„Mes nematome nė vieno konkretaus fakto nei apie kompiuterinius įsilaužėlius, nei apie kažkokius slaptus tyrimus dėl kišimosi į rinkimus beveik visose Vakarų valstybėse, nei dėl kaltinimų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) teisių pažeidimais Čečėnijoje“, – sakė S.Lavrovas žurnalistams.
„Jeigu būtų tokių faktų, jeigu būtų pateiktos pavardės, tada mūsų atsakymas būtų konkretus. Bet aš kartoju, kad mes nesame susiję su dauguma iš šių kaltinimų“, – kalbėjo ministras.
Pirmadienį E.Macronas per derybas Versalyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palietė homoseksualių asmenų persekiojimo Čečėnijoje problemą.
Pasak E.Macrono, V.Putinas pažadėjo išsiaiškinti „visą tiesą“, o jis savo ruožtu patino, kad Prancūzija liks „budri“ šiuo klausimu.
Kovo mėnesį Rusijos opozicijos laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė apie Čečėnijos valdžios vykdomą homoseksualių asmenų persekiojimą, jų kankinimus ir žudymus šiame konservatyviame regione, kuriame homoseksualumas yra tabu ir už jį gali būti baudžiama artimųjų nužudymu.
Remiantis laikraščiu, pareigūnai šiame regione suėmė daugiau nei 100 gėjų, dar du asmenis nužudė jų pačių artimieji, o vienas mirė po kankinimų.
Kovo mėnesį Rusijos opozicijos laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė apie Čečėnijos valdžios vykdomą homoseksualių asmenų persekiojimą, jų kankinimus ir žudymus šiame konservatyviame regione.
Grupė iš Čečėnijos pabėgusių ir besislapstančių gėjų naujienų agentūrai AFP papasakojo apie savo išgyvenimus ir kankinimus, kuriuos patyrė būdami sulaikyti.
Savo pavardžių nenorėję skelbti gėjai nepateikė oficialių skundų dėl pareigūnų veiksmų baimindamiesi keršto.
Rusijos pareigūnai iš pradžių neskubėjo reaguoti į šiuos kaltinimus, tačiau šį mėnesį V.Putinas visgi nurodė ištirti tuos pranešimus, kai apie Čečėnijoje pažeidžiamas homoseksualių asmenų teises jam užsiminė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
V.Putinui lojalus Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas kategoriškai neigia kaltinimus apie valdžios vykdomą susidorojimą su homoseksualiais asmenimis.
Antradienį jis pareiškė, kad E.Macronas vadovaujasi „neteisinga informacija“, ir pakvietė Prancūzijos lyderį kartu su A. Merkel apsilankyti šiame regione ir „paieškoti teisybės“.
„Durys atviros!“, – sakė R.Kadyrovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
S.Lavrovas taip pat pabandė atremti E.Macrono kritiką Kremliaus ruporams – televizijai RT, dar žinomai kaip „Russia Today“, ir naujienų portalui „Sputnik“. E.Macronas tvirtino, kad per Prancūzijos vadovo rinkimų kampaniją šios žiniasklaidos priemonės veikė prieš jį „kaip įtakos ir propagandos organai“.
Pasak S.Lavrovo, tokie kaltinimai „atspindi gerai žinomą antirusiškos kampanijos inertiškumą“.
