Punsko lietuviai mano, kad dažais išterlioti lietuviški užrašai – tik pradžia ir išpuoliai gali nesiliauti. Kad padėtis Punske įtempta, liudijo ir šio ketvirtadienio Lenkijos vidaus saugumo darbuotojų vizitas pas valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską. Pareigūnai elgėsi labai paslaptingai.
Lenkijos vadovai atsiprašė Lietuvos už išpuolius Punske, Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius nurodė policijos pareigūnams paminklus ir vietas, į kurias dar gali būti pasikėsinta. Čia bus sustiprintas patruliavimas. Bet punskiečiams neramu – jei vandalai pasikėsino į užrašus, kitas jų veiksmas gali būti nukreiptas į lietuvius.
Punsko valsčiuje yra 30 dvikalbių lenkiškų ir lietuviškų miestelių bei kaimų pavadinimų lentelių. Vandalai keturiolikoje vietovių naktį iš sekmadienio į pirmadienį dažais ištepliojo 28 ženklus. Taip pat nukentėjo du paminkliniai akmenys. Piktadariai važiavo pagrindiniu keliu, nevengdami užsukti ir į nuošalesnes vietoves. Tą naktį lijo, tad vietos policijai iš įkalčių pavyko rasti tik dvi nuorūkas.
Ant visų lentelių lietuviški pavadinimai buvo užpurkšti Lenkijos valstybinės vėliavos spalvomis – balta ir raudona. Dažus niokotojai pasirinko itin aukštos kokybės – jų nuvalyti nepavyks.
Ant paminklinio akmens Punske vandalai paliko radikalios dešiniosios lenkų nacionalistinės organizacijos „Falanga“ pavadinimą ir jos ženklą. Tai sukėlė daugiausia nerimo ne tik punskiečiams, bet ir įvykį tiriantiems pareigūnams. Punsko valsčius nurodė, kad patyrė 10 tūkst. zlotų (apie 8,5 tūkst. litų) nuostolį.
Kiek kitaip suniokotas paminklinis akmuo lietuvių literatūros klasiko poeto Albino Žukausko tėviškėje Bubelių kaime. Nepagailėta jėgų daužant akmenyje iškaltą poeto sukurtą trieilį. Policijos pareigūnai prasitarė, kad šie niokotojai buvo kvailesni nei tie, kurie terliojo lietuviškus užrašus aplink Punską – prie sudaužyto akmens jie paliko dvi dažų skardines.
Teisėtvarkininkai jau nustatė parduotuvę Seinuose, kurioje dažai buvo pirkti. Apklausta pardavėja prisiminė du vyrus, pirkusius tas skardines. Labiausiai širdį skauda dėl subjauroto paminklinio akmens Punske. Vandalams užkliuvo tai, kas mums šventa.
„Labiausiai širdį skauda dėl subjauroto paminklinio akmens Punske. Vandalams užkliuvo tai, kas mums šventa“, – kalbėjo V.Liškauskas ir neslėpė, kad išpuolių būta ir anksčiau.
Ištepliotą akmenį gal ir pavyks nuvalyti, o dėl sugadintų lietuviškų užrašų punskiečiai kelia rankas į viršų.
„Žinoma, tarsimės taryboje, su lietuvių bendruomene. Bet ar verta kabinti lietuviškus pavadinimus, kad vėl juos niokotų? Kam vėl kurstyti kalbas, kad „kalakutasai“ Punske vietovardžius gali rašyti lietuviškai?“ – svarstė valsčiaus viršaitis.
V.Liškauskas įsitikinęs, kad Punske siautėjo atvykėliai. Tuo neabejoja ir vietos lietuviai.
