Koronavirusas: visame pasaulyje užregistruota per 600 tūkst. užsikrėtimo atvejų

Indonezijos Sulavesio saloje vėlai šeštadienį įvyko stiprus ir seklus žemės drebėjimas, sukėlęs gyventojų paniką ir privertęs juos bėgti aukštesnes vietas, nepaisant sveikatos apsaugos pareigūnų prašymų išlaikyti socialinę distanciją koronaviruso plitimui stabdyti.

Pranešimų apie drebėjimo aukas ar nuostolius kol kas nebuvo.

JAV Geologijos tarnyba (USGS) paskelbė, kad prieš vidurnaktį įvykusio 5,8 balo žemės drebėjimo epicentras buvo 64 km į šiaurės vakarus nuo Centrinio Sulavesio provincijos Pendolo miesto, o hipocentras – 10 km gylyje.

Indonezijos nacionalinė nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad drebėjimas, kurio epicentras buvo sausumoje, negali sukelti cunamio.

Vis dėlto daug žmonių provincijos sostinėje Palu puolė į aukštesnes vietas. Gyventojus dar persekioja atsiminimai apie mieste prieš dvejus metus įvykusį 7,5 balo žemės drebėjimą, kuris sukėlė cunamį ir grunto suskystėjimą.

Pareigūnai prašo žmonių laikytis atokiai vieniems nuo kitų, kad koronavirusas plistų ne taip greitai, ir stabdė bėgančius žmones. Mieste testais COVID-19 nustatyta dviem gyventojams.

„Stiprus žemės drebėjimas supurtė Palu, bet mums bėgant iš namų mus sustabdė dėl baimės užsikrėsti virusu, – sakė gyventojas, tviteryje prisistatantis Ardy vardu. – Negerai gyventi rajone, kur dažnos nelaimės.“

Pasak Ardy, daug panikos apimtų žmonių nepaisė pareigūnų, raginusių grįžti namo, bet po valandos viskas grįžo į įprastas vėžes.

260 mln. gyventojų turinti salų valstybė priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame įvyksta didelė dalis viso pasaulio žemės drebėjimų, cunamių ir ugnikalnių išsiveržimų.

Naujausiais duomenimis, nuo COVID-19 Indonezijoje mirė 102 žmonės.

Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo šeštadienį pranešė, kad valstija beveik dviem mėnesiams atideda prezidento rinkimų kampanijos pirminį rinkimų balsavimą, didėjant susirūpinimui dėl naujojo koronaviruso plitimo.

Balsavimas, turėjęs vykti balandžio 28-ąją, dabar perkeliamas į birželio 23-ąją, nurodė A.Cuomo.

Šis atidėjimas yra ilgesnis negu keliose kitose valstijose, nusprendusiose balsuoti vėlesniu laiku, bet Niujorko valstijoje epidemija išplito labiau negu bet kuriame kitame šalies regione.

Kitos dvi labiausiai susirgimo COVID-19 protrūkio labiausiai paveiktos valstijos jau nubalsavo: Kalifornijoje tai įvyko kovo 3-ąją, o Vašingtono valstijoje – kovo 10-ąją.

Naujasis Džersis įprasta tvarka savo valią turėtų pareikšti birželio 2-ąją.

„Nemanau, kad būtų išmintinga sutelkti daug žmonių į vieną vietą, kad jie balsuotų“, – A.Cuomo sakė per kasdienę spaudos konferenciją koronaviruso plitimui apžvelgti.

Iki šiol Niujorko valstijoje nustatyta 52 318 infekcijos COVID-19 atvejų, o 728 pacientai mirė.

Dešimt kitų Amerikos valstijų, taip pat JAV teritorija Puerto Rikas jau anksčiau atidėjo savo pirminius balsavimus.

Kitos valstijos pereina vien prie balsavimo paštu.

Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas šiuo metu tvirtai pirmauja tarp demokratų, siekiančių tapti savo partijos kandidatais į prezidento postą.

Liepą vyksiančiame partijos suvažiavime jis jau užsitikrino 1 217 delegatų paramą, o paskutinį likusį jo varžovą senatorių Bernie Sandersą parems mažiausiai 914 delegatų. Kad užsitikrintų paskyrimą kandidatu, pretendentas turi surinkti 1 991 delegato balsą.

Prancūzija šeštadienį pranešė dar apie 319 mirusių žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu, todėl bendras epidemijos aukų šalyje skaičius išaugo iki 2314.

Iki šiol Prancūzijoje nustatyti 37 575 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – 4611 daugiau nei ankstesnė dieną, sakoma kasdien vyriausybės skelbiamame informaciniame pranešime. Šiuo metu ligoninėse gydoma 17 620 žmonių, iš jų 4273 – intensyviosios terapijos skyriuose.

Tiek mirusiųjų, tiek užsikrėtusiųjų tikrasis skaičius veikiausiai yra didesnis negu oficialiai skelbiama, nes prie aukų priskaičiuojami tik ligoninėse mirę pacientai, neatsižvelgiant į namuose arba senelių namuose mirusiųjų skaičių. Be to, testai COVID-19 nustatyti atliekami tik asmenims, patenkantiems į didelės rizikos grupę.

Premjeras Edouard'as Philippe'as perspėjo, kad „mūšis“ su virusu Prancūzijoje dar tik prasideda ir kad pirmosios dvi balandžio savaitės bus dar sunkesnės negu kovo pabaiga.

„Noriu aiškiai ir atvirai pasakyti, kokia yra padėtis. Šis mūšis dar tik prasideda“, – premjeras sakė per bendrą spaudos konferenciją su sveikatos apsaugos ministru Olivier Veranu, per kurią buvo išdėstyta vyriausybės strategija.

„Pirmosios 15 balandžio dienų bus dar sunkesnės negu dabar besibaigiančios 15 dienų“, – pažymėjo E.Philippe'as.

Premjeras sakė, kad Prancūzijos pagrindiniai uždaviniai – padidinti intensyviosios terapijos pajėgumus ir sulėtinti viruso plitimą.

O.Veranas savo ruožtu pažadėjo, kad Prancūzija ateinančiomis savaitėmis suintensyvins tyrimus COVID-19 nustatyti. Pasak jo, iki balandžio pabaigo kiekvieną dieną turėtų būti atliekama 50 tūkst. tradicinių ir 30 tūkst. greitųjų testų.

Ministras nurodė, kad Prancūzija yra užsakiusi 5 mln. greitųjų testų rinkinių ir iki birželio galės atlikti po 100 tūkst. tokių tyrimų per dieną.

