Maskva atakavo raketų gamyklą ir karių mokymo centrus, Ukraina atsakė naftos platformos apšaudymu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusija į karą dabar įtraukiama aktyviau nei Rusijos sukeltos invazijos pradžioje. Be to, pasak V.Zelenskio, Kremlius „jau apsisprendė“.

„Šiandien noriu asmeniškai kreiptis į Baltarusijos žmones – tiek civilius, tiek uniformuotus. Kremlius jau viską nusprendė už jus. Jūsų gyvybės jiems nieko vertos. Tačiau jūs nesate vergai ar nekenksminga mėsa, jūs neturite mirti. Ir jūs turite teisę neleisti niekam spręsti už jus, kas su jumis nutiks“, – vakariniame kreipimesi kalbėjo V.Zelenskis.

„Rusijos vadovybė nori įtraukti jus, visus baltarusius, į karą. Jie nori sukelti neapykantą tarp mūsų. Paprasti žmonės Baltarusijoje dabar gali daug prarasti. Žinau, kad šiame kare neprivalote dalyvauti. Jūsų gyvybės priklauso tik jums, o ne kažkam Kremliuje“, – baltarusiškai kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Kremliaus naujienų agentūra RIA cituoja prorusiškų separatistų pareigūną, kuris sakė, kad separatistų pajėgos sekmadienį iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“ evakavo daugiau kaip 250 žmonių, įskaitant vaikus.

Nuotr. iš S.Haidajaus „Facebook“ profilio/Griuvėsiai Lysyčanske

Gamyklą supanti pramoninė teritorija buvo paskutinė Ukrainos pajėgų kontroliuojama miesto dalis.

Rusijos naujienų agentūra TASS citavo tą patį pareigūną, kuris teigė, kad pajėgos dabar žengia į Lysyčanską, esantį kitapus upės nuo Sjevjerodonecko.

Lysychanskas dabar yra paskutinis didelis miestas, kurį Ukraina kontroliuoja Luhanske, praneša „Reuters“.

Kanada sekmadienį, reaguodama į Rusijos karinį agresyvumą, pasiuntė du karo laivus į Baltijos jūrą ir Šiaurės Atlanto regioną, kurie prisijungs prie jau dislokuotų fregatų, kad sustiprintų NATO rytinį flangą.

Pasak Kanados karinio jūrų laivyno pranešimo, laivai „Kingston“ ir „Summerside“ išplaukė keturių mėnesių dislokavimui, kuris yra dalis „atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje“.

Jame pažymima, jog iki spalio šie laivai dalyvaus karinio jūrų laivyno minų valymo pratybose bei išlaikys „aukštą parengtį“, leidžiančią jiems „greitai ir efektyviai reaguoti remiant bet kokias NATO operacijas“.

Planuojama, kad kiti du Kanados karo laivai „Halifax“ ir „Montreal“ liepos mėnesį grįš į savo pagrindinį dislokavimo uostą iš operacijos „Reassurance“, kuri šiuo metu yra didžiausia Kanados karinių jūrų pajėgų operacija užsienyje.

Misijoje taip pat dalyvauja maždaug septyni šimtai Kanados karių Latvijoje, turinčių artilerijos ir elektroninės kovos pajėgumų, taip pat keli kariniai orlaiviai.

Ukrainos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo naftos gręžimo platformą, priklausančią Krymo naftos ir dujų bendrovei „Chernomorneftegaz“, sekmadienį vietos pareigūnus informavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Šios platformos kontrolę Rusijos remiami pareigūnai perėmė iš Ukrainos nacionalinės dujų operatorės „Naftogaz“ Maskvai 2014 metais aneksavus pusiasalį.

„Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymas, aukų nėra“, – TASS. citavo Krymo gelbėjimo tarnybų atstovą.

Daugiau detalių nepateikiama.

Ukraina vėl įsigijo ginklų iš Vokietijos. Šį kartą – prieštankinius granatsvaidžius „RGW 90 Matador“, praneša UNIAN.

