiai Italijai pranešus, kad per dieną mirė rekordinis skaičius žmonių – 793 (bendras aukų skaičius perkopė 4 800), o Ispanijai pranešus apie 32 proc. padidėjusį mirčių skaičių.

Šiuo metu beveik milijardas žmonių yra priversti likti savo namuose 35 pasaulio šalyse, įskaitant 600 mln. žmonių, kuriems galioja privalomi vyriausybės įsakymai dėl karantino, skelbia naujienų agentūra AFP.

Prancūzijos policijos pareigūnai pranešė, kad, siekiant sustiprinti vyriausybės bandymus laikyti žmones savo namuose, buvo pasitelkti sraigtasparniai ir dronai.

„Sraigtasparniai suteiks mums didesnį vaizdą ir panoraminį situacijos vaizdą realiu laiku, siekiant padėti nukreipti patrulius ant žemės“, – teigė šaltinis iš nacionalinės policijos.

Be kita ko, auga spaudimas olimpinių žaidynių organizatoriams atidėti 2020 metų Tokijo žaidynes, o JAV Kongresas paskelbė apie skubų ekonominį paketą, kurio vertė gali siekti 1 trilijoną dolerių.

Mėnesiai, o ne savaitės

Naujasis Džersis pasekė kelių kitų JAV valstijų, įskaitant Kaliforniją, Niujorką ir Ilinojų, pavyzdžiu ir dėl viruso liepė gyventojams likti namie.

Gubernatorius Philas Murphy paskelbė, kad atšaukiami visi susibūrimai, o bendrovės, kurios prekiauja ne būtiniausiomis prekėmis, „privalo neribotam laikui uždaryti savo fizines parduotuves“ nuo 21 val. vietos (sekmadienio 3 val. Lietuvos) laiku.

Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo šeštadienį perspėjo, kad trikdžiai greičiausiai truks kelis mėnesius.

„Aš netikiu, kad tai bus kelių savaičių reikalas“, – sakė jis.

Kinija šeštadienį jau trečią dieną iš eilės nepranešė apie naujus vietinius užsikrėtimo atvejus, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sakė, kad centrinis Uhano miestas, kuriame virusas atsirado praėjusių metų pabaigoje, teikia spindulėlį „vilties visam pasauliui“.

Tačiau vis labiau nerimaujama dėl naujos įvežtinių ligos COVID-19 atvejų bangos regione: Honkongas penktadienį pranešė apie 48 įtariamus atvejus – tai yra didžiausias dienos šuolis nuo krizės pradžios.

Italijoje, kuri turi 60 milijonų gyventojų, dabar užfiksuota 36 proc. pasaulio mirčių nuo koronaviruso, o mirtingumas – 8,6 proc. nuo patvirtintų užsikrėtimo atvejų – yra žymiai didesnis nei daugelyje kitų šalių.

Nors virusas pavojingiausias pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, turintiems kitų sveikatos sutrikimų, PSO perspėjo, kad jauni žmonės taip pat yra pažeidžiami.

Prancūzija, Italija, Ispanija ir kitos Europos šalys liepė žmonėms likti namuose, kai kuriais atvejais grasindamos baudomis, o Bavarija tapo pirmąja Vokietijos žeme, kuri paskelbė karantiną.

Jungtinė Karalystė taip pat paskelbė griežtesnius apribojimus, liepdama uždaryti barus, restoranus ir teatrus.

Taip pat buvo liepta uždaryti garsius Australijos ir Rio de Žaneiro paplūdimius. 

Be to, šeštadienį įsigaliojo neesminių kelionių per JAV sienas su Kanada ir Meksika apribojimas.

JAV įstatymų leidėjai išreiškė viltį susitarti dėl 1 trln. dolerių vertės skubios pagalbos paketo, būgštaudami, kad dėl pandemijos kils ekonomikos nuosmukis.

Tuo metu JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pranešė, kad jam ir jo žmonai bus atlikti testai dėl koronaviruso, vienam iš jo biuro darbuotojų susirgus COVID-19.

JAV maisto ir vaistų administracija taip pat patvirtino pirmąjį koronaviruso testą, kurį galima atlikti medicinos įstaigose, o rezultatas paaiškės per 45 minutes.

Sporto srityje JAV lengvosios atletikos federacija prisijungė prie kitų įtakingų sporto organizacijų, paprašiusių atšaukti vasaros olimpines žaidynes.

„Teisingas ir atsakingas dalykas yra teikti prioritetą visų sveikatai ir saugumui“, – laiške JAV olimpiniam ir parolimpiniam komitetui sakė JAV lengvosios atletikos federacijos vadovas Maxas Siegelas.

Kinijos pavyzdys

Griežtos priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą, atitinka Kinijos nustatytą pavyzdį, o Hubėjaus provincijoje, kurios sostinė yra Uhanas, įvestas karantinas, regis, atsipirko.

Dabar Europoje nustatyta daugiau nei pusė pasaulio mirčių, susijusių su COVID-19.

Vis dėlto sunku pateikti tikslius skaičius, nes daugelis mirusiųjų sirgo ir kitomis ligomis, o užsikrėtimo procentas yra neaiškus, nes daugelyje šalių trūksta tyrimų.

Virusas apėmė ir Afriką bei Artimuosius Rytus.

Visoje Afrikoje COVID-19 atvejų yra daugiau kaip 1 000, o sveikatos priežiūros sistemos žemyne yra trapios, o socialinis atsiribojimas nėra įmanomas daugelyje gausiai apgyvendintų miestų.

Kongo Demokratinė Respublika, Suomija, Lietuva ir Mauricijus šeštadienį pranešė apie savo pirmąsias viruso aukas.

Irane, kuris šeštadienį pranešė apie 123 naujas mirtis, tiek aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, tiek prezidentas Hassanas Rouhani pažadėjo, kad šalis įveiks protrūkį, tačiau vis tiek atsisakė prisijungti prie likusio pasaulio, nustačiusio griežtus apribojimus.

Šalyje nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 1 500 žmonių, o apie 20 000 žmonių juo užsikrėtė.

Lotynų Amerikoje Bolivija liepė piliečiams likti namuose nuo sekmadienio, o Kolumbija pranešė, kad nuo antradienio pradės privalomą izoliaciją.

Prancūzija šeštadienį pranešė apie 112 naujų mirties nuo koronaviruso atvejų per pastarąją parą.

Bendras aukų skaičius išaugo iki 562, o ligoninėse gydomi 6 172 žmonės, nurodė Sveikatos ministerija.

1 525 hospitalizuotų pacientų būklė yra sunki, sakoma ministerijos pranešime.