Vyriausybė buvo kritikuojama dėl apsauginių kaukių stygiaus, ypač sveikatos apsaugos darbuotojams. O. Veranas sakė, kad dabar Prancūzija yra užsakiusi milijardą šių apsaugos priemonių – be kita ko, iš Kinijos.

Ministras pripažino, kad Prancūzija pajėgi pagaminti tik po 8 mln. kaukių per savaitę. „Mūsų ištekliai nėra begaliniai“, – pridūrė jis.

Šioje Paryžiuje vykusioje spaudos konferencijoje tiesiogiai dalyvavo tik vienas žurnalistas, uždavinėjęs kolegų pateiktus klausimus. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti dalyvių saugumą.

Prancūzija kovo 17-ąją paskelbė karantiną, siekdama sulėtinti epidemijos plitimą, bet pareigūnai ne kartą perspėjo, kad šios priemonės rezultatų pradės duoti tik praėjus šiek tiek laiko.

E.Philippe'as penktadienį paskelbė, kad karantinas pratęsiamas dar dviem savaitėms iki balandžio 15-osios, atsižvelgiant į krizės sunkumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sakė svarstąs galimybę paskelbti karantiną Niujorko valstijoje, labiausiai šalyje paveiktoje koronaviruso epidemijos.

Vis dėlto valstybės vadovas nepaminėjo, kokie konkrečiai suvaržymai galėtų būti įvesti.

„Norėčiau pamatyti NY karantinuotą, nes tai yra karštasis židinys – karantinuoti Niujorką, Naująjį Džersį, galbūt dar vieną ar dvi kitas vietas, kai kurias Konektikuto dalis“, – išvykdamas iš Baltųjų rūmų sakė D.Trumpas.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo, anksčiau šeštadienį pasikalbėjęs su D.Trumpu, sakė, kad šis klausimas per diskusijas nebuvo aptartas.

„Nežinau, ką tai reiškia, – per spaudos konferenciją sakė gubernatorius. – Nežinau, kaip tai galėtų būti teisiškai įgyvendinta. Be to, medicinos požiūriu, nežinau, ką tuo pasiektumėte.“

„Tačiau galiu jums pasakyti – man tai nė kiek nepatinka. Netgi nesuprantu, kas tai yra – man tai nė kiek nepatinka“, – pabrėžė A.Cuomo.

Kaip rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys, iki šiol Niujorko valstijoje užregistruota daugiau kaip 52 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvėjų, mažiausiai 728 žmonės mirė.

Italija šeštadienį pranešė, kad koronaviruso epidemijos aukų šalyje skaičius peržengė 10 tūkst., mirus dar 889 žmonėms.

Italijoje, kurioje epidemija buvo pražūtingesnė negu bet kurioje kitoje šalyje, mirusių koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius dabar yra 10 023, nurodė civilinės saugos tarnyba.

Per pastarąją parą šalyje nustatyti dar 5 974 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų; bendras jų skaičius išaugo iki 92 472.

Ispanijoje koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių skaičius šeštadienį peržengė 5,6 tūkst., per parą mirus rekordiškai daug pacientų, bet specialistai prognozuoja, kad epidemija jau atrodo artėjanti prie piko.

Šeštadienį buvo paskelbta, kad per pastarąją parą mirė net 832 žmonės, kuriems nustatytas susirgimas COVID-19, o bendras aukų skaičius išaugo iki 5690.

Nors naujausi duomenys rodo, kad per parą nustatyta daugiau kaip 8 000 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o bendras jų skaičius išaugo iki daugiau kaip 72 tūkst., ligos plitimas atrodo lėtėjantis, tad pareigūnai sako, kad epidemija artėja prie savo kulminacijos.

Užsikrėtimo atvejų „gausėjimas pamažu lėtėja arba stabilizuojasi“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos krizių koordinatorius Fernando Simonas. Pasak jo, duomenys rodo, kad epidemija yra „labai, labai arti“ savo piko.

Staigiai pagausėjus užsikrėtusiųjų sveikatos apsaugos sistema priartėjo prie griūties ribos. Ypač didelį nerimą kelia vietų intensyviosios terapijos skyriuose stygius, sakė F.Simonas.

„Tebeturime didelę problemą dėl mūsų intensyviosios terapijos skyrių užpildymo“, – aiškino pareigūnas. Jis pridūrė, kad giliausia krizė gali pasireikšti ateinančios savaitės pabaigoje.

„Šiandien užsikrečiantys pacientams reikės lovų... po 7–10 dienų“, – atkreipė dėmesį F.Simonas. Pasak jo, tikėtina, kad didžiausia apkrova intensyviausios terapijos skyriams tikriausiai pasireikš vėliau nei naujų užsikrėtimo atvejų pikas ir kad šis laikotarpis gali trukti ilgiau kaip savaitę.

„Mums iš tikrųjų reikia staigesnio [užsikrėtimo atvejų] sumažėjimo... kad nepasiektume šios perpildymo krizės“, – sakė koordinatorius.

Ispanija kovo 14 paskelbė karantiną, bet nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai toliau augo ir neraminančiai gausėjo infekuotų sveikatos apsaugos darbuotojų.

Nors statistika nebuvo atnaujinta nuo penktadienio, kai COVID-19 infekcija buvo nustatyta 9444 medicinos darbuotojams, F.Simonas sakė, kad šis skaičius yra „didesnis negu daugumoje kitų paveiktų šalių“ ir kad beveik 9 proc. susirgusių medikų prireikė hospitalizuoti.

Griežtinami suvaržymai

Premjeras Pedro Sanchezas šeštadienį paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos šalyje dviem savaitėms stabdoma visa „nebūtina“ ekonominė veikla.

„Visi nebūtinos ekonominės veiklos darbuotojai privalo dvi savaites likti namuose“, – sakė jis, skelbdamas panašias priemones, kokios jau anksčiau buvo įvestos Italijoje.

Naujoji tvarka įsigalios nuo pirmadienio.

Ispanija jau baigia antrą karantino savaitę, per kurią buvo uždaryta dauguma parduotuvių, bet darbuotojams tebebuvo leidžiama vykti į biurus ir gamyklas, jeigu jie negali dirbti iš namų.

Sirijos konflikto šalys privalo nutraukti karinius veiksmus, „kad būtų išvengta tolesnės katastrofos“, šeštadienį pareiškė Jungtinių Tautų tyrėjai, jau devynerius metus karo draskomai valstybei pradėjus fiksuoti pirmuosius užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejus.