Kyjivas savo lėšomis tiesiogiai iš Vokietijos pramonės sektoriaus įsigijo 2900 prieštankinių vienetų šių ginklų.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris ir jo Ukrainos kolega Serhijus Marčenka pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Berlyno negražintino 1 mlrd. eurų vertės finansavimo Kijevui.

Pasak Ukrainos finansų ministerijos pranešimo, lėšos skirtos Ukrainos valstybės biudžeto prioritetinėms socialinėms ir humanitarinėms išlaidoms karo padėties metu finansuoti, naudojant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) administracinės sąskaitos mechanizmą.

Ukrainos ministras padėkojo „Vokietijai ir visiems“, kurių pastangomis pavyko greitai sudaryti šį susitarimą, teigiama pranešime.

„Tikimės šias lėšas gauti artimiausiu metus. Šis garantas yra itin reikšmingas indėlis paramos mūsų valstybei šiuo sunkiu laikotarpiu. Labai aukštai vertiname šią Vokietijos pagalbą“, – sakė S.Marčenka.

Nuo Rusijos karinės agresijos pradžios Ukraina iš Vokietijos jau yra gavusi ilgalaikę lengvatinę 300 mln. eurų paskolą nacionaliniam biudžetui finansuoti.

„Visos imperijos galiausiai žlunga. Rusija yra kita“, – leidiniui „The Moscow Times“ pareiškė istorikas Aleksandras Etkindas. Nors rusų įsibrovėliai pamažu užima vis daugiau Ukrainos teritorijos, 15min kalbinti ekspertai neatmeta, kad ateityje scenarijai gali pasisukti ir kita kryptimi: vienas iš jų – Rusijos subyrėjimas į atskiras valstybes.

„Nesiekiu Rusijos Federacijos žlugimo, bet jį prognozuoju, o tai yra didelis skirtumas. Subyrėjimo buvo galima išvengti – būtų pakakę nepradėti karo su Ukraina. Tačiau revanšizmas buvo stipresnis už atsargumą.

Šios federacijos – sudėtingos, dirbtinės, labai nelygiavertės ir vis labiau neproduktyvios bendruomenės – žlugimas įvyks dėl jos vadovų Maskvoje ir tik dėl jų. Tie, kurie myli federaciją; tie, kurie mano, kad jei ji išnyktų, žmonėms būtų blogiau; tie, kurie vieningos Rusijos idėją laiko pagrindine ir net vienintele politine vertybe – visi turėtų kaltinti tuos ir tik tuos, kurie pradėjo šį karą“, – rašė istorikas A.Etkindas.

Jis nesiėmė prognozuoti, į kiek dalių galėtų suskilti Rusijos Federacija, galbūt šios dalys atitiks dabartines jos respublikų ir provincijų ribas.

„Deutsche Welle“ apžvalgininkas Konstantinas Egertas interviu 15min teigė, kad karas Ukrainoje parodė – potencialas Rusijai ateityje subyrėti tikrai yra. Jis įvardijo ir kelis galimus Rusijos suirimo scenarijus.

Tuo metu Ukrainoje veikiančio Krymo totorių televizijos kanalo ATR direktoriaus pavaduotojas, žurnalistas Aideras Muždabajevas įsitikinęs: „Rusija nėra federacija, o imperija“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų jau išvežė daugiau kaip 400 tūkst. tonų grūdų. 

Apie tai prakalbo Žemės ūkio ministerijos vadovo pirmasis pavaduotojas Tarasas Visockis, rašo pravda.ua.

Pasak jos, šiose teritorijose iš viso buvo beveik pusantro milijono tonų grūdų. 

Rusija sekmadienį paskelbė, kad per anksti ryte jos surengtą smūgį Ukrainos sostinei Kyjivui pataikyta į raketų gamyklą.

Taikinys buvo gamykla „Artiom“, kaip „karinės infrastruktūros objektas“, sakoma Rusijos Gynybos ministerijos pareiškime.

Ministerija pridūrė, kad netoliese esantį gyvenamąjį pastatą apgadino ukrainiečių oro gynybos raketa.