„Greitai judame visuotinės epidemijos visoje teritorijoje link“, – teigiama jame.

Naujasis Džersis šeštadienį tapo dar viena JAV valstija, įvedusia karantiną, kuriuo siekiama sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą.

Gubernatorius Philas Murphy paskelbė, kad atšaukiami visi susibūrimai, o bendrovės, kurios prekiauja ne būtiniausiomis prekėmis, „privalo neribotam laikui uždaryti savo fizines parduotuves“ nuo 21 val. vietos (sekmadienio 3 val. Lietuvos) laiku.

„Nėra lengva imtis tokių veiksmų“, – sakė Ph.Murphy.

Panašių priemonių jau ėmėsi kelios kitos JAV valstijos, įskaitant Kaliforniją, Niujorką, Ilinojų ir Konektikutą.

Ph.Murphy nurodė, kad „būtinos visuomenės sveikatos, saugumo ir socialinės paslaugos liks prieinamos“, atidarytos liks ir maisto prekių parduotuvės, maisto bankai, vaistinės ir degalinės.

Restoranams ir barams bus leista tęsti savo veiklą, jei maistas bus pristatomas į namus arba išsinešti, sakė gubernatorius.

Karantinas jau paveikė apie 30 proc. amerikiečių, įskaitant trijų didžiųjų JAV miestų Niujorko, Los Andželo ir Čikagos gyventojus.

Koronavirusas jau pareikalavo 278 amerikiečių gyvybių, šalyje patvirtinti per 22 tūkst. užsikrėtimo atvejai, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

JAV dėl naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 ištirti per 195 tūkst. žmonių, šeštadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose pranešė viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas).

Jo teigimu, į šį skaičių neįtraukti duomenys iš rajoninių ligoninių ir laboratorijų.

M.Pence'as nurodė, kad 19 343 testų buvo teigiami.

Kaip praneša kanalas CNN, šiuo metu koronavirusas Jungtinėse Valstijose nustatytas 21 240 žmonių, 267 asmenys mirė.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as šeštadienį pranešė, kad jis ir jo žmona bus ištirti dėl koronaviruso, nes jis buvo nustatytas vienam iš jo biuro darbuotojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pence'as

M.Pence'as sakė, jog esama mažos tikimybės, kad jis užsikrėtė nuo to darbuotojo, kuris nuo pirmadienio nesilankė Baltuosiuose rūmuose.

Tačiau, „atsižvelgus į unikalią mano – viceprezidento ir Baltųjų rūmų koronaviruso darbo grupės lyderio – poziciją, aš ir mano žmona vėliau šią popietę būsime ištirti dėl koronaviruso“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad tiki galimybe greitai įveikti naująjį koronavirusą.

„Tai gali būti padaryta anksčiau, nei daugelis galvoja“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, bet konkretaus termino neįvardijo.

Šią savaitę prasidėjo 15 dienų laikotarpis, per kurį, pasak D.Trumpo, JAV privalo priimti ryžtingų priemonių, kuriomis siekiama sulaikyti viruso plitimą.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis nuo šeštadienio laikosi saviizoliacijos ir artimiausiu metu bus ištirtas dėl koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arturas Krišjanis Kariniu

„Aš ir mano darbuotojai, kurie buvo nustatyti kaip kontaktą turėję asmenys, dabar esame saviizoliacijoje, o artimiausioje ateityje pateiksime savo mėginius“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Twitter“.

Jis pridūrė, kad ir toliau dirbs nuotoliniu būdu.

„Tai – mūsų šalis, mūsų žmonės, ir mes privalome savo veiksmais saugoti vienas kitą!“ – K.Karinis ragino Latvijos piliečius būti atsakingus COVID-19 protrūkio akivaizdoje.

Vengrijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris suteiktų plačių įgaliojimų valdyti dekretais, siekiant pažaboti koronaviruso epidemiją, ir numatytų laisvės atėmimo bausmes už melagingų žinių skleidimą.

Įstatymas, kurio projektas vėlų penktadienio vakarą buvo paskelbtas parlamento tinklalapyje, suteiktų vyriausybei mandatą savo dekretu neribotam laikui pratęsti nepaprastąją padėtį ir su ja susijusius valdžios įgaliojimus. Šiuo metu tam reikalingas parlamento pritarimas. 

Siekiant sustabdyti susirgimą COVID-19 sukeliančio viruso plitimą, Vengrijoje kovo 11 dieną įvesta nepaprastoji padėtis. Be kitų priemonių, uždarytos sienos lengvaisiais automobiliais vykstantiems kitų šalių piliečiams.

Projektu siūloma leisti vyriausybei nepaprastosios padėties metu „dekretu sustabdyti tam tikrų įstatymų taikymą, nukrypti nuo įstatymų numatytų nuostatų ir įvesti kitas nepaprastąsias priemones, siekiant užtikrinti piliečių gyvybių, sveikatos, asmens ir turto saugumo bei ekonomikos stabilizavimą“. 

Ministro pirmininko Viktoro Orbano dešiniųjų vyriausybės kritikai nuogąstauja, kad tokia nuostata leistų jai savo nuožiūra valdyti valstybę įsakais.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Kita pataisa sudarytų galimybę „priverstinai sustabdyti parlamento darbą“, todėl nuogąstaujama, kad vyriausybė galėtų nutraukti dabartinę parlamento sesiją. 

Projektu taip pat siūloma baudžiamojo kodekso pataisa, kuri leistų skirti griežtas  laisvės atėmimo bausmes už melagingos informacijos apie vyriausybės taikomas priemones malšinant koronaviruso epidemiją skleidimą. 

Be kita ko, siūloma skirti aštuonerių metų įkalinimo bausmę už ligos kontrolės priemonių nesilaikymą, jeigu toks elgesys lemtų kito žmogaus mirtį. Asmeniui, „viešai skleidžiančiai melagingą faktą ar klastojančiam tikrą faktą (...), užkertant kelią ar mažinant (antivirusinių priemonių) veiksmingumą“, grėstų penkeri metai nelaisvės. 

Projektą numatoma pateikti parlamentui kitą savaitę, jam priimti reikės dviejų trečdalių balsų daugumos.

Vengrija iki šiol patvirtino 103 užsikrėtimo COVID-19 atvejus ir keturias su koronavirusu susijusias mirtis. 

Bolivijos vyriausybė šeštadienį paskelbė, kad nuo sekmadienio įvedamas visiškas karantinas, siekiant sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą.