JT nuogąstauja, kad Sirijos laukia daugybė aukų, kurių dar būtų galima išvengti, nors Damaskas iki šiol tepranešė apie penkis susirgimo COVID-19 atvejus.

„Sirijos civiliams gyventojams gali iškilti mirtinas pavojus – COVID-19 protrūkis, smogsiantis visiems be išimties ir tapsiantis pražūtingiausiu pažeidžiamiausiems asmenims, jei nebus imtasi skubių prevencijos veiksmų“, – pareiškė Nepriklausomos tarptautinės tyrimo dėl Sirijos komisijos pirmininkas Paulo Pinheiro.

Jis pabrėžė, kad konflikto šalys turi įsiklausyti į raginimus nutraukti ugnį, jei nori išvengti „artėjančios tragedijos“ ir pridūrė: „Kitu atveju daugybė civilių gyventojų bus pasmerkti mirčiai, kurios galima išvengti.“

Pilietinis karas pareikalavo jau daugiau kaip 380 tūkst. gyvybių, o Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog Sirijos sveikatos apsaugos sistema yra labai susilpnėjusi.

Koronaviruso pandemija Europoje pareikalavo jau daugiau kaip 20 tūkst. žmonių gyvybių, rodo naujienų agentūros AFP apibendrinta statistika, pagrįsta šeštadienį iki 14 val. 15 min. Grinvičo (16 val. 15 min. Lietuvos) laiku paskelbtais oficialiais duomenimis.

Europa šiuo metu yra labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktas žemynas – jame užregistruoti iš viso 337 632 šio susirgimo atvejai, o mažiausiai 20 059 pacientai mirė.

Italijoje koronaviruso epidemija pražudė mažiausiai 9 134 žmones, o Ispanijoje mirė 5 690. Šios abi šalys pagal aukų skaičių dabar pirmauja pasaulyje.

Italijoje ir Ispanijoje mirę asmenys, kuriems buvo nustatyta COVID-19, šiuo metu sudaro tris ketvirtadalius visų pandemijos aukų Europoje.

Jungtinėje Karalystėje pacientų, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu, mirčių skaičius išaugo iki 1019, per parą mirus dar 260 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti oficialūs vyriausybės duomenys.

„Iki 2020 metų kovo 27-osios 17 val. JK mirė 1 019 pacientų, kuriems buvo nustatytas užsikrėtimas koronavirusu (COVID-19)", – sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Šalyje taip pat patvirtinta daugiau kaip 17 tūkst. užsikrėtimo šia liga atvejų.

Rusija nuo pirmadienio visiškai uždarys savo sienas, siekdama sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą šalyje, šeštadienį paskelbė vyriausybė.

Rusija „laikinai apribos eismą“ per nacionalines sienas, siekdama išvengti naujų susirgimo COVID-19 atvejų, rašoma vyriausybės tinklalapyje paskelbtame įsake.

Šalis jau praeitą savaitę uždarė savo sienas užsieniečiams, o ketvirtadienį sustabdė visus tarptautinius skrydžius, griežtinant priemones, turinčias sulėtinti koronaviruso plitimą šalyje.

Sveikatos apsaugos pareigūnai iki šiol patvirtino 1264 užsikrėtimo COVID-19 atvejus ir keturių pacientų mirtį, rodo šeštadienį paskelbta oficiali statistika.

Naujajame įsake nurodoma, kad kai kurioms grupėms bus daromos išimtys, pavyzdžiui Rusijos diplomatams ir vilkikų vairuotojams.

Rusijos piliečiams, nuolat gyvenantiems Ukrainos separatistiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, taip pat bus leidžiama kirsti sieną, sakoma įsake.

Europą šeštadienį sukrėtė didžiulis koronaviruso aukų pagausėjimas, ekspertams perspėjant, kad iki desperatiškai laukiamo pandemijos piko lieka dar ne viena diena ar savaitė.

Italija ir Ispanija paskelbė naujus rekordinius aukų skaičius, Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) patvirtinus, kad pasaulio ekonomika paniro į istorinį nuosmukį, o JAV pasinaudojus karo laikų viešųjų pirkimų įgaliojimais.

Visame pasaulyje oficialiai jau užregistruota daugiau kaip 600 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Manoma, kad tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius yra didesnis, nes daug šalių testus atlieka tik sunkiais susirgimo atvejais arba tiems pacientams, kuriems reikalinga hospitalizacija.

Ispanijos vyriausybė šeštadienį paskelbė, kad mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 5690, kai per pastarąją parą mirė rekordiškai daug žmonių – 832.

Aukų skaičiumi Ispanija atsilieka tik nuo Italijos, kuri penktadienį paskelbė apie 969 naujus mirties atvejus. Tai didžiausias vienos paros skaičius visame pasaulyje nuo pat pandemijos pradžios.

Tuo metu Iranas šeštadienį paskelbė apie dar 139 žmonių mirtį, o Indija izoliavo kelioliką Pandžabo kaimų, kur lankėsi vienas guru, plačiai paskleidęs virusą ir jau nuo jo miręs.

Pietų Afrikoje įvedus visuotinį karantiną, Johanesburgo policija panaudojo gumines kulkas prieš minią, susirinkusią prie vieno prekybos centro.

Jungtinėse Valstijose dabar fiksuojamas didžiausias susirgimo COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje, tačiau Europa tebepirmauja pagal aukų skaičių vienam gyventojui.

Uhane švelninami suvaržymai

Tačiau atrodo, kad du mėnesius trukęs beveik visiškas izoliavimas atsipirko infekcijos pirminiame židinyje – Kinijos Uhano mieste, kur dabar švelninami judėjimo suvaržymai.

Vietos gyventojams nuo sausio buvo draudžiama išvykti, keliuose buvo įrenginėjami užkardai, o milijonai piliečių susidūrė su dar neregėtais kasdienio gyvenimo apribojimais.

Tačiau šeštadienį žmonėms buvo leista įvažiuoti į miestą, o didžioji dalis metro tinklo atnaujino veiklą. Kai kurie prekybos centrai turėtų atverti savo duris kitą savaitę.

Ekonominiai sukrėtimai

Europos Sąjungos ekonomika jau yra sutrikdyta dėl sienų uždarymo ir nurodymų gyventojams likti namuose, o Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte net perspėjo, kad blokas gali prarasti savo legitimumą.

„Jei Europa neišspręs šio precedento neturinčio iššūkio, visa europietiška struktūra praras savo egzistavimo prasmę žmonėms“, –sakė jis laikraščiui „Il Sole 24 Ore“.