Anksti sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai, o naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad netoli miesto centro esančiame gyvenamajame komplekse įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrą ir pilkų dūmų debesis.

Miesto meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad pirmuoju per beveik tris savaites Rusijos smūgiu sostinėje siekta „įbauginti ukrainiečius“ likus kelioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo.

Per Rusijos smūgius Kyjivui žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų septynerių metų mergaitė, vėliau pranešė V.Klyčko.

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų septynerių metų mergaitė, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

„Rastas lavonas. Šeši gyventojai sužeisti. Keturi iš jų, įskaitant septynerių metų mergaitę, hospitalizuoti“, – sakė meras.

Iš pradžių skelbta, kad per Rusijos raketų smūgius Kyjivui – pirmuosius po beveik trijų savaičių pertraukos – buvo sužeisti du žmonės.

 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šeštadienį paragino kitus Didžiojo septyneto (G-7) lyderius „nepasiduoti“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos ir pažadėjo naują finansinę pagalbą Kyjivui.

„Ukraina gali laimėti ir laimės, bet jiems reikia mūsų paramos... Dabar ne laikas pasiduoti dėl Ukrainos“, – sakė B. Johnsonas Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Bavarijos Alpėse išvakarėse.

„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Johnsonas

Didžioji Britanija pasirengusi skirti dar 429 mln. svarų (500 mln. eurų) paskolų garantijų, sakoma Dauningo gatvės pareiškime. Ukrainos vyriausybė nuogąstauja, kad iki rudens gali likti be pinigų, jei nebus naujų finansinių injekcijų, įspėjama jame.

Šiuo pažadu bendra Britanijos finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai suma šiais metais padidėja iki maždaug 1,7 mlrd. eurų.

B.Johnsonas, kuris savo šalyje yra atsidūręs sunkioje padėtyje dėl pralaimėtų dvejų papildomų rinkimų ir virtinės nepalankių antraščių, nuosekliai remia Ukrainą. Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jis du kartus apsilankė Kyjive ir anksčiau nei kiti sąjungininkai Vakaruose nusiuntė letalių ginklų Ukrainos kariuomenei.

Birželio 26–28 dienomis B. Johnsonas dalyvauja G-7 viršūnių susitikime Elmau pilyje Bavarijos Alpėse. Tarp kitų susitikimo dalyvių yra JAV prezidentas Joe Bidenas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Po šio susitikimo Madride vyks svarbus NATO viršūnių susitikimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu turi kreiptis į G-7 lyderius. Kaip nurodė Dauningo gatvė, jis turėtų paraginti sąjungininkes teikti ilgalaikę paramą karo draskomai jo šaliai.

„Bet koks nuovargio ar Vakarų paramos Ukrainai susvyravimo ženklas bus tiesiogiai naudingas [Rusijos] prezidentui [Vladimirui] Putinui“, – priduriama pareiškime.

Gelbėtojai toliau likviduoja raketos smūgio į 9 aukštų pastatą Kyjive padarinius, praneša Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pirmininkas Serhijus Krukas.

Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka sako, kad per Rusijos artilerijos apšaudymą buvo sužeisti du žmonės.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų.

Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Kad tokia priemonė veiktų, „būtina pradėti diskusiją su OPEC+ ir pasaulio naftos gamintojomis“, sakė šaltinis, paminėdamas 23 valstybių grupę – 13 Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių, vadovaujamų Saudo Arabijos, ir 10 jų partnerių, vadovaujamų Rusijos.

Jungtinės Valstijos pasiūlė kainų „lubas“, kurias nustatytų vartojančios šalys; pasiūlymas turi būti aptartas per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimą Bavarijos Alpėse šį sekmadienį.

Tačiau Vokietija mano, kad tokią priemonę būtų per sunku įgyvendinti.

Vienas vokiečių aukšto rango pareigūnas sakė: „Vis dar intensyviai diskutuojame, kaip tai veiktų ir kaip tai derėtų su amerikiečių, britų, europiečių ir japonų sankcijų režimais.“

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis taip pat sakė, kad diskusijos vyksta, bet dar reikia nuodugniau aptarti detales.

