Aleksanderis Kwaśniewskis didelės problemos nemato
„Nereikėtų išpūsti šios problemos, – interviu 15min.lt teigė A.Kwaśniewskis. – Visų pirma, kas yra rimta ir jau padėta ant stalo, – Asociacijos sutartis (su Europos Sąjunga (ES) – red. past.). Apie ją ir Laisvosios prekybos sutartį su ES pradėta kalbėti dar pernai.“
Buvęs Lenkijos vadovas aktyviai tarpininkavo per Oranžinę revoliuciją, o pastaruosius metus su airių politiku Patu Coxu vadovauja Europos Parlamento misijai kriminalinių bylų prieš ekspremjerę Juliją Tymošenko ir eksministrus Jurijų Lucenką bei Valerijų Ivaščenką klausimu.
A.Kwaśniewskis pripažino, kad vienokia ar kitokia Ukrainos narystė Muitų sąjungoje yra jautrus klausimas, tačiau situacijai geriau įvertinti reikėtų daugiau informacijos iš Kijevo.
Aleksanderis Kwaśniewskis: „Natūralu, kad Ukrainai reikia artimesnių santykių su Rusija, – dėl ekonomikos, dujų, naftos, kalbos, istorinių ryšių.“
„Natūralu, kad jiems reikia artimesnių santykių su Rusija, – dėl ekonomikos, dujų, naftos, kalbos, istorinių ryšių ir taip toliau. Ukrainiečiai supranta, kad nei teoriškai, nei praktiškai neįmanoma būti abiejų organizacijų – ES ir Eurazijos sąjungos – nare. Tai, kad turėdama Asociacijos sutartį su ES ji turėtų stebėtojos statusą ir Muitų sąjungoje, nėra problema“, – teigė pašnekovas.
Tačiau dabar teks išsiaiškinti, dėl ko Ukraina neseniai susitarė su vadinamosios Eurazijos sąjungos narėmis. A.Kwaśniewskio supratimu, memorandumas turėtų padėti sustiprinti Ukrainos eksportą į Rusiją ir kitas sąjungos šalis, taip pat padėti spręsti opų dujų ir naftos kainų klausimą.
„Jei esu teisus – pabrėžiu, jei, – jei viskas yra taip, situacija yra daugiau mažiau suprantama. Su tuo galima sutikti ir Vilniuje pasirašyti Asociacijos sutartį, – pažymėjo svečias. – Bet vienas dalykas puikiai žinomas Ukrainos lyderiams – neįmanoma būti ir čia, ir čia, abiejų organizacijų nare, nes tai yra visai kas kita. Kita vertus, net jei Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį su ES, jie turėtų dirbti su Rusija, nes tai yra Ukrainos ekonomikos “būti ar nebūti„ klausimas.“
A.Kwaśniewskis priminė, kad Ukrainai, siekiančiai pasirašyti Asociacijos sutartį su ES, reikia įgyvendinti tris sąlygas: vykdyti teisės ir rinkimų įstatymų reformas bei išspręsti J.Tymošenko ir kai kurių kitų asmenų įkalinimo klausimą. Jis vylėsi, kad pažangos šiose srityse galima tikėtis iki Rytų viršūnių susitikimo.
„Mūsų strategija yra viena: pasirašyti Asociacijos susitarimą. Žinoma, daug kas priklauso nuo Ukrainos. Tikiuosi, jie yra pakankamai pasiryžę pateisinti visus lūkesčius.“
Nafta atpigs pustrečio karto?
Paskutinėmis gegužės dienomis Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano lyderiai suderino memorandumo dėl artimesnio Eurazijos ekonominės bendrijos (vadinamos Eurazijos sąjunga) ir Ukrainos bendradarbiavimo tekstą. Šioje bendrijoje veikia Muitų sąjunga.
 |
| Dmitrijus Medvedevas penktadienį Kremliuje su Baltarusijos ir Kazachstano vadovais Aleksandru Lukašenka ir Nursultanu Nazarbajevu |
Dokumentu Ukrainai kol kas nesuteikiamas stebėtojos sąjungoje statusas, kadangi jis nenumatytas dokumentuose. Bet po Eurazijos aukščiausiosios ekonominės tarybos posėdžio Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paskelbė, kad ekspertai iki rudens parengs dokumentus, reikalingus Ukrainai gauti stebėtojos statusą.
„Ukraina išreiškė norą gauti stebėtojo statusą Muitų sąjungoje, – pažymėjo Kazachstano vadovas ir pridėjo, kad kirgizai sieks to paties. – Mes jų ketinimams pritarėme ir priėmėme atitinkamą sprendimą. Sutarta, kad iki rudens ekspertai parengs reikiamus dokumentus, kad kitame Aukščiausiosios tarybos posėdyje (spalio pabaigoje – red. past.) galėtume jiems pritarti.“
Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kartu su Kirgizijos lyderiu dalyvavęs minėtame posėdyje, premjeras memorandumą dėl stebėtojos statuso suteikimo pasirašys „artimiausiu metu NVS viršūnių susitikime Minske“.
