Praėjus dešimtmečiui po ES plėtros į Rytus lenkai priklauso didžiausių euroentuziastų grupei. Kaip pareiškė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Arturas Nowakas Faras, lenkai yra tauta, kuri problemas sprendžia, o ne kuria.
Tačiau kitose ES šalyse viršų ima euroskeptikai, tad šių šalių politikai kur kas atsargiau vertina ES galimybes tapti ta organizacija, kuri įgyvendintų ambicingus užsienio politikos ir ekonominius planus.
Galimybes į ES priimti dar daugiau šalių palaiko Varšuva, tačiau Berlynas kur kas atsargesnis. Lenkijos politikų nuomone, vien tikimybė, kad kada nors taps ES nare, šalims suteikia stimulą vykdyti reformas, siekti stabilumo, tvirtinti demokratiją.
Anot A.Nowako Faro, Lenkija pabrėžia, kad tiek Rytų šalys, tiek Balkanų valstybės privalo išgyvendinti korupciją, nes ji gali išplisti ir į kitas šalis, paliesti jų ūkį. O tai žalos atneš visiems.
Apie žalą vertybėms ir bendriems Europos standartams kalba ir Lenkijos ir Ukrainos partnerystės forumo vienas iš vadovų, buvęs europarlamentaras Pawelas Zalewskis.
Jis kritikuoja Europos Komisiją dėl sprendimo įšaldyti prekybos sutartį su Ukraina iki 2016 metų, nors ji turėjo apimti ir būtinas šios šalies reformas, dabar atidedamas dar bent metams.
Buvęs europarlamentaras kalba ir apie „standartų konkurenciją“ tarp ES ir Rusijos, visų pirma, pasireiškiančią per korupciją ir nacionalizmą.
„Vladimiras Putinas blokuoja galimybę pradėti reformas Ukrainoje papirkdamas mus, ES, kad neturėtume nei noro, nei drąsos jam pasipriešinti. Tokiu būdu niekina mūsų sistemą, vertybes ir teisę. Lenkija nerimauja, nes oficialioji Vokietijos politika nepastebi šių rizikingų ženklų, pasireiškiančių Rytuose. Mūsų tikslas Ukrainoje turėtų būti parama ukrainiečiams vykdant reformas. Jų sėkmės V.Putinas ir bijo, nes tai taptų puikiu pavyzdžiu patiems rusams ir tai galėtų būti V.Putino vadovavimo pabaiga“, – teigė P.Zalewskis.
Vladimiras Putinas blokuoja galimybę pradėti reformas Ukrainoje papirkdamas mus, ES, kad neturėtume nei noro, nei drąsos jam pasipriešinti. Tokiu būdu niekina mūsų sistemą, vertybes ir teisę, – teigė P.Zalewskis.
Vokietijoje nuolat girdimi balsai, kad pokalbio toną su Rusiją reikia švelninti. Vos prieš kelias dienas apie tai kalbėjo buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Genscheris, siekdamas, kad Vokietija netaikytų sankcijų, nes jos esą neduoda naudos.
Tačiau yra ir priešingai pasisakančių Vokietijos politikų.
Tarkim, Alexanderis Grafas Lambsdorffas ragina su Rusija kalbėti daug griežčiau. Europos Parlamento vicepirmininkas įsitikinęs, kad sankcijos Rusijai būtinos. Jis kritikuoja ir siūlymus Rusijai tapti strateginiu partneriu.
„Tai, kaip Rusija mato Europos žemėlapį, galima stebėti kasdien Ukrainoje, tai neturi nieko bendro su tarptautine teise ir ESBO nutarimais. Rusija siekia permainų, tad tokioje situacijoje negali būti strateginis partneris“, – pokalbyje su „Deutsche Welle“ kalbėjo Vokietijos politikas.