„Norime užtikrinti... kad tikslas būtų taikytis į Rusiją, o ne apsunkinti savo gyvenimą“, – sakė jis.

Rusija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos smogė trims kariškių mokymo centrams Ukrainos šiaurėje ir vakaruose, įskaitant vieną centrą netoli Lenkijos sienos.

Smūgiai suduoti „Rusijos aerokosminių pajėgų didelio tikslumo ginklais ir raketomis „Kalibr“, sakoma rusų Gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo pareiškime.

Tarp taikinių buvo Ukrainos pajėgų mokymo centras Lvivo srities Staryčių rajone, maždaug 30 km nuo sienos su NATO nare Lenkija. Kiti du atakuoti centrai yra centrinėje Žytomyro srityje ir šiaurinėje Černihivo srityje.

I.Konašenkovas nesakė, kada ir iš kur buvo paleistos raketos, tačiau Kyjivas šeštadienį paskelbė, kad Rusija sudavė smūgių iš Baltarusijos teritorijos. Maskva šio pareiškimo nekomentavo.

Po šių smūgių kelios ukrainiečių brigados „visiškai prarado kovinius pajėgumus“, sakė I.Konašenkovas ir pridūrė, kad „planai dislokuoti jas kovos veiksmų zonose buvo sužlugdyti“.

Smūgiai priminė, kad Rusija gali smogti bet kuriai Ukrainos vietai, net jei pagrindinės operacijos dabar yra sutelktos Ukrainos rytuose ir pietuose.

Ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad rusai sekmadienį ryte smogė Kyjivui, bet I.Konašenkovas savo pareiškime apie tai neužsiminė.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijoje vėliausius rusų smūgius Ukrainos sostinei pavadino barbariškumu.

„Dar daugiau jų barbariškumo“, – sakė J.Bidenas reporteriams per Bavarijos Alpėse vykstantį viršūnių susitikimą, paprašytas pakomentuoti Rusijos raketų smūgius gyvenamajam pastatui.

Rusija minimus smūgius sudavė sekmadienį Vokietijoje prasidedant G-7 viršūnių susitikimui, prieš birželio 28–30 dienomis Madride vyksiantį NATO susitikimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pranešė apie sprendimą perduoti Baltarusijai trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

Į tai sureagavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tokiu žingsniu Vladimiras Putinas „nepamiršo karinio šantažo atnaujinimo“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad 27 narių Europos Sąjunga išlaiko „tvirtą vienybę“ dėl Rusijos užpultos Ukrainos rėmimo.

Pasak Ch.Michelio, ES skiria Kyjivui finansinę ir politinę pagalbą.

„Ukrainai reikia daugiau, ir mes įsipareigoję skirti daugiau“, – pridūrė jis.

ES yra priėmusi šešis sankcijų Rusijai paketus. Pagal naujausią iš jų iki metų pabaigos bus uždrausta 90 proc. rusiškos naftos importo; šia priemone nusitaikyta į Rusijos pajamas iš naftos ir gamtinių dujų – vieną svarbiausių Kremliaus finansų šaltinių.

Ch.Michelis per metinį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą sekmadienį sakė, kad šiuo metu aptarinėjami JAV pasiūlymai įvesti kainų „lubas“ iš Rusijos importuojamai naftai.

Tačiau jis perspėjo, jog „mes nenorime leistis į detales, norime kruopščiai suderinti... ir užtikrinti, kad aiškiai suprantame, koks bus tiesioginis poveikis“, jei bus žengtas toks žingsnis.

Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba praneša, kad, turimais duomenimis, Rusijos Federacija vėl didina savo karinį buvimą Baltarusijos Respublikoje, ypač savo karinę aviaciją.

„Rusai planuoja didinti operatyvinės ir taktinės aviacijos skaičių Baltarusijos teritorijoje“, – sakoma išplatintame pareiškime ir akcentuojama, kad rusai į Baltarusiją atsiųs 10 lėktuvų.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo kuluaruose derybų susėdę lyderiai „sutarė, kad tai yra lemiamas momentas konflikto eigai ir egzistuoja galimybė pakeisti karo eigą“.

