„Waffen SS“ latvių legionas per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos pusėje.
„Žinome, kad antifašistinės organizacijos planuoja apmėtyti kiaušiniais ir pomidorais eitynių dalyvius bei žiūrovus, – sakė ministrė. – Noriu pasakyti, kad jie turėtų susilaikyti nuo tokių veiksmų. Žinome, kad tie žmonės mėgins tai padaryti, tačiau labai primygtinai patariu antifašistinei organizacijai susilaikyti nuo tokių veiksmų.“
L.Murniecė pridūrė, kad tokie protestuotojų veiksmai prilygtų chuliganizmui, todėl policija turėtų teisę sulaikyti pažeidėjus.
Latvijos policija kruopščiai ruošėsi prieštaringai vertinamiems minėjimo renginiams, todėl pareigūnams pavyko užkirsti kelią kai kurioms galimoms provokacijoms.
Kai kurie Latvijoje nepageidaujamais paskelbti asmenys kelis kartus mėgino patekti į šalį, tačiau galiausiai buvo sulaikyti ir bus paleisti tik po kovo 16 dienos. Tikimasi, kad eliminavus protestuotojų lyderius pavyks išvengti daugelio provokacijų.
Kaip jau pranešta, „Waffen SS“ latvių legiono atminimo dieną, kovo 16-ąją, draugija „Dauguvos vanagai“ ketina surengti buvusių legionierių eitynes iki Laisvės paminklo Rygoje. Tuo pat metu netoli paminklo vyks Latvijos antifašistinio komiteto protesto akcija.
„Dauguvos vanagų“ nariai ir legionieriai dalyvaus pamaldose Rygos katedroje, po kurių prasidės eitynės iki Laisvės paminklo, ten bus padėta gėlių. Po eitynių kai kurie dalyviai vyks į Lestenę aplankyti žuvusių karių atminimo.
Tuo tarpu prie fabriko „Laima“ laikrodžio susirinks Latvijos antifašistinio komiteto aktyvistai ir pareikš protestą prieš legiono veteranų eitynes.
Dalyvauti akcijoje pakviesti antifašistinių organizacijų Estijoje, Vokietijoje ir Izraelyje atstovai, kurie atvyko į Rygą dalyvauti konferencijoje apie holokaustą.
Kiek anksčiau Latvijos antifašistinio komiteto atstovas Janis Kuzinas sakė, kad protesto akcijoje gali dalyvauti apie dešimt žmonių.
Kaip jau pranešta, pirmadienį Rygos administracinis rajono teismas, išnagrinėjęs „Dauguvos vanagų“ ir Latvijos antifašistinio komiteto skundus dėl Rygos dūmos sprendimo uždrausti šioms organizacijoms rengti renginius latvių legionierių atminimo dieną, leido joms kovo 16 dieną organizuoti renginius, kuriems jos buvo prašiusios leidimų.
Teismas nenurodė savo sprendimo motyvų – jie paaiškės kovo 26 dieną, kai bus paskelbtas visas nutarties tekstas. Tuomet šią nutartį bus galima skųsti Aukščiausiojo Teismo senate.
Kovo 5 dieną Rygos dūmos komisija, svarstanti paraiškas organizuoti susirinkimus, eitynes ir piketus, kaip ir praėjusiais metais, uždraudė rengti kovo 16-ąją renginius, kuriems buvo prašoma leidimo.
Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į valstybės policijos ir saugumo policijos išvadas, kad planuojamų renginių metu gali kilti grėsmių viešajai tvarkai ir saugumui.
Kovo 16-ąją latvių legiono veteranų ir jiems prijaučiančių žmonių vieši renginiai, ypač eitynės gatvėmis ir gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo Rygoje, kasmet sukelia didžiulį ažiotažą ir Latvijoje, ir užsienyje. Nors buvę legionieriai veltui mėgina paaiškinti, kad jie nebuvo Vokietijos „Waffen SS“ pajėgų dalis ir nedalyvavo civilių gyventojų naikinime, už Latvijos ribų jie paprastai vadinami buvusiais esesininkais.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
1950 metais JAV paskelbė deklaraciją, kad Baltijos šalių SS legionai nesusiję su nacių SS pajėgomis ir nėra laikomi dalyvavusiais karo nusikaltimuose.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą leisdamas oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog remiantis Niurnbergo proceso rezultatais, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
Tačiau buvę legionieriai kovo 16-ąją ir toliau pagerbia savo žuvusius kovos draugus, o Latvija sulaukia griežtų Maskvos kaltinimų, kad šalyje šlovinamas nacizmas.
