Penktadienį Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Mariuszas Blaszczakas pradėjo kampaniją „Suprojektuok su mumis Lenkijos pasą 2018“. Tam skirto renginio metu ministras teigė, kad artėja šimtosios Lenkijos Nepriklausomybės metinės, todėl lenkai kartu gali sukurti naują piliečio dokumentą ir tuo pačiu – „atiduoti pagarbą visiems tiems, kurie liejo kraują už Lenkijos laisvę“.
Kaip rašoma ministerijos interneto svetainėje, pirmą kartą istorijoje kiekvienas lenkas galės spręsti, kurie grafiniai motyvai atsiras svarbiausiame piliečio dokumente. Iš viso pasiūlyta 13 motyvų (istorikai buvo atrinkę jų net apie 100), kuriuose pavaizduoti svarbūs, su Nepriklausomybės atgavimu 1918 metais susiję asmenys, įvykiai, vietos arba simboliai. Žmonėms leista atrinkti šešis.
Balsuoti už motyvus galima interneto svetainėje zaprojektujpaszport.gov.pl iki rugsėjo 10 dienos.
Pasuose yra 19 puslapių simboliams. 13 jau atrinkta: tarp jų atsirado ir Lvove esančios Ereliukų kapinės (Lyčakovo kapinių dalis, kur palaidoti jauni Lvovo gyventojai, kovoję lenkų pusėje 1918–1919 metais kovose su ukrainiečiais).
O tarp pasiūlytųjų motyvų yra lietuviams labai gerai pažįstami Aušros vartai. Trečiadienį priešpiet šis vaizdas buvo surinkęs daugiau nei 14 tūkst. balsų ir nusileido tik Legiono ereliui. Tad galima numanyti, jog Aušros vartų grafinis motyvas papuoš kitų metų lenkiškąjį pasą.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas ir užsienio naujienų skyriaus vadovas Jerzy Haszczynskis tokį Lenkijos ministerijos sumanymą pavadino paprastai – provokacija.
Ir būtent dėl dviejų jau paminėtų vaizdų – Lvovo ir Vilniaus.
Sumanymas, jog Lenkijos piliečiai važinėtų po pasaulį su oficialiu dokumentu, kuriame yra nuotraukų iš Lenkijai nepriklausančių miestų, yra provokacija, – komentare rašo J.Haszczynskis.
„Abi šios vietos man yra artimos. Aušros vartų koplyčioje Lietuvos sostinėje susituokiau. Mano senelis buvo Lvovo ereliukas. Tuo labiau jaučiuosi turintis teisę pareikšti, kad sumanymas, jog Lenkijos piliečiai važinėtų po pasaulį su oficialiu dokumentu, kuriame yra nuotraukų iš Lenkijai nepriklausančių miestų, yra provokacija. Nepriklausomai nuo to, kad tos vietos asocijuojasi su mūsų krašto nepriklausomybės kovomis. Nesunku įsivaizduoti, koks triukšmas (ir teisėtai) kiltų Lenkijoje, jeigu vokiškuose dokumentuose atsirastų Poznanės Rotušės ar Vroclavo Šimtmečio halės nuotraukų. Laukdami atjautos iš kitų, pirmiausia reikalaukime to iš pačių savęs“, – komentare rp.pl rašo J.Haszczynskis.
Tarp kitų siūlomų motyvų, už kuriuos šiuo metu gali balsuoti lenkai, yra ir dar vienas, tam tikra prasme susijęs su Lietuva. Tai pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutowiczius. Jis yra kilęs iš Žemaitijos, Brėvikių dvaro, o jo brolis Stanislovas Narutavičius buvo Vasario 16-osios akto signataras.