Paryžiaus ir Madrido palaikoma Roma nori, kad Europa imtųsi ryžtingesnio finansinio atsako į krizę, tačiau Vokietija ir Nyderlandai priešinasi raginimams jungti nacionalines skolas.

Penktadienį TVF vadovė Kristalina Georgieva pareiškė, kad norint padėti besivystančioms šalims, prireiks didžiulių išlaidų, įspėdama: „Akivaizdu, kad mums prasidėjo nuosmukis.“

JAV imasi nuo karo laikų neregėtų veiksmų

Jungtinėse Valstijose, kur jau yra daugiau nei 104 tūkst. COVID-19 sergančių pacientų, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasitelkė karo atvejais numatomus įgaliojimus ir liepė vienai privačiai kompanijai gaminti medicininę įrangą, nes perkrautai šalies sveikatos sistemai sunku dorotis su krize.

„Šiandienos veiksmai padės užtikrinti greitą [plaučių] ventiliacijos [aparatų], kurie gelbės amerikiečių gyvybes, gamybą“, – sakė D.Trumpas, išleisdamas įsakymą automobilių gamintojai „General Motors“.

Uždarius 60 proc. šalies, o užsikrėtimo atvejų skaičiui sparčiai augant, D.Trumpas taip pat pasirašė didžiausią per šalies istoriją ekonomikos gaivinimo planą, kuriuo numatoma skirti 2 trln. (1,84 trln. eurų) nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems amerikiečiams, išteklių stokojančioms ligoninėms ir paralyžiuotam verslui.

Europa tikisi epidemijos piko

Tokį žingsnį žengta Italijai penktadienį paskelbus apie kone tūkstantį naujų mirties atvejų – 969. Tai didžiausias vienos paros skaičius visame pasaulyje nuo pat pandemijos pradžios.

Vienas COVID-19 sirgęs ir jau pasveikęs kardiologas iš Romos pasakojo apie pragarišką patirtį vienoje sostinės ligoninių.

„Deguonies terapija skausminga, ieškoti stipininės arterijos sunku. Nevilties apimti kiti pacientai šaukė: „Gana, gana!“ – naujienų agentūrai AFP pasakojo gydytojas.

Gera naujiena ta, kad naujų užsikrėtimo atvejų Italijoje toliau mažėja. Tačiau nacionalinio sveikatos instituto vadovas Silvio Brusaferro sakė, kad krizės pikas dar nepasiektas, ir prognozavo, kad jis galėtų įvykti „per artimiausias kelias dienas“.

Ispanija penktadienį taip pat paskelbė, kad naujų užsikrėtimo atvejų skaičius atrodo mažėjantis, nors per parą taip pat užregistravo rekordiškai daug mirties atvejų – 769.

Mažesniuose Liuksemburge ir Belgijoje mirties atvejų taip pat šoktelėjo: šeštadienį pastarojoje virusas buvo diagnozuotas 353 žmonėms – tai yra 64 daugiau nei ankstesnę dieną, o Didžiojoje Hercogystėje infekuotųjų skaičius padidėjo nuo devynių iki 15.

Europoje dėl koronaviruso milijonai žmonių gyvena karantino sąlygomis. Paryžiaus, Romos ir Madrido gatvės pastarosiomis savaitėmis nykiai tuščios.

Didžiojoje Britanijoje šalies kovai su koronavirusu vadovaujantys ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas penktadienį paskelbė, kad jiems diagnozuota COVID-19 infekcija.

Kitos pasaulio šalys rengiasi visapusiškam koronaviruso poveikiui, AFP skaičiams rodant, kad visame pasaulyje jau mirė daugiau kaip 26 tūkst. žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacijos direktorius Afrikos regionui perspėjo, kad šiam žemynui gresia pandemijos „dramatiška evoliucija“, Pietų Afrikos Respublikai (PAR) taip pat pradėjus skaičiuoti COVID-19 aukas ir pranešus apie pirmą mirties atvejį.

Jaunesni pacientai

Jungtinėse Valstijose žinomų užsikrėtimo atvejų skaičius viršijo 104 tūkst. ir yra didžiausias pasaulyje, o mirties atvejų užregistruota daugiau kaip 1,7 tūkst., nurodo Johnso Hopkinso universitetas.

JAV krizės epicentras yra Niujorko miestas, kur sveikatos apsaugos darbuotojai grumiasi su atvejų skaičiaus augimu, įskaitant jaunesnių pacientų skaičiaus didėjimą.

„Dabar tai ir 50-mečiai, 40-mečiai, 30-mečiai“, – sakė vienas pulmonologas.

Kad sumažintų spaudimą COVID-19 pacientais užtvindytiems priėmimo skyriams Los Andžele, mieste prisišvartavo didžiulis JAV karinio jūrų laivyno laivas ligoninė, kuris priiminės kitomis ligomis sergančius pacientus.

Džiazu ir naktiniu gyvenimu garsėjančiame Naujajame Orleane sveikatos apsaugos ekspertai sako, kad dėl didelio čionykščio protrūkio iš dalies gali būti atsakingas vasarį vykęs mėnesio trukmės Užgavėnių (Mardi Gras) festivalis.

„Tai bus mūsų kartą apibrėšianti nelaimė“, – sakė Naujojo Orleano Krašto saugumo ir pasirengimo nepaprastosioms situacijoms biuro direktorius Collinas Arnoldas.

Europai ir JAV grumiantis su pandemija, pagalbos organizacijos perspėja, kad neturtingose šalyse ir karo zonose, tokiose kaip Sirija ir Jemenas, gali mirti milijonai žmonių.

Daugelyje Afrikos šalių dėl koronaviruso pandemijos skelbiant karantiną, komendanto valandas ir izoliuojant ištisus didmiesčius, šeštadienį prasiveržė smurtas.

Žemyne užsikrėtusiųjų skaičiui artėjant prie 4 tūkst., sveikatos ekspertai perspėjo, kad nors epidemija Afrikoje kol kas yra ankstyvos stadijos, virusas plinta panašiu greičiu kaip ir Europoje.

Kenijoje policija jau pirmąją dieną po komendanto valandos įvedimo panaudojo ašarines dujas prieš minias kelto keleivių.

Tuo metu naujienų agentūra AFP pranešė, kad Pietų Afrikos Respublikos (PAR) policija, prižiūrinti, kaip laikomasi penktadienį įvesto trijų savaičių trukmės visuotinio karantino, panaudojo gumines kulkas prieš šimtus pirkėjų, stojusių į eilę prie vieno prekybos centro Johanesburge.

