„Aišku, nedraugiška ES akcija nebus palikta be atsako. Kaip žinoma, diplomatijoje viskas „veidrodiška“, – sakoma Rusijos URM tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Ministerija sakė, kad tokie veiksmai jai kelia sumišimą ir apgailestavimą.
„Vėl viskas buvo padaryta be įrodymų, turint išgalvotą pretekstą dėl prisidėjimo prie kažkokių praeityje įvykusių kibernetinių incidentų. Šio žingsnio politiniai pagrindai yra akivaizdūs“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pasak jos, naujosios sankcijos „visiškai neteisėtos tarptautinės teisės požiūriu“.
„Aiškiai šlubuojanti teisinė ES „logika“ patraukia dėmesį: Rusijos piliečiai kaltinami dėl dalyvavimo kibernetiniame incidente, kuris įvyko 2018-aisiais, tai yra metai prieš sukuriant dabar ES suaktyvintą „kibernetinių sankcijų“ mechanizmą. Kitaip tariant, jie jį taiko „atgaline data“. ES teisininkai, aišku, sąmoningai pamiršo pagrindinį principą, kad įstatymas negalioja atgaline data“, – pažymėjo URM.
„Dar kartą raginame Europos Sąjungą atsisakyti bevaisių bandymų daryti spaudimą, grįžti prie pagrindinių tarptautinės ir Europos teisės normų įgyvendinimo, taip pat iš tikrųjų – ne žodžiais, o darbais – sukurti veiksmingas taisykles, padedančias užkirsti kelią konfliktams elektroninėje erdvėje“, – sakoma Rusijos URM pranešime.
Europos Sąjunga ketvirtadienį pirmąkart paskelbė sankcijų numanomiems kompiuteriniams įsilaužėliams – šių priemonių taikiniais tapo Rusijoje ir Kinijoje veikiantys asmenys ir vienas Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU specializuotas padalinys.
Be to, į sankcijų sąrašą įtraukta viena Šiaurės Korėjoje registruota eksporto bendrovė ir technologijų kompanija, įsikūrusi Kinijos mieste Tiandzine.
Bendrijos narės paskelbė, kad naujosios priemonės bus taikomos šešiems asmenims ir trims juridiniams subjektams, susijusiems su įvairiais kenkėjiškais veiksmais, įskaitant mėginimą įsilaužti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) sistemas.
Tarp sankcijų taikinių taip pat esama įtariamųjų, siejamų su didelėmis kibernetinėmis atakomis, žinomomis kaip „WannaCry“, „NotPetya“ ir „Operation Could Hopper“.
Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad šių veiksmų buvo imtasi siekiant „geriau užkardyti, atgrasyti ir atsakyti į tokį kenkėjišką elgesį kibernetinėje erdvėje“.
Pasak jo, šios atakos buvo „išorinė grėsmė Europos Sąjungai ar jos valstybėms narėms“ arba padarė „reikšmingą poveikį trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijomis“.