Tačiau B.Johnsonas taip pat įspėjo E.Macroną, kad „bet kokie bandymai išspręsti konfliktą dabar tik sukels ilgalaikį nestabilumą“.

Pasak atstovo spaudai, B.Johnsonas perspėjo, kad tai taip pat gali suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui „Putinui leidimą neribotai manipuliuoti suvereniomis šalimis ir tarptautinėmis rinkomis“.

Priešingai nei E.Macronas, kuris tęsė dialogą su V.Putinu, B.Johnsonas atmetė galimybę derėtis su Kremliaus šeimininku, kurį nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, vadina „diktatoriumi“.

Interviu Britanijos žiniasklaidai B.Johnsonas teigė, kad Vakarai turėtų „labai, labai sąžiningai“ aptarti karo padarinius, įskaitant infliaciją.

Paklaustas, ar nesijaudina, kad parama Ukrainai silpsta dėl karo padarinių, B. Johnsonas atsakė, kad, jo nuomone, „spaudimas ir nerimas egzistuoja, turime būti sąžiningi“.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija smogė gyvenamiesiems pastatams Kyjive, ukrainiečių vyriausybė sekmadienį paragino Vokietijoje susirinkusius Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderius atsiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir įvesti papildomas sankcijas Maskvai.

„G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas turi atsakyti didesnėmis sankcijomis Rusijai ir daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Nesveikas Rusijos imperializmas turi būti nugalėtas“, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka patvirtino, kad vienas iš sužeistųjų per raketos smūgį daugiabutyje Kyjive buvo Rusijos pilietė.

„Rusai šaudo į rusus“, – rašė jis tviteryje.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

„Turime laikytis kartu“, – sakė J.Bidenas O.Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J.Bidenas.

J.Bidenas su Vokietijos – šių metų G-7 viršūnių susitikimo šeimininkės – lyderiu susitiko vaizdingoje Elmau pilyje. Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų vadovai ten dalyvauja trijų dienų trukmės aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skirs karui Ukrainoje.

J.Bidenas gyrė O.Scholzo kaip dabartinio G-7 pirmininko lyderystę tokiu metu, kai Europoje kilo neramumai dėl Ukrainoje Rusijos sukelto karo ir pasaulinio ekonominio nuosmukio.

„Noriu pagirti jus už tai, kad tapęs kancleriu ėmėtės veiksmų“ ir „padarėte didelę įtaką likusiai Europos daliai, ypač dėl Ukrainos“, sakė J.Bidenas O.Scholzui.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „labai daug investuoja“ į santykius su Vokietija nuo tada, kai J.Bidenas beveik prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas.

Sekmadienį vykusios lyderių derybos buvo „gera proga patvirtinti gilius ir tvirtus mūsų šalių ryšius. Kalbant apie susitikimo darbotvarkę, galima tikėtis, kad Rusija ir Ukraina bus sąrašo viršuje, įskaitant mūsų nuolatinį glaudų koordinavimą politinėje ir diplomatinėje srityje“, sakė tas pareigūnas.

Sekmadienį centrinės Ukrainos Čerkasų mieste girdėjosi sprogimai, pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Skichko „Telegram“ tinkle, praneša „Reuters“.

Daugiau informacijos jis nepateikė.

Čerkasai, esantys už 200 km į pietryčius nuo Kyjivo, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį beveik nebuvo paliesti bombardavimų.

Naujausiais duomenimis, Kyjivo Ševčenkos rajone iš namo, į kurį sekmadienį ryte Rusijos paleista pataikė raketa, į ligoninę paguldyti keturi sužeisti žmonės.

Apie tai pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Pasak jo, iš namo, į kurį pataikė raketa, buvo evakuoti 25 gyventojai. 

„Iš viso į ligoninę paguldyti keturi nukentėjusieji. Tarp jų buvo septynerių metų mergaitė, kuri buvo ištraukta iš po griuvėsių, o jos motina vėliau išgelbėta. Paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiasi“, – sakė V.Klyčko. 