Taip pat pranešama, kad pareigūnai rėkė ant benamių Johanesburgo centre ir kelis jų sumušė lazdomis. Kai kurie vairuotojai buvo stabdomi, apieškomi ir vadinami „savanaudžiais“. Šalyje iš viso buvo sulaikyti 55 žmonės.

Ruandoje, pirmojoje panašų karantiną įvedusioje Užsachario regiono valstybėje, policija neigė, kad pirmadienį du civiliai buvo nušauti dėl režimo pažeidimų, ir sakė, kad šie asmenys užpuolė juos sustabdžiusį pareigūną.

Trims savaitėms apriboti judėjimo laisvę dabar ruošiamasi ir Zimbabvėje, kurios policiją žmogaus teisių organizacijos dažnai kritikuoja dėl kruvinų susidorojimų. Keli užfiksuoti užsikrėtimo koronavirusu atvejai jau grasina perkrauti vieną trapiausių pasaulyje sveikatos priežiūros sistemų.

Kenijoje policijos veiksmai tučtuojau išprovokavo pasipiktinimą.

„Mus pribloškė policijos perteklinis jėgos naudojimas“ ruošiantis įvesti komendanto valandą, šeštadienį bendrame pareiškime paskelbė „Amnesty International“ skyrius Kenijoje ir dar 19 žmogaus teisių organizacijų.

„Ir toliau gauname nukentėjusiųjų bei liudininkų parodymus, vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip policija džiūgaudama užpuola visuomenės narius kitose šalies dalyse“, – tvirtinama pareiškime.

Panaudojus ašarines dujas prieš šimtus žmonių, mėginusių pasiekti keltą Mombasos uostamiestyje dar neįsigaliojus komendanto valandai, jie buvo priversti liesti veidus, nes vėmė, spjaudėsi ir šluostėsi ašaras, todėl padidėjo infekcijos plitimo rizika, perspėjo aktyvistai.

Apie policijos priekabiavimą pranešė net kai kurie medikai, mėginę teikti paslaugas įsigaliojus komendanto valandai, nurodoma pareiškime.

Kenijos vidaus reikalų ministerija šeštadienį sureagavo į kritiką pareiškimu, kad šios griežtos priemonės yra „skirtos apsisaugoti nuo akivaizdžios grėsmės visuomenės sveikatai" ir kad "jas pažeisti yra ne tik neatsakinga, bet ir pavojinga aplinkiniams“.

Kenijos vyriausybė neatskleidė, kiek žmonių buvo areštuota. Kadangi teismai taip pat paveikti kovos su koronavirusu priemonių, visi, išskyrus rimčiausius, atvejai dabar bus nagrinėjami policijos nuovadose, nurodė ministrų kabinetas. Tai reiškia, kad kiekvienam asmeniui, sulaikytam už komendanto valandos pažeidimą, gali tekti pasėdėti perpildytose kamerose.

Kenijos teisininkų draugija apskundė „nekonstitucinį“ sprendimą įvesti komendanto valandą, teigdama, kad šia priemone piktnaudžiauja policija, pareiškė organizacijos pirmininkas Nelsonas Havi.

Lenkijoje šeštadienį priimtos taisyklės, pagal kurias vyresni nei 60 metų žmonės, karantinuotieji ar saviizoliacijos besilaikantys asmenys galės balsuoti paštu, šalyje kilus kontroversijai dėl vyriausybės planų nepaisant COVID-19 pandemijos surengti prezidento rinkimus.

Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė šią savaitę patiria didelį spaudimą dėl savo sprendimo gegužės 10 dieną surengti rinkimus, nors apklausos rodo, kad 72 proc. respondentų nori rinkimų atidėjimo.

Opozicinės partijos įrodinėja, kad prašymas rinkėjams ateiti į rinkimų apylinkes prieštarautų privalomoms socialinio atstumo priemonėms ir milijonams žmonių sukeltų užsikrėtimo mirtinai pavojinga infekcija pavojų.

PiS dominuojamas parlamentas rinkimų įstatymo pakeitimus priėmė šeštadienį prieš aušrą surengtu balsavimu.

Kritikai sako, kad naujomis priemonėmis pažeidžiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad rinkimų įstatymo pakeitimai turi būti priimti bent pusmetis iki rinkimų.

Pagal pakeitimus paštu gali balsuoti 60 metų ir vyresni rinkėjai, taip pat žmonės, rinkimų dieną privalantys laikytis karantino, izoliacijos ar saviizoliacijos namuose.

Nors Senatas, kur opozicija turi daugumą, per 30 dienų galėtų atmesti šias priemones, PiS dominuojami žemieji parlamento rūmai tikriausiai jas vėl priimtų ir nusiųstų tvirtinti dabartiniam prezidentui Andrzejui Dudai.

Premjeras Mateuszas Morawieckis ir įtakingas PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis yra sakę, jog nemato priežasties atidėti rinkimus.

Apžvalgininkai mano, kad valdantieji konservatoriai laikosi įsikibę savo pozicijos, nes nauja rinkimų data rudenį galėtų būti nenaudinga A.Dudai, kuris šiuo metu yra apklausų lyderis.

Tuo tarpu buvęs lenkų premjeras, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, liberalas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis Europos liaudies partijai (EPP), interviu pareiškė, kad „tik kvailys arba nusikaltėlis“ siūlytų žmonėms eiti balsuoti gegužę.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje patvirtinta daugiau kaip 1400 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant 16 mirties atvejų.

Anksčiau šį mėnesį šalis uždarė savo sienas ir mokyklas, taip pat leido tik iki dviejų žmonių viešus susibūrimus ir apribojo judėjimo laisvę, siekdama sustabdyti COVID-19 plitimą.

Testavimo apimtis padidinusios Ispanijos vyriausybė šeštadienį paskelbė, kad mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 5690, kai per pastarąsias 24 valandas mirė rekordiškai daug žmonių – 832.

Ispanijoje COVID-19 aukų skaičius yra antras pasaulyje po Italijos. Patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje padidėjo iki 72 248. 

Nors naujausi Ispanijos skaičiai rodo, kad per parą užsikrėtimo atvejų padaugėjo daugiau kaip 8 tūkstančiais, naujų atvejų koeficientas atrodo mažėjantis ir pareigūnai sako, kad epidemija tikriausiai artėja prie savo piko.

Labiausiai paveiktas Ispanijos regionas ir toliau yra Madridas: čia užregistruoti 2757 mirties ir 21 520 užsikrėtimo atvejų. Ligoninės ir morgai perpildyti, regiono valdžia įrengia antrą laikiną morgą viename nenaudojamame valstybiniame pastate netoli oro uosto. Pirmas toks morgas buvo atidarytas praėjusią savaitę ledo arenoje parduotuvių centre „Palacio de Hielo“.