„Tai yra sunkus, bet būtinas sprendimas visų labui“, – pareiškė laikinoji prezidentė Jeanine Anez, pridūrusi, kad „mes visi privalome būti namie 24 valandas per parą“.

Bolivijoje iki šiol užfiksuota 19 koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejų – daug mažiau nei kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, kur yra per 900 sergančiųjų, ar Čilėje, kur susirgo per 500 žmonių.

Šiaurės Kipro policija šeštadienį pranešė jūroje išgelbėjusi 175 pabėgėlius sirus, kuriems prieš dieną nebuvo leista išsilaipinti salos pietinėje dalyje.

Rytų Viduržemio jūros sala yra padalyta į tarptautinės bendruomenės pripažįstamą Kipro Respubliką ir Turkijos kontroliuojamą šiaurinę dalį.  

Šiaurinės dalies, kuri užima trečdalį salos teritorijos, policija pranešė, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo išgelbėti 175 pabėgėliai, tarp jų 69 vaikai, kurių laivelis nuskendo netoli kranto, į pietus nuo Karpazo pusiasalio.

Anot policijos, pabėgėliai buvo nugabenti į sporto salę Iskelės apygardoje, juos apžiūrės medikai.

Penktadienį pietinės dalies valdžia neleido laiveliui prisišvartuoti. Iš kur jis atplaukė, kol kas neaišku.

Kipras yra už 160 kilometrų nuo Sirijos pakrantės. Netoliese yra Libanas ir Turkija  – dvi pagrindinės šalys, kurioje glaudžiasi pabėgėliai iš Sirijos.
Europos Sąjungos narė Kipro Respublika sako, kad gauna daugiausia prieglobsčio prašymų vienam gyventojui.

Pastaraisiais mėnesiais Kiprą pasiekė keli laiveliai su sirais. Vis dėlto tokio pabėgėlių antplūdžio, kokį patiria Turkija ir Graikija, saloje nėra. 

Egipto religinė valdžia dėl koronaviruso pandemijos šeštadienį nurodė uždaryti visas mečetes ir bažnyčias bei uždraudė bendruomeninius maldos susibūrimus.

Sprendimas, kurį priėmė Egipto religinių fondų ministerija, prižiūrinti mečetes visoje šalyje, ir Koptų Ortodoksų Bažnyčia, galios mažiausiai dvi savaites. 

Ministerija ir Bažnyčia paskelbė atskirus pranešimus, kuriuose sakoma, kad maldos namai uždaromi dėl didelės rizikos užsikrėsti didelių susibūrimų, tokių kaip pamaldos ir mišios, metu.

„Nuspręsta nuo šiandien (šeštadienio) dviem savaitėms sustabdyti pamaldas ir uždaryti visas mečetes“, – pareiškė ministerija. Ji paragino tikinčiuosius melstis namuose.  

Koptų Ortodoksų Bažnyčia „nurodė uždaryti visas bažnyčias, sustabdyti ritualines pamaldas, mišias ir veiklas“.

Šis sprendimas, be kita ko, draudžiantis lankytis vienuolynuose visoje šalyje, įsigalioja šeštadienį ir galios mažiausiai dvi savaites.    

Egipto Katalikų Bažnyčia penktadienio vakarą pranešė, kad „iki naujo nurodymo“ atšaukiamos mišios.

Egipte gyvena 100 mln. gyventojų, iš jų apie 10 proc. – krikščionys. Šalyje iki šiol patvirtinti 285 koronaviruso infekcijos atvejai, aštuoni užsikrėtę žmonės mirė.

Šalies valdžia ėmėsi griežtų priemonių, siekdama apriboti socialinius kontaktus. Be kita ko, uždarytos mokyklos ir universitetai, ribojamas kavinių, restoranų, sporto klubų ir prekybos centrų darbas, sumažintas viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius. Nuo ketvirtadienio iki kovo pabaigos nutrauktas oro susisiekimas. 

Suomija pranešė apie pirmąjį šalyje atvejį, kai mirė naujuoju koronavirusu užsikrėtęs žmogus, ir pažymėjo, kad protrūkis „žengia į naują, rimtesnę fazę“.

Suomijos sveikatos apsaugos ir gerovės institutas (THL) savo pranešime daugiau detalių apie šį pacientą nepateikė, tik nurodė, kad žmogaus būta „senyvo“, kad jis gyveno Helsinkio apylinkėse ir mirė penktadienį.

„Suomijos pirmoji su koronavirusu susijusi mirtis yra itin apmaudi, bet nėra netikėta“, – pažymėjo THL, atkreipęs dėmesį į paciento garbų amžių.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė užuojautą velionio šeimai ir draugams. Pasak jo, „koronaviruso epidemija Suomijoje žengia į naują, rimtesnę fazę“.

Sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis, iki šeštadienio šalyje buvo patvirtintas 521 užsikrėtimo infekcija COVID-19 atvejis. Kadangi šalyje testai atliekami tik didelės rizikos pacientams, sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius šalyje gali būti iki 30 kartų didesnis.

Pirmadienį premjerė Sanna Marin paskelbė šalyje ekstremalią, padėtį. Suomija uždarė savo sienas leidimo gyventi šalyje neturintiems asmenims ir uždraudė daugiau kaip 10 žmonių viešus susirinkimus.

Taip pat buvo uždarytos mokyklos, bet penktadienį ši priemonė buvo sušvelninta – buvo suteiktas leidimas mokyklas lankyti iki 10 metų vaikams.

Keturi Burkina Faso vyriausybės ministrai yra tarp asmenų, kuriems buvo patvirtinta naujojo koronaviruso infekcija COVID-19, o dar du šia liga užsikrėtę žmonės mirė, šeštadienį pranešė šios Vakarų Afrikos šalies atsako į sveikatos apsaugos krizes reagavimo centras.

Kaip nurodoma ministerijų pranešimuose spaudai, COVID-19 infekcija buvo patvirtinta užsienio reikalų, vidaus reikalų, švietimo bei kasyklų ir karjerų ministrams.

„Šiandien užregistruotos dvi mirtys, tad nuo epidemijos pradžios aukų skaičius padidėjo iki trijų“, – sakoma reagavimo į krizes centro CORUS pranešime.

„Kovo 20-ąją buvo patvirtinti 24 [nauji užsikrėtimo] atvejai, įskaitant 19 Vagadugu, du – Bobo Diulase, du – Borome ir vieną – Dedugu“, – nurodė CORUS.

Iki šiol Burkina Fase nustatyti 64 užsikrėtimo koronavirusu atvejai (29 moterys ir 35 vyrai), sakoma pranešime.