Tuo metu pravda.ua rašo, kad viena iš Rusijos į Kijevą paleistų raketų pataikė į Kyjivo Ševčenkos rajone esantį vaikų darželį.

Atakos metu darželyje nieko nebuvo, aukų išvengta.

Ukrainos parlamento narė Lesia Vasylenko skelbia, kad per Kyjivo raketų ataką sekmadienio rytą žuvo vyras, kurio septynerių metų amžiaus dukra buvo ištraukta iš griuvėsių.

Mergaitės motina taip pat įstrigusi tarp griuvėsių.

Ukrainos parlamento narė Lesia Vasylenko teigia, kad per Kyjivo raketų smūgius galėjo būti sužeisti septyni žmonės.

Ji skelbia, kad buvo paleistos mažiausiai aštuonios raketos.

Anksčiau buvo pasirodžiusi informacija, kad buvo paleista 14 raketų. Ją buvo paskelbęs Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenka.

Indonezijos, šiuo metu pirmininkaujančios Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių klubui, prezidentas Joko Widodo sekmadienį išvyko į Europą.

Jis, be kita ko, planuoja apsilankyti Rusijoje ir Ukrainoje bei susitikti su šių valstybių vadovais ir paraginti juos surengti taikos derybas.

J.Widodo išvyko į Vokietiją kaip svečias sekmadienį ir pirmadienį dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime, o vėliau keliaus į Ukrainos sostinę Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Misija – paprašyti... prezidentą Zelenskį pradėti taikos dialogo forumą, kad būtų sukurta taika, nes karas turi būti sustabdytas“, – sakė jis spaudos konferencijoje Džakartoje.

J.Widodo sakė, kad su Ukrainos lyderiu taip pat aptars maisto tiekimo grandinę, kurią „reikia greitai atnaujinti“. Planuojama, kad iš Kyjivo J.Widodo išvyks į Maskvą ir susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Vizitas į Maskvą planuojamas birželio 30 dieną, anksčiau pranešė Indonezijos pareigūnai.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Su ta pačia misija prašysiu prezidento Putino pradėti dialogą, nedelsiant nutraukti ugnį ir sustabdyti karą“, – sakė jis.

Balandį J.Widodo paskelbė paskambinęs V.Zelenskiui ir pakvietęs jį kaip svečią prisijungti prie pasaulio lyderių 2022 metų lapkritį Balyje vyksiančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime.

Šiais metais Indonezija rotacijos tvarka pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, spaudė ją pašalinti Rusiją iš susitikimo.

Tačiau J.Widodo neatšaukė kvietimo Rusijai ir teigė, kad V. Putinas išreiškė ketinimą dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime lapkričio mėnesį.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, stengiasi laikytis neutralios pozicijos ir ragina taikiai užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą.

Atsakydamas į V.Zelenskio prašymą, J.Widodo atsisakė siųsti ginklų Ukrainai, bet pasiūlė humanitarinę pagalbą.

Baigęs vizitą Europoje, J.Widodo vyks į Jungtinius Arabų Emyratus, o paskui grįš į Indoneziją.

Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada ir Japonija uždraus importuoti rusišką auksą – tai naujausias etapas, kuriuo siekiama paralyžiuoti Rusijos ekonomiką dėl karo Ukrainoje, praneša „Press Association“.

Aukso eksportas į Rusiją 2021 m. buvo vertas 15,2 mlrd. dolerių, o jo svarba išaugo po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, nes oligarchai suskubo įsigyti aukso, kad išvengtų sankcijų poveikio.

Pareigūnai mano, kad kadangi Londonas yra pagrindinis aukso prekybos centras, JK sankcijos turės didžiulį poveikį V.Putino galimybėms gauti lėšų savo karo veiksmams finansuoti.

Borisas Džonsonas patvirtino šį žingsnį atvykęs į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Vokietijoje.