Vyriausybė suteikė armijai įgaliojimus esant ekstremaliai padėčiai paimti ir pervežti lavonus.

Prieš dvi savaites Ispanijoje paskelbtas beprecedentis karantinas galios mažiausiai iki balandžio 11 dienos.

Anksčiau šeštadienį į Ispaniją iš Kinijos buvo pristatyta 1,2 mln. kaukių sveikatos apsaugos, transporto ir pašto darbuotojams, kariškiams.

Iš Everesto papėdės šeštadienį buvo evakuota dešimtys turistų, kurie buvo kelias dienas įstrigę vieninteliame aerodrome, veikiančiame prie pasaulio aukščiausio kalno.

Lukloje įsikūrusio Tenzingo ir Hillary oro uosto pareigūnas Dhurba Shrestha nurodė, kad 174 užsienio turistai ir keturi Nepalo piliečiai buvo išskraidinti 12 nedidelių lėktuvų ir dviem sraigtasparniais.

2 800 m aukštyje esančios Luklos oro uostas yra vienintelis toks objektas Everesto kalno regione.

Nepalui praėjusią savaitę įvedus visuotinį karantiną, užsienio ambasados ir vietos kelionių agentūros ragino vyriausybę leisti surengti šiuos gelbėjimo skrydžius į Everesto regioną.

Nepaliečių valdžia įšaldė visus skrydžius ir susisiekimą antžeminiu transportu, taip pat uždarė institucijas ir įmones, siekdama sustabdyti užkrato plitimą. Šalyje buvo patvirtinti keturi užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o vienas ligonis pasveiko.

Italijos premjeras Giuseppe Conte šeštadienį perspėjo, kad Europos Sąjunga gali prarasti savo prasmę, jei nepateiks stipraus atsako į koronaviruso grėsmę.

Tai G.Conte sakė 27 ES lyderiams nesugebėjus susitarti dėl veiksmų plano per ketvirtadienį šešias valandas trukusią vaizdo konferenciją ir nurodžius savo finansų ministrams per dvi savaites parengti politiką, kuri būtų priimtina ir Italijai bei Ispanijai. Abi šios labiausiai pandemijos paveiktos Europos valstybės blokavo ketvirtadienio pareiškimą, nes jame numatytas priemones laiko nepakankamomis.

Ginčijamasi, kokiu mastu ES, susidūrusi su tuo, ką Italija vadina egzistencine grėsme, turėtų atsisakyti savo griežtų biudžeto suvaržymų politikos.

Blokas jau atvėrė savo fondus taip, kaip nebuvo atvėręs nuo 2008–2009 metų pasaulinės finansų krizės, bet G.Conte įrodinėja, kad to nepakanka.

Roma ir Madridas nori, kad ES pradėtų leisti skolos vertybinius popierius, vadinamąsias koronaobligacijas, ir taip pritrauktų lėšų kovai su koronaviruso krize. Tai leistų didelių skolų slegiamoms šalims pasiskolinti palyginti mažomis palūkanomis.  

Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.    

G.Conte sakė, kad jis ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį „ne tik kad nesutarė, bet ir atvirai smarkiai konfrontavo“ dėl to, kaip judėti į priekį.

„Jei Europa nepakils prieš šį beprecedentį iššūkį, visa Europos struktūra žmonėms praras savo priežastį egzistuoti“, – finansų laikraščio „Il Sole 24 Ore“ šeštadienio numeriui sakė G.Conte.

Visame pasaulyje oficialiai jau užregistruota daugiau kaip 600 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

10 val. 45 min. Grinvičo (12 val. 45 min. Lietuvos) laiku buvo 605 010 užsikrėtimo atvejų ir 27 982 mirties atvejai 183 valstybėse ir teritorijose.

Jungtinėse Valstijose nustatyti 104 837 atvejai, įskaitant 1 711 mirties atvejų.

Italijoje mirties atvejų yra daugiausiai – 9 134, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius yra 86 498.

Kinija, kurioje pandemija praėjusių metų pabaigoje prasidėjo, užregistruoti 81 394 užsikrėtimo ir 3 295 mirties atvejai.

Testavimo apimtis padidinusios Ispanijos vyriausybė šeštadienį paskelbė, kad mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 5 690, kai per pastarąsias 24 valandas mirė rekordiškai daug žmonių – 832. Užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje padidėjo iki 72 248.

Pasauliniai skaičiai atspindi tik pandemijos dalį, nes daug šalių testus dėl įtariamų atvejų atlieka tik tuomet, kaip pacientai atsiduria ligoninėje. 

Iranas šeštadienį paskelbė, kad nuo naujojo koronaviruso šalyje mirė dar 139 žmonės, o bendras oficialus aukų skaičius padidėjo iki 2 517, rašo BNS

Iranas yra tarp labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų šalių.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras spaudos konferencijoje sakė, kad per pastarąsias 24 valandas buvo patvirtinti 3 076 nauji užsikrėtimo atvejai. Bendras užsikrėtimo atvejų Irane skaičius padidėjo iki 35 408.

Iranas neseniai įvedė naujas griežtas karantino priemones, keletą savaičių skambėjusiems valdžios raginimams nepavykus įtikinti šimtų tūkstančių žmonių nelankyti savo šeimų per persų Naujuosius metus.

Valstybinė televizija penktadienį parodė policijos kontrolės postus, atidarytus prie Teherano įvažiavimų ir išvažiavimų, neleidžiančių išvykti gyventojams ir atvykti žmonėms iš kitų vietų.

Šiitiška respublika jau uždarė mokyklas, universitetus ir šiitų piligrimams svarbias vietas, taip pat atšaukė pagrindines penktadienio pamaldas ir laikinai uždarė parlamentą.

Estijoje per pastarąją parą atlikus per 1 200 tyrimų dėl koronaviruso, buvo aptikti 70 užsikrėtimo atvejai, o bendras infekuotųjų skaičius padidėjo iki 640.

Remiantis gyventojų registru, daugiausiai naujų atvejų per parą aptikta Saremos saloje (34) ir Harju apskrityje (18).

Iš viso Estijoje buvo atlikta jau daugiau nei 9 300 tyrimų. Beveik trečdalis užsikrėtusiųjų yra vyresni nei 60 metų asmenys, beveik ketvirtadalis – 40–49 metų žmonės. Penktadalis ligonių yra 50–59 metų amžiaus, o 17 proc. – 30–39 metų.

