1968 metų kampanija prasidėjo po grumtynių dėl valdžios komunistų partijoje, kurias iš dalies išprovokavo visoje šalyje vykusios studentų demonstracijos prieš žiniasklaidos cenzūrą ir reikalavimai užtikrinti akademines laisves.
Dėl tos kampanijos iki 20 tūkst. Lenkijos žydų buvo priversti emigruoti.
Lenkijos Seimo rezoliucijoje reiškiama pagarba visiems, kas prieš 50 metų kovojo už laisvę ir demokratiją.
Rezoliucijoje taip pat smerkiami komunistai, suorganizavę 1968 metų kovo antisemitinį persekiojimą, ir dėkojama tiems, kas anuomet parodė solidarumą su persekiotais žmonėmis.
Rezoliucijoje sakoma, kad prisimindamas „dramatišką Lenkijos žydų, kuriuos komunistų valdžia 1968 metais privertė emigruoti iš Lenkijos, padėtį“, Seimas „reiškia savo tvirtą nepritarimą visoms anstisemitizmo apraiškoms“.
Žemieji parlamento rūmai taip pat išreiškė savo solidarumą su Lenkijos piliečiais, kuriuos persekiojo komunistų režimas, nepriklausomai nuo jų tautybės, religinių įsitikinimų ir gyvenamosios vietos.
