Latvijos centrinė rinkimų komisija šešiais balsais prieš du atmetė peticiją, kuri, savo ruožtu, tikriausiai būtų sudariusi sąlygas plebiscitui.
Automatiškos pilietybės šalininkai per preliminarią kampaniją jau surinko daugiau kaip 12 tūkst. parašų. Tačiau jiems reikėjo Centrinės rinkimų komisijos pritarimo, kad būtų galima pradėti rinkti daugiau kaip 10 proc. Latvijos rinkėjų parašus – maždaug 100 tūkst., su kuriais jie galėtų priversti surengti referendumą.
Komisija nusprendė, kad bandymas automatiškai suteikti pilietybę neatitinka esminių Latvijos konstitucijos elementų.
Daugiausia etniniams rusams ir rusakalbiams atstovaujanti partija „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“, kuri surengė parašų rinkimo kampaniją, nurodė, kad apskųs šį sprendimą. Viena šios kairuoliškos partijos lyderių, europarlamentarė Tatjana Ždanok, pareiškė, kad šis sprendimas rodo, jog yra „didelis atotrūkis tarp žmonių ir valdžios“.
Maždaug 300 tūkst. iš 2 mln. Latvijos gyventojų yra priskiriami nepiliečiams. Bendrai rusakalbiai, tarp jų ir tie, kurie turi Latvijos pilietybę, sudaro maždaug trečdalį visų šalies gyventojų.
Nepiliečiai gauna specialius pasus, kuriais galima naudotis keliaujant, pirmiausia – Europos Sąjungoje, į kurią Latvija įstojo 2004 metais.
Tokį nepiliečio statusą dažnai kritikuoja Rusija. Tačiau Latvijos valdžia tvirtina, kad natūralizacijos procesas, be kitų dalykų apimantis ir kalbos egzaminus, yra nesudėtingas ir kad nepiliečiai turėtų jį atlikti.
Panaši kampanija 2012 metų pradžioje – už rusų kalbos paskelbimą valstybine greta latvių kalbos – per plebiscitą patyrė didelį pralaimėjimą.