Iki penktadienio vakaro šalyje teko hospitalizuoti 48 pacientus, iš jų 10 yra kritinės būklės ir gydomi intensyvios priežiūros skyriuose. 20 žmonių pasveiko, vienas mirė.

Suomijoje stabdant koronaviruso plitimą šeštadienį įsigaliojo nauji griežti suvaržymai kelionėms tarp sostinės ir likusios šalies dalies.

Apribojimai Ūsimos regione, kuriame yra sostinė Helsinkis, įsigaliojo pagal ketvirtadienį vyriausybės priimtą sprendimą, penktadienį patvirtintą parlamento po ilgų diskusijų ir kelių pataisų, pranešė visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Judėjimas pačiame regione nėra ribojamas, tačiau valdžia ragina vietos gyventojus be svarbios priežasties neišeiti iš namų. Apribojimai įvesti iki balandžio 19 dienos.

Užkardai buvo įrengti 30-yje didžiausių kelių, ties Ūsimos riba. Be to, policininkai patruliuoja ir mažesniuose keliuose. Pasak policijos, praėjusią naktį padėtis buvo rami.

Panašių kontrolės priemonių imtasi ir geležinkeliuose – policija tikrina stotis ir traukinius.

Buvo mobilizuota ir kariuomenė. Ginkluotosios pajėgos pranešė, kad policijai padeda 40 kadrinių karių ir 750 būtinąją tarnybą atliekančių kariškių.

Griežtai draudžiama perkelti žmones iš šio regiono ir į jį, tačiau Ūsimos gyventojams leidžiama sugrįžti namo. Už režimo pažeidimus bus skiriamos baudos.

Ūsimoje gyvena maždaug trečdalis (1,7 mln. iš 5,5 mln.) visų šalies gyventojų; šis Suomijoje regionas yra tankiausiai apgyvendintas.

Mažiausiai 15 tūkst. žmonių Šiaurės Indijoje, galėjusių užsikrėsti naujuoju koronavirusu nuo jį plačiai paskleidusio ir jau mirusio guru, laikomi itin griežto karantino sąlygomis.

70 metų sikhų religinis lyderis Baldevas Singhas, grįžęs po kelionės viruso pandemijos epicentre atsidūrusioje Italijoje ir Vokietijoje, su pamokslais aplankė keliolika kaimų Pandžabo valstijoje.

Tai išprovokavo vieną rimčiausių Indijoje aliarmų dėl pandemijos ir šiuose kaimuose buvo įvesti dar griežtesni nei visoje šalyje suvaržymai, organizuojamas maisto pristatymas į kiekvienus namus.

Visoje Indijoje vyriausybė yra įsakiusi gyventojams 21 dieną neiti iš namų.

„Pirmieji iš šių 15 kaimų buvo uždaryti kovo 18 dieną ir mes galvojame, kad uždarytuose kaimuose yra 15–20 tūkst. žmonių“, – sakė Bangos rajono, kur gyveno B.Singhas, pareigūnas Gauravas Jainas.

„Budi medikų komandos, vyksta stebėjimas“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė jis.

19 žmonių, turėjusių kontaktų su šiuo guru, jau nustatyta COVID-19, sakė vietos policijos komisaro pavaduotojas Vinay Bublani.

Dar laukiama daugiau kaip 200 kitų žmonių testų rezultatų.

Guru ir du jo padėjėjai, kuriems taip pat nustatytas naujasis koronavirusas, ignoravo nurodymus dėl saviizoliacijos grįžus iš Europos ir važinėjo su pamokslais, kol B.Singhas susirgo ir mirė.

Šis atvejis pribloškė Indiją, o Kanadoje gyvenantis populiarus pandžabių dainininkas Sidhu Moose Wala paskelbė dainą apie B.Singhą, kuri „YouTube“ per mažiau nei dvi dienas buvo peržiūrėta daugiau kaip 2,3 mln. kartų.

„Aš skleidžiau ligą... klajodamas po kaimą kaip mirties šešėlis“, – sakoma dainoje, kurią Pandžabo policijos viršininkas Dinkaras Gupta rekomenduoja žmonėms klausytis kaip perspėjimo.

Indijoje patvirtinti 873 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 19 mirties atvejų – mažiau nei kitose pandemijos apimtose šalyse, bet ekspertai sako, kad daug užsikrėtimo atvejų nėra nustatyta dėl nedidelio atliekamų testų skaičiaus.

Panašus pavojus buvo paskelbtas ir Bhylvaroje Radžasthano valstijoje, kur užregistruota 19 užsikrėtimo ir du mirties atvejai.

Estijos Saremos saloje įsikūrusiuose senelių namuose „Sudamekodu“ atliekami tyrimai dėl koronaviruso dešimtims gyventojų ir darbuotojų, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas, paaiškėjus, kad šioje globos įstaigoje užsikrėtė 22 gyventojai ir trys darbuotojai.

Departamentas žada atskirai susisiekti su likusiais darbuotojais ir atlikti jiems individualius tyrimus. Artimiausiu metu planuojama paimti mėginių ir kituose Saremos globos namuose.

„Paaiškėjo, kad globos namuose plačiai paplito virusas. Globos namai buvo izoliuoti, o gyventojai, sulaukę teigiamų ir neigiamų atsakymų dėl COVID-19, yra atskirti“, – penktadienį sakė Sveikatos apsaugos departamento aukšto rango pareigūnė Kadri Juhkam.

„Šiandien greitoji pagalba tikrina visų infekuotųjų būklę ir esant poreikiui gabena žmones į ligoninę. Nė vieno iš senelių namų gyventojų būklė nėra kritinė“, – pridūrė ji.

„Toks didelis teigiamų rezultatų skaičius mums tapo nemalonia staigmena, nes dauguma mūsų namų gyventojų neturi ligos požymių, išskyrus du, kuriuos patikrino medicinos darbuotojai“, – sakė „Sudamekodu“ vadovė Piret Pihel.

Dėl šalyje paskelbtos nepaprastosios padėties į visas globos įstaigas, ligonines ir kalėjimus neįleidžiami lankytojai. Tokia tvarka galios iki gegužės 1 dienos, nebent vyriausybė priims kitokį sprendimą.

Šri Lankos policija paskelbė dėl visoje šalyje įvestos komendanto valandos pažeidimų areštavusi tūkstančius žmonių, tarp kurių yra vienoje mečetėje pasimelsti susirinkusių tikinčiųjų.

Komendanto valanda yra tarp griežtų priemonių, kurių šalis ėmėsi stabdydama naujojo koronaviruso plitimą.

