Seka Urugvajaus pavyzdžiu
Katalikų kunigas C.Molina buvo prieš mėnesį Argentinos prezidentės Cristinos Fernandez de Kirchner paskirtas vyriausiuoju kovos su narkotikais skyriaus vadu. C.Molina pranešė, kad ir Argentinos prezidentė taip pat ieško naujų būdų pažvelgti į marihuanos vartojimą.
Dviejose JAV valstijose pernai nusprendus legalizuoti marihuaną per metus pritariančiųjų jos legalizavimui JAV išaugo dešimtadaliu.
Jo pareiškimai yra aiškiausia užuomina į tai, kad Urugvajaus strategija – panaikinti ribą tarp prabangios prekybos marihuana ir organizuoto nusikalstamumo – iššaukė pokyčius regione, kuriame kovojant su narkotikais buvo pralieta daug kraujo.
Niujorke įsikūrusio Narkotikų politikos aljanso vadovas Ethanas Nadelmanas spėja, kad sprendimas Urugvajuje legalizuoti marihuaną paskatins daugiau Lotynų Amerikos ir Karibų pakrantės šalių vyriausybių nutraukti draudimus prekiauti marihuana.
„Lygiai taip pat, kaip marihuanos legalizavimas pramogų tikslais Kolorade ir Vašingtone pakeitė požiūrį į marihuanos legalizavimą kitose JAV valstijose, taip pat požiūris keičiasi ir Lotynų Amerikos šalyse po Urugvajaus sprendimo legalizuoti marihuaną“ , – sako jis.
Dviejose JAV valstijose pernai nusprendus legalizuoti marihuaną per metus pritariančiųjų jos legalizavimui JAV išaugo dešimtadaliu.
Daugelio Lotynų Amerikos šalių įstatymai jau dabar su savimi leidžia turėti arba bent jau nenumato bausmės už nedidelį marihuanos kiekį. Pasak Jungtinių Tautų tyrimo, maždaug 8 mln. Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojų pernai vartojo šį narkotiką.
Legalizavimui pritaria ir kairieji
Iki Urugvajaus narkotikų legalizavimo, visose Lotynų ir Pietų Amerikos šalyse galiojo įstatymai, kuriuose numatoma bausmė už narkotikų platinimą ir įsigijimą, tačiau už narkotikų laikymą baudžiama nebuvo.
Maždaug 70 proc. Lotynų Amerikos kalėjimuose esančių moterų ten atsidūrė dėl su narkotikų įstatymais susijusių pažeidimų.
Pavyzdžiui, Peru nebaudžiama už mažesnį nei 8 gramų marihuanos kiekį, nors Peru – didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje, – yra viena glaudžiausių Vašingtono sąjungininkių kare su narkotikais.
Netgi Čilė, nuo Augusto Pinocheto laikų turinti daug konservatyvių įstatymų, leidžia savais tikslais turėti nedidelį kiekį marihuanos, taip pat amfetamino ir kreko.
Didžiausi marihuanos draudimo priešininkai, tarp jų ir Urugvajaus prezidentas Jose Muica sako, kad drausdama marihuaną valstybė didelę dalį pajamų atiduoda klestinčioms kriminalinėms gaujoms, taip leisdama joms tarpti.
Be to, milijardai dolerių išleidžiami dažnai neveiksmingai kovai su narkotikų prekeiviais, dar šimtai tūkstančių žmonių sulaikomi už smulkius narkotikų pažeidimus.
Maždaug 70 proc. Lotynų Amerikos kalėjimuose esančių moterų ten atsidūrė dėl su narkotikų įstatymais susijusių pažeidimų.
Dauguma Lotynų Amerikos regione esančių valstybių pritaria marihuanos legalizavimui arba bent jau įstatymų sušvelninimui, kurie galioja keturis dešimtmečius nuo JAV prezidento Richardo Nixono administracijos laikų. Šiuo įstatymu jau 40 metų buvo nesėkmingai mėginta panaikinti marihuanos, kokaino ir kitų narkotikų vartojimą.
Svarbu tai, kad apie marihuanos legalizavimą kalba ne tik dešiniųjų pažiūrų politikai, bet ir kai kurie kairieji, kaip Gvatemalos ar Kolumbijos prezidentai.