Ukrainos vyriausybės vadovas Nikolajus Azarovas savo ruožtu išvakarėse patvirtino, kad jo šalis neapsiribos stebėtojos statusu ir sieks prisijungti prie kitų susitarimų, sudarančių Muitų sąjungos ir besiformuojančios Vieningosios ekonominės erdvės teisinį pagrindą.
Portalas newsru.com citavo N.Azarovą, esą Rusija už tai jau pažadėjo dujų kainą sumažinti nuo 425 JAV dolerių, kuriuos mokėjo pernai, iki 160 dolerių.
Rusijos prezidento patarėjo, bendrijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Sergejaus Glazjevo žodžiais, įsiliejimas į Muitų sąjungą Ukrainai gali atnešti 9 mlrd. dolerių ekonominės naudos, o per 30 metų jos BVP gali ūgtelėti 30 proc.
Gali būti tik pokštas?
„Viršūnių susitikime dalyvavusiam V.Janukovyčiui teko ir, akivaizdu, dar teks laviruoti iki paskutinės minutės, – pažymėjo „RBK Daily“. – S.Glazjevas net neslepia, kad stebėtojos statusas užkirs Ukrainai kelią į ES. Bet kokiu atveju tai apsunkina Ukrainos asociaciją su ES, kurios šalis siekia.“
Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas: „Sveikiname Ukrainos norą grįžti į Eurazijos integracijos procesą, iš kurio ji iškrito po Oranžinės revoliucijos.“
Kaip žinoma, Kijevas ir ES tikisi lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime pasirašyti Asociacijos sutartį.
Pasak patarėjo, sprendimas suteikti Ukrainai stebėtojos statusą reiškia, kad ji sutinka ilgainiui tapti nare. Toks statusas numatytas tik valstybėms, kurios nori integruotis į sąjungą, „Interfax-Ukraina“ citavo jo žodžius. Kaip pabrėžia Rusijos valdininkai, tikėtis privilegijų, pavyzdžiui, mažesnės dujų kainos, gali tik organizacijos narėmis nusiteikusios tapti šalys.
„Sveikiname Ukrainos norą grįžti į Eurazijos integracijos procesą, iš kurio ji iškrito po Oranžinės revoliucijos“, – teigė S.Glazjevas. Anot jo, dalyvavimas Muitų sąjungoje nesuderinamas su naryste ES.
Beje, spaudos konferencijoje kartu su N.Nazarbajevu dalyvavęs V.Janukovyčius į jo žodžius sureagavo juoku, taip leidęs suprasti, kad tokius samprotavimus laiko pokštu, bet nesuskubo neigti.
Vertina kaip šantažą
Briuselyje taip pat pradėta aiškintis, dėl ko iš tiesų susitarė Ukraina. „Interfax“ perdavė Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus žodžius, jog būtina išsiaiškinti, ar tai neprieštarauja eurointegraciniams Kijevo siekiams.
 |
| L.Linkevičius žada būti mandagus su artimiausiais kaimynais |
Anot jo, nebūtina nutraukti santykių su kokiomis nors organizacijomis, tačiau Ukrainai esą reikėtų apsispręsti dėl savo krypties.
Ukrainos politologai atsargiai vertino prezidento vizitą Astanoje ir spėliojo, dėl ko vis dėlto buvo susitarta. Esą nesuprantama, ką iš tiesų reiškia stebėtojo Muitų sąjungoje statusas, o jo greičiausiai galima tikėtis tik 2015 metais.
Ekspertų manymu, kol kas anksti svarstyti galimas susitarimo pasekmes, o pastarieji pareiškimai yra labiau simboliniai.
Kai kurie apžvalgininkai, anot bbc.co.uk, Ukrainos suartėjimą su Muitų sąjunga įvertino kaip tam tikrą šantažą ES: jei nuspręsite tempti laiką ir kelti naujus reikalavimus, pavyzdžiui, išlaisvinti ekspremjerę Juliją Tymošenko, pasuksime Maskvos pusėn.
Būti stebėtoja ar asocijuota nare keliose ekonominėse organizacijose galima, o dalyvauti visateisiškai – ne, todėl anksčiau ar vėliau teks rinktis.
Dar viena aplinkybė – 2015 metais laukia Ukrainos prezidento rinkimai, kurių kampanijoje svarbios taps diskusijos apie tolesnę šalies integraciją į euroatlantines arba Eurazijos struktūras.
