Pagal savo finansinį svorį, dalyvavimą tarptautinėje rinkoje, gamybos struktūrą ir darbuotojų skaičių jie nesitėkštų veidu į purvą net jeigu lygintume juos su tokiomis gigantėmis kaip „Apple“, „Total“ ar HSBC.
Meksikos narkotikų karteliai – žinoma, nėra įprastos įmonės, o jų produkcija (opiatai, kokainas, marihuana) nėra įtraukta į Čikagos prekybos tarybos sąrašus greta kviečių ar sojos. Nepaisant to, tai, be jokių abejonių, tikros įmonės.
„Švarios“ įmonės veikia įstatymų rėmuose, o šios klesti paralelinėje ekonomikoje. Volstryto įmonės moka mokesčius, egzistuoja remdamosi griežtomis konkurencijos sąlygomis, nustato produkcijos kokybės kontrolę, priverstos mokėti muito mokesčius. Jų klientai pagal įstatymus gali reikalauti kompensacijos, jeigu produktas neatitinka kokybės reikalavimų. Jų darbuotojus gina darbo kodeksas. Jos turi akcininkams mokėti dividentus.
Paraleliniame mafijos pasaulyje jokių šių suvaržančių faktorių paprasčiausiai neegzistuoja. Pelnas keliauja tiesiai vadovybei į kišenes, konkurencija egzistuoja laukinėmis sąlygomis, klientui tenka pasitenkinti tuo, ką gauna, o darbuotojai žiauriai išnaudojami.
Nepaisant to, gamybos mechanizmas veikia praktiškai taip pat. Rinkos ekonomika, globalizacijos pasekmės, technologinės inovacijos, prekių judėjimas, finansinių rinkų ir laisvosios prekybos zonų vystymasis – tuo naudojasi tiek pirmieji, tiek antrieji verslininkai. Jie maitina kapitalistinę sistemą.
Meksikos narkobaronai – verslininkai dalykiniais kostiumais. Jų biuruose dirba žmonės su aukščiausiais išsilavinimais. Juos supa visa armija finansininkų, teisininkų, investuotojų. Jungtinių Tautų duomenimis, metų prekybos kokainu apimtys siekia 88 mlrd. dolerių. Amerikiečiams tenka 41 proc. šios rinkos dalis, sudaranti apie 36 mlrd dolerių. 90 proc. JAV vartojamo kokaino čia atkeliauja iš Meksikos kartelių.
Jungtinių Tautų duomenimis, Meksikoje gaminama apie 325 tonų opiatų, ši šalis pagal tai – trečia pasaulyje po Afganistano ir Mianmaro. Trys ketvirtadaliai jo skiriama heroino gamybai, kuris yra vienas iš labiausiai paplitusių narkotikų pasaulyje. Meksikoje per metus pagaminama apie 38 tonų heroino (380 tonų Afganistane ir 40 tonų Mianmare).
Per paskutinius 20 metų meksikiečiai tapo narkotikų gabenimo lyderiais pasaulyje, aplenkę netgi kolumbiečius. Jie atsisakė vadovautis nerašytomis taisyklėmis, kurios siejo juos su „kolegomis“ iš Pietų Amerikos, ir dabar kontroliuoja praktiškai visą žemyno centrą ir pietus. Iš čia jie gauna chemikalus, kurių reikia sintetinių narkotikų kūrimui, ši gamyba jau sulaukė nemenko pasisekimo. Visose Lotynų Amerikos valstybėse buvo sukurtos bazės, kurių tikslas – trijų užduočių vykdymas: neteisėtų prekių ir paslaugų kelių kontrolė, aktyvų apsauga ir aprūpinimas būtinomis prekėmis ir medžiagomis. Jos veikia visame vakariniame pusrutulyje. Be to, tokiose šalyse kaip Argentina neegzistuoja su cheminių medžiagų importo draudimu susijusių įstatymų, kas dar labiau pagreitina jų pervežimą į Centrinę Ameriką.
