„Atsakymo kol kas dar negavome“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros (GP) Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas.
Gegužės 11 dieną Lietuvos GP viešai pranešė, kad kreipėsi į Rusijos pareigūnus su prašymu apklausti M.Gorbačiovą liudytoju Sausio 13-osios byloje. Netrukus po to M.Gorbačiovo atstovas spaudai Vladimiras Poliakovas Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad buvęs sovietų lyderis jau daug kartų yra kalbėjęs apie Sausio įvykius Lietuvoje, todėl nėra prasmės dar kartą apie tai šnekėti. Pasak V.Poliakovo, šiuo klausimu M.Gorbačiovas pasisakė daugybę kartų knygose ir interviu.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį konstatavo, kad GP, tirdama 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą, nesiėmė visų priemonių, kad ji būtų ištirta kuo greičiau
Lietuvos prokuratūra pranešime taip pat pranešė, kad atnaujino anksčiau nutrauktą tyrimą dar dviejų asmenų atžvilgiu. Tačiau prokuratūra šių asmenų neatskleidžia.
1999 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu šeši asmenys buvo nuteisti Sausio 13-sios byloje, jiems paskirtos bausmės. Nuteistasis Stanislavas Mickevičius išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.
Šiuo metu tiriama kita dalis Sausio 13-osios baudžiamosios bylos, kurioje yra 23 įtariamieji, iš jų 21 yra Rusijos, du – Baltarusijos piliečiai.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Sovietų kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį konstatavo, kad GP, tirdama 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą, nesiėmė visų priemonių, kad ji būtų ištirta kuo greičiau. Išvadose rašoma, kad GP ne visada laikėsi baudžiamojo proceso principo veiksmus atlikti per įmanomai trumpiausią laiką, siekiant kuo greičiau nustatyti ir patraukti atsakomybėn baudžiamąsias veikas padariusius asmenis.
Tai esą rodo ir faktas, kad ši byla, nepaisant jos sudėtingumo ir svarbos Lietuvai, nuo 2003 metų spalio iki 2010 metų gruodžio buvo pavesta tirti vienam Generalinės prokuratūros prokurorui.
Taip pat komiteto išvadose teigiama, jog atskirų įtariamųjų veikos pagal 2003 metais įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl genocido ir karo nusikaltimų buvo perkvalifikuotos tik po septynerių metų, tad „Generalinė prokuratūra nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad Sausio 13-osios bylos kaltininkų veikos būtų tinkamai teisiškai įvertintos“.