Neturtingas, priėjimo prie jūros neturintis Burkina Fasas, kuriame gyvena apie 20 mln. žmonių, pirmąją koronavirusu užsikrėtusio žmogaus mirtį užfiksavo trečiadienį. Tai buvo pirmasis su šiuo susirgimu susijęs mirties atvejis Užsachario Afrikos regione.

CORUS duomenimis, penki žmonės, įskaitant pirmąją porą, kuriai šalyje buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, jau pasveiko.

Penktadienį vakare Burkina Fasas paskelbė uždarantis sausumos ir oro sienas bei nuo kovo 21-osios įvedantis komendanto valandą, siekiant pažaboti COVID-19 plitimą.

Europos Komisija šeštadienį pritarė Prancūzijos pasiūlytam planui užtikrinti iki 300 mlrd. eurų valstybės pagalbą, siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos ekonominę naštą šiai Europos Sąjungos narei.

Bendrijos vykdomosios valdžios institucija patvirtino tris Prancūzijos pasiūlytas priemones, turinčias „padėti jos ekonomikai suvaldyti koronaviruso protrūkio poveikį“, sakė už konkurencijos politiką atsakinga EK narė Margrethe Vestager.

Šios priemonės, kaip tikimasi, „mobilizuos 300 mlrd. eurų likvidumo paramą bendrovėms, paveiktoms šios beprecedentės padėties... Dirbame apskritą parą su valstybėmis narėmis, kad suteiktume joms galimybę imtis skubių, veiksmingų ir tikslingų veiksmų“, pridūrė komisarė, kuri taip pat yra EK pirmininkės Ursulos von der Leyen vykdomoji pavaduotoja.

Plintant COVID-19 infekcijai Latvijos vyriausybė nuo šiol dirbs nuotoliniu būdu, naujienų agentūrai BNS pranešė vyriausybės kanceliarija.

Vienam iš valdančiosios koalicijos partnerių diagnozavus koronavirusą, šiuo metu tikrinimai visi su juo kontaktų galėję turėti asmenys, kad būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui.  

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pranešė, kad vyriausybės posėdžiai ir kitas valdančiosios koalicijos darbas toliau vyks nuotoliniu būdu.  

„Išlikime ramūs ir tęskime darbą, – sakė vyriausybės vadovas. – Kartu esame pajėgūs tą padaryti.“ 

Latvijos Seimo narys Artusas Kaiminis šeštadienį patvirtino, kad jam diagnozuotas koronavirusas. 

Norvegijos olimpinis komitetas (NOK) siekia, kad Tokijo vasaros olimpinės žaidynės būtų surengtos tik suvaldžius pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją. 

Tokią poziciją NOK vadovai išdėstė penktadienį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovui Thomui Bachui išsiųstame laiške. 

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Thomas Bachas - Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininkas

„Rekomenduojame, kad Tokijo olimpinės žaidynės neturėtų vykti, kol padėtis dėl COVID-19 bus tvirtai kontroliuojama pasauliniu mastu," – rašoma laiške. 

NOK kelia susirūpinimą tiek šalies, tiek tarptautinė visuomenės sveikatos situacija. Anot komiteto, Norvegijos sportininkams dabar „itin sunkus metas“, nes šalyje dėl koronaviruso pandemijos draudžiamas organizuotas sportas. 

„Suprantame, kad Japonijos sveikatos priežiūros institucijos, olimpinių žaidynių organizacinis komitetas ir TOK atsidūrė išties sunkioje padėtyje, – rašoma laiške. –  Tikime, kad Tokijo olimpiados specialios darbo grupės rekomendacijos atitinka aukščiausius medicinos standartus ir kad sportininkų saugumas yra pagrindinis prioritetas.“

Daugėja raginimų atidėti Tokijo olimpiadą arba paskelbti datą, iki kurios bus nuspręsta, ar žaidynės įvyks. Daugelis kvalifikacinių varžybų buvo atšauktos dėl šalyse įvesto  karantino. 

JAV plaukimo federacijos vadovas paragino šalies Olimpinį ir parolimpinį komitetą reikalauti, kad Tokijo olimpiada būtų atidėta 12 mėnesių. Jos poziciją parėmė Prancūzijos plaukimo federacija.

Brazilijos olimpinis komitetas šeštadienį taip pat paragino atidėti Tokijo olimpiadą iki 2021 metų.

Komiteto pranešime sakoma, kad toks sprendimas yra būtinas, atsižvelgiant į pandemijos rimtumą ir „iš to kylančius sunkumus atletams išlaikyti geriausią lygį varžyboms“.

Vis dėlto brazilai pridūrė „pasitikintys Tarptautiniu olimpiniu komitetu“. Brazilija 2016 metais organizavo Rio de Žaneiro olimpiadą – pirmąją Pietų Amerikoje.

Abejonių reiškiama ir pačioje žaidynes organizuojančioje šalyje. Japonijos olimpinio komiteto narė Kaori Yamaguchi dienraščiui „Nikkei“ sakė, kad TOK „stato sportininkus į pavojų“. 

TOK narė keturiskart olimpinė čempionė iš Kanados Hayley Wickenheiser pareiškė, jog siekdama, kad olimpiada vyktų, kaip numatyta, ši organizacija elgiasi „nejautriai ir neatsakingai“.    

Pasak Jungtinės Karalystės lengvosios atletikos federacijos pirmininko Nico Cowardo, TOK požiūris, kad „viskas turi likti, kaip yra, sukuria didžiulį spaudimą sistemoje“.

Šiuo metu Tokijo vasaros olimpines žaidynes planuojama surengti nuo liepos 24-osios iki rugpjūčio 9-osios. 

Turkija stabdo oro susisiekimą su 46 šalimis, siekdama suvaldyti naujojo koronaviruso plitimą, šeštadienį pranešė Civilinės aviacijos generalinis direktoratas (SHGM).

„Turkijos susisiekimo ir infrastruktūros ministerija paskelbė, kad nuo 17 val. (vietos ir Lietuvos) laiku stabdomas oro susisiekimas su 46 šalimis, imantis kovos su [koronaviruso infekcija] COVID-19 priemonių“, – sakoma valstybinės Anatolijos naujienų agentūros agentūros „Twitter“ žinutėje.

Šios 46 valstybės papildo anksčiau paskelbtą 22 šalių, iš kurių draudžiami skrydžiai į Turkiją, sąrašą, tad bendras jų skaičius išaugo iki 68.

Tarp šalių, kurioms taikomas naujasis draudimas, yra Lenkija, Latvija, Suomija, Ukraina ir netgi Ankaros remiamas Šiaurės Kipras, nepripažįstamas tarptautinės bendruomenės.

