Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 13d. 19:47

M.Pompeo – D.Trumpui ištikimas konservatorių lobistų tarnas, o naujosios CŽV direktorės biografiją puošia įtariamųjų kankinimai

Mike'as Pompeo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Mike'as Pompeo

Naujuoju JAV valstybės sekretoriumi prezidentas Donaldas Trumpas vietoje atleisto Rexo Tillersono skiria kietosios linijos konservatorių ir, svarbiausia, milijardieriui ištikimą respublikoną, po Arbatėlės judėjimo vėliava į Kongresą 2011 metais išrinktą Mike'ą Pompeo. Jis iki šiol vadovavo Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) – bet tik 13 su puse mėnesio, rašo BBC.

D.Trumpas tikrai vertina M.Pompeo, kuris į Kongresą pateko laimėjęs rinkimus Kanzaso valstijoje, lojalumą ir, paskelbęs, kad būtent jis pakeis R.Tillersoną, tviteryje pareiškė: „Jis dirbs fantastiškai!“

Baltuosiuose rūmuose, kurie jau išgyveno daugybę sukrėtimų, į M.Pompeo žiūrima kaip į prezidentui ištikimą pareigūną, sugebėjusį sėkmingai vadovauti CŽV. Agentūros darbuotojus tikrai turėjo sukrėsti D.Trumpo anksčiau išsakytos mintys, kad JAV žvalgybos tarnybos prilygsta naciams.

Kongrese M.Pompeo, kuriam yra 53 metai, labiausiai pasižymėjo nuožmia kritika tarptautiniam susitarimui dėl Irano branduoliniam susitarimui.

M.Pompeo praeityje yra raginęs nesureikšminti CŽV (tarnybai jis dar nevadovavo, – red.) išvadų, esą Rusija 2016 metais kišosi į JAV prezidento rinkimus.

Vis dėlto vėliau, jau paskirtas CŽV direktoriumi, jis ne kartą įrodė, kad apie Rusiją kaip apie grėsmę geba ir nori kalbėti rimtai.

Antai kai D.Trumpas pareiškė tikintis Vladimiro Putino neigimais dėl Kremliaus kišimosi, M.Pompeo nenusileido ir tvirtino neabejojantis žvalgybininkų išvadomis. Jis Maskvos atžvilgiu laikomas „vanagiškesniu“ nei D.Trumpas ir yra įspėjęs, kad V.Putinas yra pavojingas.

Kongrese M.Pompeo, kuriam yra 53 metai, labiausiai pasižymėjo nuožmia kritika tarptautiniam susitarimui dėl Irano branduoliniam susitarimui, kuris buvo pasiektas dirbant Baracko Obamos administracijai ir kurį iki šiol smerkia Respublikonų partija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pompeo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pompeo

Ir pats D.Trumpas antradienį tvirtino, kad skirtingos jo ir R.Tillersono nuomonės dėl Irano bent iš dalies nulėmė sprendimą pakeisti Valstybės departamento vadovą. Su M.Pompeo šiuo klausimu akivaizdžiai nebebus nesutariama.

Be to, M.Pompeo anksčiau yra gynęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros vykdomą masinę duomenų rinkimo programą, jis taip pat pasisako prieš kalėjimo Gvantanamo įlankoje uždarymą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pompeo
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pompeo

Kad jis gali pakeisti R.Tillersoną JAV valstybės sekretoriaus poste, dienraštis „The New York Times“ skelbė dar pernai rudenį. Tada D.Trumpas leidinio publikaciją išvadino „melagingomis naujienomis“.

M.Pompeo 2013 metais po sprogdinimų per Bostono maratoną buvo kaltinamas islamofobijos skatinimu. Jis tuomet Atstovų Rūmuose aiškino, kad kai kurie islamo dvasininkai esą slapta kursto teroristines atakas.

Galiausiai M.Pompeo 2014 metais suskubo užstoti CŽV, kai Senatas paskelbė ataskaitą apie agentūros vykdytus kalinių kankinimus. Daugelio ekspertų tvirtinimu, kankinimai negali būti laikomi veiksminga priemone išgauti reikiamą informaciją.

„Šie vyrai ir moterys yra ne kankintojai, o patriotai. CŽV veiksmai atitiko įstatymus, atitiko Konstituciją“, – aiškino M.Pompeo, kurio kampaniją rinkimuose į Atstovų Rūmus finansiškai parėmė respublikonų „megadonorai“ broliai Charlesas ir Davidas Kochai.

Sankcionavo įtariamųjų kankinimą

Beje, šiuo – kankinimų – atžvilgiu nuo M.Pompeo jo įpėdinė CŽV direktoriaus pareigose, Gina Haspel beveik nesiskiria. Pernai remiantis dokumentais skelbta, kad G.Haspel 2002-aisiais sankcionavo įtariamų teroristų kankinimą Tailande.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gina Haspel
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gina Haspel

Įtariamieji buvo kankinami imituojant skandinimą (83 kartus per mėnesį), jie buvo daužomi į sieną, uždaromi į karstus.

Kankinimo seansai buvo filmuojami, o vėliau, 2005-aisiais, vaizdo įrašus buvo nurodyta sunaikinti. G.Haspel tuomet jau dirbo CŽV būstinėje JAV, ir būtent ji įsakė sunaikinti įrašus.

Jeigu Senatas patvirtins G.Haspel kandidatūrą, ji taps pirmąja CŽV vadovausiančia moterimi.

Jeigu Senatas patvirtins G.Haspel kandidatūrą, ji taps pirmąja CŽV vadovausiančia moterimi.

Nepaisant prieštaringai vertinamos praeities, G.Haspel iškilimas nėra netikėtas. Anksčiau ji dirbo CŽV vadovo pavaduotoja ir vadovavo slaptoms tarptautinėms žvalgybos operacijoms – CŽV misijai, kurios svarba pastaraisiais metais vėl labai išaugo.

61 metų G.Haspel žvalgybos agentūroje dirba nuo 1985 metų. Jai teko vadovauti kelioms rezidentūroms įvairiose pasaulio šalyse.

Toliau kopdama karjeros laiptais ji tapo Nacionalinės slaptosios tarnybos direktoriaus pavaduotoja, o 2013 metais tapo šios tarnybos vadove.

Nors netrukus G.Hospel teko palikti šį postą iškilus klausimų dėl jos vaidmens tardymo operacijose po rugsėjo 11-osios išpuolių, per tardymus, kaip manoma, buvo naudojami įvairūs kankinimo metodai, jos padėtis pasikeitė į valdžią atėjus D.Trumpui, kuris pasakė už kankinimus tardant.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grąžinti verta

Kuriu ir apsaugau

Sveikata

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie 15min