Nusikalstamų grupių grobikiškas kreditavimas tapo „nacionaline grėsme“, – sakoma jame.
Organizuoto nusikalstamumo Italijoje metų apyvarta dabar sudaro maždaug 140 mlrd. eurų, o pelnai yra didesni nei 100 mlrd. eurų.
„Turėdama 65 mlrd. eurų likvidumą mafija yra didžiausias Italijos bankas“, – sakoma grupės, kuri buvo sudaryta Palerme prieš dešimt metų siekiant pasipriešinti smulkiojo verslo reketavimui, pranešime.
Organizuotos nusikalstamos grupės, tokios kaip Sicilijos „Cosa nostra“, Neapolio „Camorra“ ar Kalabrijos „’Ndrangeta“ Italijos ekonomiką seniai laiko savo gniaužtuose, gaudama pelnus, prilygstančius 7 proc. BVP.
Plėšikiškas kreditavimas tapo šiuolaikiniu ir pelningu pajamų šaltiniu, lygiai kaip neteisėta narkotikų prekyba, ginklų kontrabanda, prostitucija, azartiniai lošimai ir reketas, sakoma pranešime.
„Klasikinis gatvės “ryklių verslas„ (individualios paskolos su labai didelėmis palūkanomis) užleido kelią plėšikiškam kreditavimui, dalyvaujant profesionalams ir nuolaidžiaujant aukšto lygio pareigūnams“, – sakoma pranešime.
Grupės „SOS Impresa“ skaičiavimais, smulkiojo verslo įmonių – mafijos skolininkių yra 200 tūkst., o žmonių, praradusių dėl to darbą, – keliasdešimt tūkstančių.
„Prievartautojai su baltomis pirštinėmis“
Klasikiniai gangsteriai, išduodavę grynųjų baruose ir biliardinėse, užleido vietą solidiems bankininkams ir juristams, sakoma pranešime.
„Tai prievartavimas su baltomis pirštinėmis, – sakoma jame. – Pasinaudodami savo profesijomis jie žino legalios kreditų rinkos darbo tvarką ir dažnai yra puikiai informuoti apie savo aukų finansinę padėtį.“
Daugelis smulkių įmonių, kurioms iškyla sunkumų gauti paskolą labiausiai sulėtėjus ekonomikos augimui, gali būti priverstos kreiptis į mafiją.
Tipiškos plėšikiško kreditavimo aukos yra vidutinių metų mažų parduotuvėlių savininkai ir smulkūs verslininkai, kuriems būtų sunku susirasti naują darbą, todėl jie pasiryžę viskam, kad tik išvengtų bankrutavimo.
„Dažniausiai tai žmonės, dirbantys tradiciniuose vartojimo sektoriuose, tokiuose kaip maisto produktų pardavimas, drabužių ir avalynės siuvimas, prekyba gėlėmis ar baldais. Tai tos kategorijos, kurioms daugiau nei kam nors kitam, teko sumokėti už krizę“, – sakoma pranešime.
Pagal smulkiojo verslo asociacijos CNA pranešimą, 56 proc. bendrovių pažymėjo, kad bankai per pastaruosius tris mėnesius sugriežtino paskolų teikimo sąlygas.