Lietuva nei ankstesniame, nei naujausiame sąraše nėra minima.

Londone šimtai benamių bus apgyvendinti viešbučiuose, kur jie galės izoliuotis ir užsitikrins „gyvybiškai svarbią apsaugą“ nuo koronaviruso, šeštadienį paskelbė miesto meras Sadiqas Khanas.

Mero biuro pranešime sakoma, kad ateinančioms 12 savaičių šiuo tikslu buvo rezervuota 300 kambarių dviejuose viešbučiuose.

„Koronaviruso protrūkis Londone veikia kiekvieną, ir privalome daryti viską, ką galime, kad apsaugotume kiekvieno sveikatą – taip pat, be kita ko, londoniečių, kiekvieną naktį miesgančių po atviru dangumi sostinės gatvėse“, – aiškino S.Khanas.

„Nakvojančių be pastogės gyvenimas ir šiaip sudėtingas ir neužtikrintas, tad esu pasiryžęs daryti viską, ką galiu, kad užtikrinčiau, jog jiems, kaip ir visiems londoniečiams, būtų suteikta geriausia įmanoma apsauga“, – pabrėžė meras.

Manoma, kad Jungtinės Karalystės sostinėje šis planas buvo pradėtas įgyvendinti penktadienį vakare.

Praeitų metų merijos duomenys rodo, kad Londono gatvėse naktimis miega apie 1,1 tūkst. žmonių.

Neturintys pastogės bus įkurdinti dviejuose viešbučiuose, priklausančiuose tinklui „Intercontinental“. Benamiai į šiuos viešbučius bus nuvežti taksistų, savanoriškai pasiūliusių savo pagalbą.

Šią savaitę Britanijos vyriausybė ėmėsi griežtesnių priemonių koronaviruso epidemijai suvaldyti ir nurodė užsidaryti daugeliui viešųjų erdvių, tokių kaip barai, restoranai, kavinės, sporto klubai ir kino teatrai.

Iki šiol šalyje mirė 177 žmonės, kuriems buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19.

Šalia Maskvos vienas tuščias sklypas buvo apsuptas policijos užtvaromis ir saugomas ginkluotų pareigūnų.

Rusijos sostinės valdžia šioje vietoje ėmėsi statyti medicinos įstaigą, kurioje bus gydomi naujuoju koronavirusu užsikrėtę pacientai. Įkvėpimo šiam projektui suteikė ligoninė, pastatyta Kinijoje per rekordiškai trumpą laiką, kai šalį apėmė infekcijos COVID-19 protrūkis.

Statybų aikštelėje Maskvoje praeitą savaitę pradėti darbai karštligiškai tęsiami – pirmyn ir atgal siuva sunkvežimiai „Kamaz“ ir betonvežiai.

Golochvastovo gyvenvietėje, esančioje maždaug už 70 km į pietvakarius nuo Maskvos, statomai įstaigai pavyzdžiu tapo „partnerių Kinijoje patirtis“, praeitą savaitę sakė sostinės pareigūnai.

Vasarį Kinija centriniame Uhano mieste, tapusiame koronaviruso epidemijos pirminiu židiniu, pastatė 1 000 lovų ligoninę iš gatavų blokų vos per 10 dienų.

Statybose Golochvastove apskrita parą darbuojasi apie 5 000 statybininkų ir 1,2 tūkst. technikos vienetų. Darbų piko metu darbuotojų skaičius gali išaugti iki 6 000; tarp jų nemažą dalį sudaro atvykėliai iš Centrinės Azijos.

Darbus planuojama baigti per mėnesį. Paprastai tokio tipo objektai statomi 6–8 mėnesius.

Maskvos mero pavaduotojas statybų reikalams Andrejus Bočkariovas sakė, kad darbuotojų motyvacijai pakelti statybų aikštelėje buvo iškabinta sovietinio stiliaus plakatų.

„Darbai statant užkrečiamųjų ligų centrą Naujoje Maskvoje vykdomi beprecedentiškai sparčiu tempu. Statybos vyksta apskritą parą; darbininkai vykdo tikrą darbo žygdarbį“, – šeštadienį žurnalistams sakė vicemeras.

„Scanpix“/AP nuotr./Prie statomos ligoninės – žmonės su sovietinio stiliaus plakatais.

Apie 70 tūkst. kv. m ploto ligoninė iš greitai surenkamų konstrukcijų užims 43 ha teritoriją. Joje turėtų būti 500 vietų, įskaitant 250 vietų intensyviosios terapijos skyriuje.

„Neturime tikslaus tvarkaraščio, bet tikimės užbaigti per mėnesį, galbūt greičiau“, – sakė 28 metų statybininkas Pavelas, atvykęs iš Čiuvašijos respublikos, esančios už 600 km nuo Maskvos.

„Pirmieji koronavirusu užsikrėtę pacientai turėtų čia atvykti balandį“, – sakė už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą statybvietėje atsakingas 31 metų brigadininkas, vardu Artūras.

Gyventojai sunerimę

Komplekse bus „operacinių, reanimacijos ir diagnostikos priemonių“, taip pat gydymo vietų vaikams, anksčiau sakė A.Bočkariovas.

Tarnybos neatskleidė šio projekto kaštų, bet Rusijos naujienų portalas „Znak“, remdamasis merijos dokumentais, pranešė, kad ligoninė kainuos apie 8,5 mlrd. rublių (100 mln. eurų).

Prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad koronaviruso protrūkis Rusijoje „kontroliuojamas“, nors oficialiai patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 atvejų sparčiai gausėjo. Iki šeštadienio ryto šalyje buvo užregistruoti iš viso 253 užsikrėtimo atvejai.

Tačiau daugelis rusų šiuos skaičius vertina skeptiškai ir baiminasi, kad šalyje gali kilti didelė epidemija.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas, numatydamas, kad šalia naujosios ligoninės gyvenantys žmonės gali protestuoti, sakė, kad kompleksas bus už 250 metrų nuo kelių senų medinių pastatų – artimiausių gyvenvietės namų.

Tačiau Golochvastovo gyventojo Anatolijaus Bulyčiovo ši žinia nenuramino.

„Jie kuria didžiulę infekciją. Iš to nebus nieko gera“, – sėdėdamas ant suolelio sakė 79 metų vyras, pro šalį važiuojant sunkvežimiams.

„Tegul Sobjaninas pasistato šią ligoninę prie savo vasarnamio! Neatrodo, kad Rusijoje stinga vietos“, – pridūrė jis.

