Kaip šeštadienį rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė, Lenkijos lyderiai jau seniai buvo raginami įsigyti naujesnių lėktuvų skrydžiams į kitas šalis. Dar 2008-aisiais L.Kaczynskis, skrisdamas lėktuvu, patyrė keletą incidentų. Vieną kartą prezidento skrydis asmeniniu lėktuvu iš Mongolijos į Japonijos sostinę Tokiją buvo atšauktas dėl vairavimo mechanizmo gedimo ir prezidentui teko skristi vienų civilinių oro linijų lėktuvu. Praėjus savaitei po šio įvykio į Seulą (Pietų Korėja) skridęs L.Kaczynskio lėktuvas patyrė turbulenciją.
1982 metais Omske (Rusija) per pūgą besileidęs „Tupolev-154“ kliudė šešis sniegą nuo nusileidimo tako valiusius greiderius, kuriems nebuvo liepta pasitraukti nuo tako.Tiesa, Lenkijos prezidento lėktuvui praėjusių metų gruodį buvo atlikta nuodugni apžiūra. Techninę priežiūrą atlikusios įmonės vadovas Aleksejus Gusevas Lenkijos televiziją užtikrino, kad lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. „Nuo tada, kai šis lėktuvas buvo pradėtas naudoti, jis skraidė 5004 valandas ir leidosi 1823 kartus. Tokios klasės lėktuvui tai nėra daug“, – sakė jis.
„Tupolev-154“ daugiau nei ketvirtį amžiaus buvo Rusijos ir Sovietų Sąjungos oro transporto sistemos stuburas. Pavyzdžiui, 1990 metais nacionalinis Rusijos oro vežėjas „Aeroflot“ šio modelio lėktuvais skraidino maždaug pusę savo keleivių, kurių skaičius tais metais siekė 137 milijonus.
Lėktuvų „Tupolev-154“ buvo pagaminta maždaug tūkstantis, kai kurie iš jų dar skraido Rusijoje ir šalyse, kadaise priklausiusiose Sovietų blokui. Jie buvo pradėti eksploatuoti 1972 metais. 1986 metais šis modelis buvo modernizuotas – atnaujinti varikliai, patobulinta kuro tiekimo sistema.
Pirmasis įspėjimas apie pasenusį „Tupolev-154“ dizainą buvo 2001 metais, kuomet Kinijos vyriausybė nutarė šio modelio lėktuvus pašalinti iš šalies oro linijų. Neseniai skraidinti keleivius šiais lėktuvais atsisakė ir „Aeroflot“ – oro linijos savo sprendimą motyvavo tuo, kad lėktuvai kurą naudoja neekonomiškai.
Rusijos aviacijos ekpertas Paulas Duffy, 2004 metais kalbėdamas su BBC, įvertino „Tu-154“ saugumą. Iš 28 iki to meto aviakatastrofas patyrusių šio modelio lėktuvų – normalus skaičius, jo manymu, įvertinant pagamintų lėktuvų skaičių, tarnybos laiką ir technologijų tipą – tik keli, pasak jo, sudužo dėl techninių problemų. „Tupolev-154“ skraido regionuose, kuriuose oro sąlygos dažnai būna nepalankios, kuriuose nelabai gerai veikia oro eismo valdymo ir navigacijos įranga“, – sakė jis ir kartu pažymėjo, kad kai kurie incidentai neturėjo nieko bendro su technine lėktuvo būkle.
Pavyzdžiui, 1982 metais Omske (Rusija) per pūgą besileidęs „Tupolev-154“ kliudė šešis sniegą nuo nusileidimo tako valiusius greiderius, kuriems nebuvo liepta pasitraukti nuo tako. Penki šio modelio lėktuvai buvo numušti per teroro atakas Libane, Gruzijoje, Afganistane.
2001 metais „Tupolev-154“ sudužo Juodojoje jūroje, kai per karines pratybas į jį pataikė Ukrainos kariškių paleista raketa. Kitas šio modelio lėktuvas saugiai nusileido, kai užsidegė jame buvęs cigarečių krovinys, tačiau ant žemės lėktuvas visiškai sudegė.
Kitas „Tupolev-154“, likus penkioms mylioms iki nusileidimo tako, pristigo... kuro, nes beveik bankrutavusios valstybės oro linijos nusprendė sutaupyti įpildamos mažiau tuo metu itin brangiai kainavusio kuro. 2002 metais Šveicarijos oro kontrolė prisiėmė atsakomybę, už įvykusią nelaimę, kai ore „Tupolev-154“ susidūrė su krovininiu lėktuvu.
Masinė „Tupolev-154“ gamyba jau kurį laiką nebevyksta. BBC korespondentas Maskvoje Richardas Galpinas sako, kad Rusijos oro bendrovės nėra suinteresuotos įsigyti šių lėktuvų, nes Vakaruose gaminami lėktuvai esą yra geresni. „Aeroflot“ lėktuvus perka iš „Boeing“ ir „Airbus“.