Užsikrėtimo atvejų skaičiui Šri Lankoje padidėjus iki 106, vyriausybė nurodė policijai griežtai užtikrinti komendanto valandos ir socialinio atstumo laikymąsi.

Gavę pranešimą, kad žmonių grupė meldžiasi vienoje mečetėje Horovpatane 200 km į šiaurę nuo sostinės Kolombo, policininkai ir sveikatos apsaugos darbuotojai nuvyko į tą mečetę ir areštavo 18 asmenų. Kelios dešimtys kitų žmonių pabėgo.

Vyriausybė yra uždraudusi visas nebūtinas keliones. Nuo kovo 20-osios šalies policija dėl komendanto valandos pažeidimų areštavo 4,6 tūkst. žmonių ir konfiskavo 1 125 automobilius.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovas pranešė, kad viešojo gyvenimo suvaržymai šalyje iki balandžio 20 dienos nebus švelninami.

Vokiečių pareigūnai savaitės pradžioje uždarė visas nebūtinas parduotuves, uždraudė daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus viešose vietose. Taip pat uždarytos mokyklos, barai, restoranai ir klubai.

A.Merkel administracijos vadovas Helge Braunas dienraščio „Tagesspiegel“ šeštadienio numeriui sakė, kad „apie jokius švelninimus nekalbėsime iki balandžio 20-osios – iki tol visos priemonės galios“. Pasak jo, pareigūnai vėliau informuos, kas bus po šios datos.

„Vyresnio amžiaus žmonės ir ligoniai savo kontaktus turės riboti reikšmingai ilgiau“, – pridūrė H. Braunas.

Vokietijoje užregistruota daugiau kaip 50 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo JAV Johnso Hopkinso universiteto skaičiai. Mirties atvejų Vokietijoje yra 351. Mirtingumas šioje šalyje yra mažesnis nei daugelyje kitų valstybių.

BNS praneša, kad Rusijoje per pastarąją parą nustatyta daugiau nei 220 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 1 264, šeštadienį informavo operatyvinis štabas, atsakingas už epidemijos stabdymą šalyje.

„Iš viso Rusijos Federacijoje iki šios dienos užregistruoti 1 264 koronavirusinės infekcijos atvejai 62 regionuose“, – naujausius duomenis paskelbė pareigūnai.

„Per pastarąją parą Rusijoje buvo patvirtinti 228 COVID-19 koronavirusinės infekcijos atvejai 26 regionuose“, – nurodoma štabo išplatintame pareiškime.

Pažymima, kad iš 228 naujų atvejų 114 užfiksuoti Maskvoje, dar 36 – sostinės apylinkėse, 11 – Sankt Peterburge.

Beveik 50 žmonių, kuriems anksčiau buvo diagnozuota COVID-19, buvo išrašyti iš ligoninių, o užkrato aukų skaičius išaugo iki keturių, pranešė štabas.

„Per parą užfiksuotas vienas mirties atvejis Maskvoje. Bendras mirties atvejų skaičius yra keturi“, – pažymėjo darbo grupė.

Maskvoje bus surengta didelio masto viešųjų erdvių dezinfekcija, siekiant užkirsti kelią naujojo koronaviruso plitimui, šeštadienį žurnalistams pranešė Rusijos sostinės mero pavaduotojas Piotras Biriukovas.

„Šiandien miesto ūkio komplekso įmonės atliks plataus masto važiuojamųjų dalių, šaligatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, kiemų ir tarpkvartalinių pravažiavimų dezinfekavimą preparatais. Tai daroma siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos plitimui“, – sakė P. Biriukovas.

Jis pažymėjo, kad darbai bus atlikti naudojant Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnybos „Rospotrebnadzor“ rekomenduojamas dezinfekavimo priemones.

Vicemeras patikino, jog Maskvoje buvo imtasi precedento neturinčių priemonių infekcijai sutramdyti.

„Miesto ūkio komplekso specialistai dezinfekuoja laiptines, kur užfiksuota užsikrėtimo atvejų ir kur gyvena dviejų savaičių trukmės karantino besilaikantys žmonės. Tokiose laiptinėse šluostomi turėklai, ranktūriai, durų ir langų rankenos, pašto dėžutės, palangės ir jungikliai. Likusiose Maskvos laiptinėse dažniau vykdomi reguliarūs šlapio valymo darbai“, – nurodė pareigūnas.

Jis pridūrė, kad naudojant specialias dezinfekavimo priemones sostinėje valomos požeminės pėsčiųjų perėjos ir įstiklinti pėsčiųjų tiltakeliai.

Latvijoje per pastarąsias 24 val. diagnozavus COVID-19 dar 25 žmonėms, bendras šios ligos atvejų skaičius Latvijoje padidėjo iki 305, rodo Ligų prevencijos ir kontrolės centro paskelbta informacija.

Per parą šalyje buvo atlikti testai 1 046 žmonėms, o bendrai tokių testų jau atlikta 12 748, rašo BNS.

Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 21 COVID-19 pacientas hospitalizuotas, trijų žmonių būklė palyginti sunki, jiems prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.

Latvijos epidemiologai trečiadienį paskelbė, kad naujasis koronavirusas jau ėmė plisti visuomenėje, nes ne visus naujus atvejus galima susieti su keliautojais, grįžusiais iš užsienio, ar kontaktų su jais turėjusiais žmonėmis.

Viena JAV įsikūrusi laboratorija penktadienį pristatė portatyvius, per 5 minutes atliekamus COVID-19 testus.

„Abbott Laboratories“ paskelbė, kad JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė skubų leidimą jau kitą savaitę pradėti tiekti šiuos testus sveikatos apsaugos paslaugų teikėjams.

Molekulinėmis technologijomis pagrįstas testas neigiamus rezultatus dėl užsikrėtimo virusu SARS-CoV-2 parodo per 13 minučių, sakoma kompanijos pareiškime.

„Su COVID-19 pandemija bus kovojama daugeliu frontų ir portatyvus molekulinis testas, pateikiantis rezultatus per kelias minutes, padidina diagnostinių sprendimų skaičių“, – sakė „Abbott Laboratories“ vadovas Robertas Fordas.

Testo rinkinys yra nedidelio skrudintuvo dydžio, tad juo galima naudotis ne ligoninėse, koronaviruso „karštuosiuose taškuose“, sakė R. Fordas.

Testai nėra FDA patvirtinti, juos tik leista naudoti ekstremaliais atvejais licencijuotoms laboratorijoms ir sveikatos apsaugos paslaugų teikėjams, nurodė kompanija.