Iranas – viena labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių šalių – šeštadienį pranešė, kad nuo koronaviruso mirė dar 123 žmonės, o bendras aukų skaičius išaugo iki 1 556.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Kianousho Jahanpouro, per pastarąją parą šalyje patvirtinti 966 nauji koronaviruso atvejai, o iš viso ši infekcija diagnozuota 20 610 žmonių. 

Iš viso 7 635 laikomi pasveikusiais nuo šios ligos, per televizijos transliuotą spaudos konferenciją sakė pareigūnas.

Šiitiška respublika pagal žmonių, kuriems buvo oficialiai nustatytas COVID-19, mirčių skaičių yra trečia pasaulyje po Italijos ir Kinijos.

Irano valdžia prašė žmonių susilaikyti nuo bet kokių kelionių per persų Naujųjų metų (Novrūzo) šventinį laikotarpį, kai dauguma gyventojų tradiciškai vyksta lankyti šeimų.

Vis dėlto daugelis šiuos raginimus ignoravo.

Kaip praneša Irano Raudonasis Pusmėnulis, nuo kovo 17 dienos apie 3 mln. žmonių šalies keliais išvyko iš 13 labiausiai viruso protrūkio paveiktų provincijų.

K.Jahanpouras sakė, kad „taisyklių nesilaikė mažuma“ ir perspėjo, kad turistų pamėgtos provincijos per šių metų Novrūzo šventinį laikotarpį lankytojų nepageidauja.

Kai kurios provincijos nurodė užsidaryti viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo įstaigoms.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prezidentas Hassanas Rouhani penktadienį pažadėjo, kad šalis koronaviruso krizę įveiks.

Sakartvele nuo šeštadienio įvedama vieno mėnesio trukmės nepaprastoji padėtis dėl naujojo koronaviruso protrūkio, paskelbė premjeras Georgijus Gacharija.

„Dabar mūsų pagrindinis uždavinys – išvengti spartaus koronaviruso plitimo tarp gyventojų.

Esant nepaprastajai padėčiai už karantino ir saviizoliacijos taisyklių pažeidimus bus taikomos sankcijos, įvedami eismo, išskyrus krovininį transportą, suvaržymai“, – per spaudos konferenciją sakė G.Gacharija.

Pasak jo, galiojant nepaprastajai padėčiai tarnybos taip pat galės riboti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teises.

Be to, bus draudžiami vieši daugiau kaip 10 žmonių susibūrimai. 

„Prireikus vyriausybė užtikrins vaistų, medicinos paslaugų ir būtiniausių prekių kainų reguliavimą. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vykdyti nepaprastosios padėties sąlygas; už šių sąlygų pažeidimą fiziniai asmenys bus baudžiami 3 000 larių (979 eurų), o juridiniai asmenys – 15 000 larių (4 895 eurų) baudomis. Pakartotinai pažeidus taisykles bus traukiama baudžiamojon atsakomybėn, skiriant iki trejų metų laisvės atėmimo“, – perspėjo premjeras.

Jis pažymėjo, kad paskelbus nepaprastąją padėtį žiniasklaidos darbas nėra varžomas.

„Nepaprastoji padėtis, paskelbta visos šalies mastu, netaikoma žiniasklaidai“, – sakė G.Gacharija.

Pasak premjero, žiniasklaidos darbuotojams keliamas vienintelis reikalavimas – pasirūpinti savo asmeniniu saugumu ir sveikata.

Prezidentė Salomėja Zurabišvili kreipėsi į tautą per televiziją. „Padėtis sunki ir, manoma, blogės," – įspėjo ji.  

Šalies vadovė pagyrė vyriausybę už sėkmingas pastangas suvaldyti viruso plitimą, bet pridūrė, kad atėjo laikas rengtis „antrajai bangai, kuri bus sunki“.

3,7 mln. gyventojų turinčiame Sakartvele iki šiol patvirtinti 48 užsikrėtimo COVID-19 atvejai, o apie 2 tūkst. žmonių yra karantinuoti. 

„Nepaprastosios padėties metu bus apribotos kai kurios konstitucijos garantuojamos teisės, tarp jų – judėjimo ir susirinkimų,“ – sakė S. Zurabišvili.
Nepaprastoji padėtis Sakartvele įsigalios šeštadienį vakare, kai šiam nutarimui pritars parlamentas.

Šalies sveikatos apsaugos institucijos pranešė, kad ligoninės susidoroja su dabartine pandemijos apimtimi, tačiau įspėjo, kad virusui pradėjus plisti bendruomenėse, naujų atvejų neišvengiamai „vis daugės“.

Planuojama „aktyviai tirti“ gyventojus dėl koronaviruso.

Nyderlandų oro bendrovės KLM lėktuvui, skridusiam iš Amsterdamo į Naująjį Delį, pusiaukelėje buvo liepta sugrįžti, veikiausiai kilus nesusipratimui dėl Indijoje galiojančių suvaržymų, susijusių su koronaviruso pandemija, šeštadienį informavo vienas pareigūnas ir keleivis.

Dėl pandemijos Indija uždraudė visus skrydžius iš Europos, o nuo sekmadienio įsigalios savaitės trukmės draudimas priimti bet kokius tarptautinius komercinius skrydžius.

Tarp KLM lėktuvo, turėjusio nusileisti Indijos sostinėje anksti šeštadienį, keleivių buvo besilaukianti moteris, kuriai, sugrįžus į Amsterdamą, prireikė medikų pagalbos.

Penktadienį vakare orlaiviui buvo nurodyta „sugrįžti į išvykimo punktą dėl operatyvinių priežasčių, kai jis tebebuvo ore“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

„Delis nesuteikė leidimo nusileisti, todėl nežinome, kodėl KLM nusprendė išskristi iš Amsterdamo, nors buvo aiški Indijos vyriausybės rekomendacija“, – pridūrė šaltinis.

Vienas iš maždaug 120 to lėktuvo keleivių, irgi pageidavęs likti anonimu, sakė, kad pranešimas, jog orlaivis turės grįžti, buvo paskelbtas skrendant virš Rusijos, nuo skrydžio pradžios praėjus apie keturioms valandoms.

123rf.com nuotr./Skrydžiai

Dienraštis „The Hindu“ pranešė, kad lėktuve buvo apie 100 Indijos piliečių, pradėjusių savo kelionę iš JAV ir Kanados.

Be to, šiuo lėktuvu vėliau turėjo būti parskraidinta Nyderlandų piliečių, esančių Indijoje, pridūrė leidinys.

Nepaisant skrydžių iš Europos draudimo, Indijos užsienio reikalų ministerija buvo suteikusi leidimą KLM skrydžiui, nes keleiviai Amsterdame lankėsi tik tranzitu, rašo „The Hindu“.

