Režisierius į ligoninę buvo paguldytas vasario pradžioje ir buvo gydomas reanimacijoje. Visą tą laiką medikai jo būklę vertino kaip itin sunkią.
1969–aisiais V.Motyliaus sukurtas rusiškas „vesternas“ „Baltoji dykumos saulė“ (Beloje solnce pustyni) tapo kultiniu filmu ir viena pelningiausių sovietinės kino produkcijos juostų tiek vidaus, tiek tarptautinėje rinkoje.
„Baltoji dykumos saulė“ tapo kosmoso užkariautojų talismanu – šios juostos peržiūra buvo įtraukta į kosmonautų rengimo skrydžiui programą.
Prie šio filmo kūrimo taip pat prisidėjo poetas ir kompozitorius Bulatas Okudžava.
1995 metais Rusijos televizijos kanalo RTR žiūrovai per apklausą juostą „Baltoji dykumos saulė“ išrinko mėgstamiausiu rusų žiūrovų filmu.
V.Motylius gimė 1927 metų birželio 26 dieną žydų šeimoje Baltarusijos Lepelio vietovėje.
Kai Vladimirui buvo treji, jo tėvas buvo areštuotas ir ištremtas į Solovkų lagerį, kur nepraėjus nė metams mirė.
Praėjus keliems metams V.Motylius su motina buvo ištremti į Šiaurės Uralą, kur jis susidomėjo teatru ir kinu, o vėliau baigė Sverdlovsko teatro institutą.
Pirmą savo juostą „Pamyro vaikai“ („Deti Pamira“) V.Motylius sukūrė 1963 metais Tadžikijos kino studijoje.
1967–aisiais pasirodė didelį triukšmą sukėlusi V.Motyliaus romantinė komedija karo tema „Ženia, Ženečka ir “Katiuša„ (Ženia, Ženička i “katiuša„), kurios scenarijų jis parašė drauge su B.Okudžava.
Juosta buvo šiltai sutikta žiūrovų, tačiau režisierius užsitraukė sovietinės kinematografijos ideologų nemalonę dėl “nepagarbaus„ Didžiojo Tėvynės karo temos traktavimo šiame filme, ir jam buvo uždrausta užsiimti režisūra.
Išsigelbėjimu V.Motyliui tapo Grigorijaus Čuchrajaus studija, kuri turėjo specialų statusą ir pakvietė nemalonėn patekusį režisierių kurti filmą “Baltoji dykumos saulė„, kuriam scenarijų parašė Valentinas Ježovas ir Rustamas Ibrahimbekovas.
1975–aisiais pasirodė V.Motyliaus filmas apie dekabristų likimus “Kerinčios laimės žvaigždė„ (Zvezda plenitelnogo sčastja), kurios scenarijų jis parašė drauge su B.Okudžava.
1980 metais pasirodęs V.Motyliaus filmas “Miškas (Les), sukurtas rusų dramaturgo Aleksandro Ostrovskio to paties pavadinimo pjesės motyvais, buvo uždraustas, o režisierius vėl išvarytas iš kino studijos.
V.Motylius kūrė iki pat pastarojo meto – savo 80 metų jubiliejui jis baigė kurti juostą „Purpurinė krintančio sniego spalva“ (Bagrovij cvet snegopada), kurios siužetas paremtas jo tėvo Jakovo Motyliaus ir motinos Bertos Levinos gyvenimo faktais.
