„Liepos 1-oji ... atveria mums visiškai naują perspektyvą, naują pasaulį“, – šeštadienį parlamentui sakė premjeras Zoranas Milanovičius, kuris neigė, kad Kroatija bus našta Bendrijai.
Kroatija bus tik antroji į ES įstojusi buvusios Jugoslavijos respublika po Slovėnijos. Ta komunistinė federacija po kruvino pilietinio karo subyrėjo 10-ajame dešimtmetyje.
Sekmadienio vidurnaktį bus simboliškai nuimti ženklai „Muitinė“ pasienio su Slovėnija perėjoje.
Tuo pačiu metu prie sausumos sienos su Serbija atsiras ženklai „ES“. Su Serbija – taip pat buvusios Jugoslavijos respublika – Europos Sąjunga penktadienį susitarė iki sausio pradėti derybas dėl narystės.
Tiesioginė abiejų renginių transliacija bus rodoma sostinės Zagrebo pagrindinėje aikštėje, kur šventėje dalyvaus daugiau kaip 100 aukštus Europos postus užimančių žmonių.
Dalyvaus visų šešių buvusios Jugoslavijos respublikų vadovai, tačiau nebus daugelio ES narių lyderių – nei, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, nei Prancūzijos, nei Vokietijos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiteisino užimtumu, bet ir Kroatijos žiniasklaida, ir opozicija jos sprendimą pavadino „diplomatiniu antausiu“.
Sekmadienį vakare pasirodys maždaug 700 dainininkų, muzikantų ir šokėjų. Taip pat bus pristatytas Kroatijos kultūrinis paveldas ir mokslinių inovacijų istorija, nepamirštant nė kaklaraiščio.
Skambės Ludwigo van Beethoveno „Odė džiaugsmui“ – ES himnas. Po to pareigūnai, tarp jų – Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius, kreipsis į tūkstančius susirinkusiųjų.
Socialdemokratų premjeras Z.Milanovičius atmetė nuogąstavimus, kad 4,2 mln. gyventojų turinti jo šalis bus ekonominė našta Europos Sąjungai.
„Kodėl turėtume būti problema? Po to, kai metų metus derėjomės (su Briuseliu) dėl kiekvienos detalės ... Turime stabilią politinę sistemą, turime ekonominę krizę kaip ir visi kiti, turime palyginti stabilią bankininkystės sistemą“, – šeštadienį sakė jis.
„Galiausiai mes nesame euro zonos dalis“, – sakė jis, turėdamas omenyje krizės prislėgtą bendrosios valiutos bloką.
Z.Milanovičiaus centro kairiųjų vyriausybė viliasi, kad įstojimas į ES pritrauks taip reikalingas užsienio investicijas ir paskatins ekonomiką potencialia 11,7 mlrd. eurų finansine pagalba.
Kroatija bus pirmoji nauja ES narė nuo 2007-ųjų, kai į bloką įstojo Bulgarija ir Rumunija, bet šventę neabejotinai temdo ekonominės bėdos.
Prezidentas I.Josipovičius neseniai AFP sakė, kad „iškilmės bus gražios ir emocingos, ir, žinoma, kuklios – dėl ekonominės situacijos“.
Griežti Briuselio reikalavimai mainais į narystę šiek tiek prislopino kroatų entuziazmą dėl ES, ir narystę remia maždaug 50 proc. jų, rodo apklausos.
„300 tūkst. bedarbių. Kodėl ... jie turėtų švęsti? Ar ES turi burtų lazdelę, kad visos problemos išnyktų?“ – klausiama viename komentare vyriausybės puslapyje „Facebook“.
Kiti tebėra įsitikinę, kad narystė duos realios naudos. Taip galvoja ir 48 metų Tihana Strmečki.
„Esu laiminga, ... nes visuomet buvome orientuoti į Vakarus. Būsime Europos dalis ir aš tikiuosi, kad niekas daugiau šios šalies nebeužpuls“, – sakė ši inžinierė iš šalies centriniame regione esančio Sisako miesto, turėdama omenyje 1991–1995 metų nepriklausomybės karą, kuris pareikalavo 20 tūkst. gyvybių.