Tačiau Indijos civilinės aviacijos ministerija priėmė kitokį sprendimą, todėl lėktuvo buvo paprašyta grįžti į Nyderlandus.

„Nežinome, ką daryti... Prašau pagalbos“, – vienas keleivis sakė per „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešime hindi kalba, veikiausiai nufilmuotame Schipolio oro uoste Amsterdame.

Indijoje esantis minėtos nėščios moters vyras Tejasas Vispute  sakė, kad parskridusi į Amsterdamą jo žmona buvo trumpam hospitalizuota, bet vėliau išrašyta.

„Kai lėktuvas apsisuko, mano žmona labai susinervino. Ji laukiasi maždaug šeštą mėnesį, – AFP sakė T.Vispute. – Įgula buvo labai paslaugi.“

Kol kas neaišku, kiek kitų indų mėgina sugrįžti namo iš įvairių šalių, tvyrant dabartinei krizei. Su šį klausimą galinčia pakomentuoti Indijos užsienio reikalų ministerija susisiekti kol kas nepavyko.

Iki šiol Incijoje patvirtinti 275 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir penkių pacientų mirtis.

Estija šeštadienį paskelbė, kad per pastarąją parą dar 23 žmonėms buvo patvirtinta naujojo koronaviruso infekcija COVID-19, o bendras nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 306.

Nuo sausio 31-osios Estijoje atlikta 2 812 testų koronaviruso infekcijai aptikti, o per pastarąją parą jų padaryta 308, informavo Sveikatos apsaugos departamentas.

Daugumai pacientų pasireiškė tik lengvi simptomai; ligoninėse gydoma 14 žmonių, nė vienam iš jų netaikoma intensyvioji terapija.

Latvijos Seimo narys Artusas Kaiminis šeštadienį patvirtino, kad jam diagnozuotas koronavirusas.

Politikas socialiniuose tinkluose pranešė, kad nuo kovo 17-osios, kai pasijuto prastai, izoliavosi, o penktadienį jam atliktas COVID-19 testas buvo teigiamas.  

„Atsiprašau visų, su kuriais susitikau kovo 15 ir 16 dienomis, ir prašau jų nueiti pasitikrinti dėl viruso '', – sakė jis.

Latvijoje per pastarąją parą patvirtinus 13 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bendras jų skaičius pasiekė 121, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Sidnėjaus populiarųjį Bondai Byčo paplūdimį buvo nuspręsta uždaryti, daugybei poilsiautojų nesilaikant dėl koronaviruso protrūkio įvestų saugumo priemonių, šeštadienį pranešė Australijos televizija ABC.  

Naujojo Pietų Velso valstijos policijos viršininkas Davidas Elliottas įsakė uždaryti paplūdimį, internete pasirodžius nuotraukų, kuriose matyti šimtai jame besideginančių žmonių.

Australijos valdžia, siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, be kita ko, uždraudė daugiau nei 500 žmonių susibūrimus. 

D.Elliottas įspėjo, kad policija gali uždaryti ir kitus paplūdimius, jei žmonės nepaisys taisyklių.

„Jei piliečiai nesilaikys taisyklių ir gydytojų patarimų, tai bus norma“, – sakė jis.  

Pasak žiniasklaidos, Bondai Byčas – garsiausias Australijos paplūdimys. Jis driekiasi daugiau nei kilometrą ir kasdien pritraukia per 2,5 mln. poilsiautojų.

Australijoje patvirtinta per tūkstantį užsikrėtimo susirgimą COVID-19 sukeliančiu virusu atvejų. 

Su koronaviruso pandemija kovojanti Lenkija dezinfekcijai panaudos beveik pusę milijono litrų konfiskuoto gryno etilo alkoholio.

Kaip ir kitos ES valstybės, Lenkija ėmėsi plataus masto priemonių, siekdama sustabdyti COVID-19 viruso plitimą. Be kita ko, valdžia uždarė sienas užsieniečiams, o šalies gyventojai raginami dirbti iš namų.

Tačiau Lenkijai, kaip ir kitoms Bendrijos narėms, trūksta būtiniausių medicininių priemonių, tokių kaip kaukės ir dezinfekciniai skysčiai.

Lenkijos valstybės prokuratūra penktadienį pranešė, kad „valstybinėms institucijoms skubiai perduos baudžiamojo proceso metu konfiskuotą etilo alkoholį“.  

„Skaičiuojama, kad tai yra mažiausiai 430 tūkst. litrų“, – sakoma pranešime.   

Keli tūkstančiai litrų jau naudojami dezinfekuoti viešuosius pastatus ir transportą. 

Šiaurės rytuose esančio Olštyno ugniagesiams skirta tūkstantis litrų gryno alkoholio, o trys regiono ligoninės iš viso gavo 2 500 litrų, naujienų agentūrai AFP sakė vietos muitinės administracijos atstovė Marta Rosiak.

Be ligoninių, kontrabandinis spiritas taip pat bus paskirstytas policijai, pasieniečiams ir kitoms viešosioms tarnyboms.

Lenkijos teisėsauga dažnai kovoja su nelegaliomis spirito varyklomis, ypač skurdesniuose šiaurės rytuose, besiribojančiose su Baltarusija ir Karaliaučiaus sritimi.

Samanė iš bulvių ar grūdų daugiausia varoma neturtingesnėse kaimo vietovėse, kur pigi naminė degtinė yra daug populiaresnė nei legalus alkoholis.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje iki šiol patvirtinti 432 koronaviruso infekcijos atvejai, o penki žmonės mirė.  

Nyderlanduose – tulpių sezonas, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos kritus paklausai augintojai priversti kasdien sunaikinti milijonus gėlių.  

Pastarąją savaitę daugiausia pasaulyje gėlių parduodančioje šalyje sunaikinimo laukė kalnai tulpių, rožių, chrizantemų ir kitų gėlių.  

Ryškiaspalviai žiedai, kurie šiuo metų laiku galbūt būtų skirti romantiškoms progoms ar Motinos dienai, dabar krautuvų kaušais pakeliami ir metami į didžiulius atliekų konteinerius. 

„Vienintelis sprendimas – jas sunaikinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė gėlių aukciono namų „Royal FloraHolland“ atstovas Michelis van Schie (Mišelis van Schi). 

„Pirmąkart esam priversti tą daryti. Šis Olandijos aukcionas gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį, ir pirmą kartą atsidūrėme tokioje krizėje“, – pridūrė jis.  

