„Atsisakau savo kunigystės, – 68 metų Aleksanderas Radleris sakė Švedijos dienraščiui „Dagen“. – Viena vertus, mano darbas Dievui, o kita vertus – tamsūs prisiminimai, jie, žinoma, yra nesuderinami su krikščioniškąja žinia.“
A.Radleris, kuris yra Austrijos pilietis, atvyko į Švediją 7-o dešimtmečio pabaigoje, baigęs teologijos studijas Rytų Vokietijoje, kur, pasak pastoriaus, jį užverbavo „Štazi“.
Pastorius prisipažino praėjus šešioms dienoms po to, kai vienos liuteronų parapijos advokatė nurodė, jog atliekant Bažnyčios tyrimą buvo nustatyta, jog A.Radleris buvo „Štazi“ agentas. Be kita ko, per šį tyrimą buvo išaiškinta, kad A.Radleris smerkė studentus, planavusius pabėgti iš Rytų Vokietijos 1968 metais.
Šis tyrimas buvo pradėtas, kai 2011 metais buvo išleista Švedijos tyrėjos Birgittos Almgren knyga apie „Štazi“, kurioje A.Radleris minimas kaip šios tarnybos agentas.
„Dagen“ pranešė, kad Bažnyčia susipažino su Rytų Vokietijos archyvuose saugomais dokumentais, kuriuose A.Radleris įvardijamas kaip „elitinis šnipas“ – aukščiausio rango užsienyje dirbantis „Štazi“ informatorius.
„Man derėjo įsiklausyti į savo vidinį moralinį kompasą ir nutraukti ryšius su naikinimo jėgomis, net jeigu socialinė ir akademinė kaina būtų buvusi didelė, – apgailestavo A.Radleris. – Tačiau leidau šiam kolaboravimui tęstis iki 9-o dešimtmečio pabaigos.“
Laikraštis nurodė, kad A.Radleris, dirbęs Švedijos šiaurinio Biurtresko miestelio parapijoje, privalėjo teikti informaciją apie Bažnyčią.
Pastorius netgi buvo išrinktas į vietos administraciją, atstovaudamas Krikščionių demokratų partijai – vienai iš keturių, šiuo metu sudarančių Švedijos valdančiąją centro dešiniąją koaliciją.
Šios partijos pareigūnė Therese Engdahl sakė „Dagen“: „Tai sunku suvokti. Jeigu jis šaltakraujiškai prisipažino tai daręs, jis nėra toks žmogus, kokį pažinojau.“