Draudimas turėtų įsigalioti netrukus ir bus taikomas naujai išgautam ar rafinuotam auksui. Jis neturės poveikio rusiškos kilmės auksui, kuris anksčiau buvo eksportuotas iš Rusijos, pridūrė Didžiosios Britanijos vyriausybė.

Kyjive sekmadienio rytą Rusijos surengtas raketų smūgis buvo skirtas „įbauginti ukrainiečius“ likus kelioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo, pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Pirmuoju per beveik tris savaites Rusijos smūgiu sostinėje siekta „įbauginti ukrainiečius... artėjant birželio 28–30 dienomis Madride vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui“, sakė sprogimo vietoje apsilankęs V.Klyčko.

Iki rudens Mariupolyje dėl itin sudėtingos epidemiologinės situacijos gali mirti keli tūkstančiai žmonių, sako Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.

Jo nuomone, epidemiologinė situacija išlieka labai grėsminga.

Manoma, kad liepos mėnesį choleros plitimo pavojus dar labiau padidės, tačiau okupantai neigia tokios grėsmės egzistavimą.

„Dėl to jau rugsėjo pradžioje galime netekti kelių tūkstančių žmonių. Tai labai sudėtinga situacija, okupantai nenori nieko klausyti“, – aiškino jis.

Užėmę Sjevjerodonecką, Rusijos kariai daugiausia dėmesio skiria Lysyčanskui – paskutiniam Ukrainos kontroliuojamam Luhansko srities miestui, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus

„Buvo daug apšaudymų – Lysychanskas nebeatpažįstamas. Televizijos bokštas yra ant žemės, smarkiai apgadinta automobilių stovėjimo aikštelė. Didelės pramoninės ligoninės teritorijoje rastas vyro kūnas be gyvybės ženklų. Jis patyrė rimtų sužalojimų“, – apie dabartinę situaciją kalba S.Gaidajus.

Po Rusijos pajėgų raketų atakų Kyjive mažiausiai du žmonės buvo paguldyti į ligoninę.

Yra žmonių, įstrigusių po griuvėsiais. Gelbėtojai juos stengiasi išvaduoti.

Naujausioje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad tai, jog Rusija užėmė Sjevjerodonecką Rytų Ukrainoje, yra „reikšmingas pasiekimas“ Maskvos ambicijoms Donbaso regione.

Po raketų atako Kyjive gaisras kilo devynių aukštų namie, kurio trys viršutiniai aukštai iš dalies sunaikinti, skelbia UNIAN.

Preliminariais duomenimis, yra aukų. Tai pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba.

„Dabar imamasi priemonių gaisrui likviduoti ir žmonėms gelbėti. Preliminariais duomenimis, yra nukentėjusiųjų. Įvykio vietoje dalyvauja 19 vienetų gaisrinės technikos ir 67 darbuotojai“, - sakoma pranešime.

Sekmadienio rytą bent viena raketa buvo numušta virš Ukrainos sostinės Kyjivo, skelbia Kijevo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Jis taip pat nurodo, kad kol kas informacijos apie sužeistuosius ar nuo atakos nukentėjusius nėra.

Ankstyvą sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keturi sprogimai, o naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad netoli miesto centro esančiame gyvenamajame komplekse įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrą ir pilkų dūmų debesis.

Sprogimai nugriaudėjo apie 6 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku), bet apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.

Vietiniais gyventojai „Telegram“ kanale dalijosi informacija, kad matė link miesto skriejančias raketas, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

„Draugai! Keli sprogimai Ševčenkovskio rajone. Įvykio vietoje dirba greitosios pagalbos ir gelbėtojų ekipažai. Daugiau informacijos vėliau“, – pranešė Kyjivo meras V.Klyčko socialinėje erdvėje.

Jis taip pat nurodė, kad gydytojai ir gelbėtojai atvyko į įvykio vietą. Kyjivo meras nurodė, kad specialistai evakuoja žmones iš dviejų namų.

Tuo metu pravda.ua rašo, kad sekmadienio rytą visoje Ukrainoje buvo vykdomi oro antskrydžiai. Neatakuotos tik Rusijos pajėgų valdomos Chersono ir Krymo sritys.