„Jie paprašė paskolos, bet buvo nuspręsta jos nesuteikti. Mes išnagrinėjome situaciją ir nusprendėme - „ne“, - pareiškė D.Pankinas interviu agentūrai „Reuters“.
Beje, po kelių valandų kalbėdamasis su Rusijos agentūros „Interfax“ korespondentu D.Pankinas kiek sušvelnino žodžius ir pasakė, kad „šiuo metu paskola neišduota“, bet „bendradarbiavimo ryšius finansų srityje Rusijos ir Ukrainos finansų ministerijos palaiko“.
D.Pankino viršininkas Aleksejus Kudrinas, atsakydamas į agentūros „RIA-Novosti“ prašymą pakomentuoti situaciją, sakė, kad derybų rezultatai kol kas preliminarūs“.
Vasarį Ukraina paprašė, kad Maskva skirtų paskolą biudžeto deficitui padengti.
Prezidento Dmitrijaus Medvedevo padėjėjas ekonomikos klausimais Arkadijus Dvorkovičius tada pareiškė, jog ir Rusija, ir Europos Sąjunga (ES) suinteresuotos, kad padėtis Ukrainoje stabilizuotųsi: „Jeigu reikia Rusijos ir ES pagalbos, mes turime būti pasirengę suteikti tokią pagalbą“.
Ukrainos žiniasklaida rašė, kad Rusija neva buvo pasirengusi skirti reikiamą sumą, jeigu 3 mlrd. iš penkių bus panaudoti sumokėti už Rusijos dujas.
Vladimiras Putinas po derybų su Julija Tymošenko Maskvoje balandžio 29 dieną sakė, jog paskolą buvo numatoma išleisti tam, kad iš „Gazprom“ būtų nupirkta 19-20 mlrd. kubinių metrų vadinamųjų techninių dujų, būtinų tranzito dujotiekių darbui užtikrinti, bet temą būtina papildomai išnagrinėti.
Dėl to, kas ir kiek turi mokėti už technines dujas, sausį kilo dujų krizė tarp Kijevo ir Maskvos.
Pasak V.Putino, J.Tymošenko siūlė sugrąžinti paskolą bendrovei „Gazprom“ mokant už dujų tranzitą.
Tačiau, jo teigimu, atsižvelgiant į kovo 23 dieną Briuselyje pasirašytą ES ir Ukrainos susitarimą modernizuoti Ukrainos vamzdynų sistemą, Rusija neturės tranzito be pertrūkių garantijų, nes šis dokumentas numato, kad gali atsirasti naujas juridinis asmuo, atsakingas už tranzitą.
Maskva seniai nori dalyvauti modernizuojant ir privatizuojant Ukrainos dujotiekius ir neslepia, kad yra nepatenkinta dėl Briuselio susitarimo.
Kaip rašo Rusijos verslo laikraštis „Vzgliad“, būtent tai yra svarbiausia priežastis, kad paskolos Ukraina nebegaus.
2008 metų lapkritį Tarptautinis valiutos fondas pritarė, kad Ukrainai būtų skirta stabilizacinė 16,43 mlrd. dolerių paskola ekonomikai atgaivinti vykstant pasaulinei ekonomikos krizei. Pirmosios dvi paskolos dalys - iš viso 7,3 mlrd. dolerių - jau pervestos.
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka anksčiau kritikavo premjerės J.Tymošenko sprendimą prašyti pinigų iš Rusijos, palygindamas tai su Molotovo-Ribbentropo paktu.