Pasak „Royal FloraHolland“, teks sunaikinti 70–80 proc. visos Nyderlandų metinės gėlių produkcijos. 

Tai didžiulis smūgis šaliai, kurioje tulpės – vienas iš nacionalinės tapatybės simbolių greta vėjo malūnų, sūrių ir klumpių.  

Karališkosios svogūnėlių augintojų asociacijos vadovė Prisca Kleijn prognozuoja, kad parduotuvių ir įmonių uždarymas dėl pasaulyje siaučiančio koronaviruso sukels „dramatiškų“ padarinių. 

„Nieko panašaus nesame matę, – sakė ji. – Dėl koronaviruso sukeltos krizės visoje Europoje nebeliko gėlių paklausos.“

Anot P.Kleijn, tulpių augintojams krizė atėjo „pačiu blogiausiu metų laiku“.  

„Artėja Motinos diena, ir tulpių augintojai skina derlių nuo sausio iki balandžio ir gegužės. Todėl dabar – pats sezono įkarštis, metas užsidirbti," – sakė ji. 

Užklupus virusui žmonės noriau kaupia būtiniausių prekių atsargas, todėl asociacija pradeda kampaniją, skatinančią pirkėjus „pirkti gėles, o ne tualetinį popierių“. 

Operos pasaulio superžvaigždė Placido Domingo paskelbė išstojantis iš JAV operos darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos ir paaukosiantis 500 tūkst. dolerių (467 tūkst. eurų) seksualinio priekabiavimo prevencijos programai bei fondui, teikiančiam pagalbą krizės ištiktiems operos darbuotojams, penktadienį pranešė ši organizacija.

Keliomis savaitėmis anksčiau Amerikos muzikos artistų gildija (AGMA) ir Los Andželo operos teatras paskelbė, kad kaltinimai lytiniu priekabiavimu, pareikšti garsiajam tenorui, kuriam dabar – 79 metai, yra įtikinami.

Šis tyrimas buvo pradėtas praeitais metais keletui moterų apkaltinus P. Domingą priekabiavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kai jis dirbo Los Andželo operos ir Vašingtono nacionalinės operos vadovybėje.

AGMA praeitą mėnesį paskelbė, kad per keturis mėnesius trukusį tyrimą buvo nustatyta, jog P. Domingo „užsiėmė netinkamais veiksmais, pradedant nuo flirto, baigiant seksualinėmis priekabėmis, savo darbo vietoje ir už jos ribų.“

Įtarimų detalės nebuvo paviešintos, bet su tyrimo eiga susipažinę asmenys konfidencialiai sakė naujienų agentūrai AFP, jog tyrėjai nustatė 27 žmones, tapusius P. Domingo lytinio priekabiavimo taikiniais arba jo netinkamo elgesio liudininkais nuo 10-ojo dešimtmečio iki mūsų amžiaus 1-ojo dešimtmečio.

Los Andželo opera nurodė, kad jos tyrėjai gavo 10 skundų, jog P. Domingo „netinkamai elgėsi“ su moterimis 1986–2019 metais, bet “nerado jokių įrodymų, kad Domingo kada nors reikalavo paslaugos už paslaugą arba keršijo kuriai nors iš moterų, neįdarbindamas jų Los Andželo operoje“.

9-ajame dešimtmetyje P.Domingo padėjo įkurti Los Andželo operą ir nuo 2003 metų iki praeito spalio buvo jos generalinis direktorius, bet atsistatydino dėl pastarųjų kaltinimų.

Virtinė moterų, su kuriomis kalbėjosi AP, sakė, kad P.Domingo siūlydavo joms karjeros galimybių mainais į intymius santykius. Jeigu jo užmačios būdavo atmetamos, operos žvaigždė savo pasiūlymus atsiimdavo arba nebesamdydavo šių moterų, teigė liudininkės.

Paskelbusi apie P.Domingo pasitraukimą AGMA taip pat nurodė, kad profesinė sąjunga atsiėmė drausminius kaltinimus, pareikštus dainininkui, kai buvo atliktas tyrimas dėl jo elgesio. Už organizacijos drausmės pažeidimus galėjo būti skirtos įvairios nuobaudos, pradedant piniginėmis bausmėmis, baigiant pašalinimu.

AGMA pareigūnai sakė AP padėties plačiau nekomentuosiantys, o P.Domingo atstovas į agentūros prašymą pateikti komentarų kol kas neatsakė.

Šiuo operos pasaulis yra faktiškai paralyžiuotas dėl koronaviruso pandemijos, dėl kurios buvo smarkiai suvaržytas susisiekimas, o daugelis teatrų visame pasaulyje buvo neribotam laikui uždaryti.

AGMA ragino krizės paveiktus narius teikti prašymus, kad jiems būtų suteikta pagalba iš specialaus gildijos fondo.

JAV viceprezidento Mike'o Pence’o vienam iš darbuotojų patvirtinta naujojo koronaviruso infekcija COVID-19, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

M.Pence'o atstovė spaudai Katie Miller sakė, kad darbuotojas, kurio tapatybė nebuvo atskleista, neturėjo „glaudaus kontakto“ nei su viceprezidentu, nei su prezidentu Donaldu Trumpu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pence'as

Pasak K.Miller, šiuo metu aiškinamasi, su kuriais žmonėmis turėjo kontaktų užsikrėtęs asmuo, laikantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų paskelbtų instrukcijų.

Atstovė pridūrė, kad M.Pence'o biuras apie teigiamą COVID-19 testo rezultatą buvo informuotas penktadienį vakare.

Latvijoje naujojo koronaviruso sukeliamas susirgimas COVID-19 diagnozuotas dar 13-ai žmonių, o bendras žinomų užsikrėtusių asmenų skaičius padidėjo iki 124, šeštadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Per pastarąją parą ištirti 1 241 žmogaus, kuriems įtariama koronaviruso infekcija, ėminiai. Nuo protrūkio pradžioje koronaviruso testai šalyje atlikti iš viso  4 446 žmonėms.

Kolumbijoje nuo antradienio iki balandžio 13-osios įvedamas privalomas gyventojų karantinas, siekiant sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą, penktadienį pranešė prezidentas Ivanas Duque.

„Esant ekstremaliai padėčiai visiems kolumbiečiams nuo ateinančio antradienio taikysime privalomąją prevencinę izoliaciją“, – kreipdamasis į tautą sakė prezidentas.

Beveik pusė šalies gyventojų jau dalyvauja bandomojoje visuotinėje izoliacijoje, trunksiančioje nuo penktadienio iki pirmadienio, siekiant patikrinti šių priemonių veiksmingumą.