Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 5d. 22:57

Metai po Q.Soleimani nužudymo: Iranas vėl spjaudosi ugnimi, bet ar tai ne blefas?

Demonstracija Irano sostinėje Teherane
„Scanpix“/AP nuotr. / Demonstracija Irano sostinėje Teherane

Kai reikia užsiimti propagandiniu kritusių didvyrių šlovinimu, Iranui tikriausiai nėra lygių – taip ir dabar, praėjus metams po dienos, kai JAV tiesiog susprogdino įtakingą šios šiitų respublikos generolą Qasemą Soleimani, Teheranas ne tik grasina kerštu, bet ir demonstratyviai pradėjo sodrinti uraną iki 20 proc. lygio. Tačiau realybė tokia, kad šalis negali sau leisti efektyvių atsakomųjų veiksmų.

Kaip pastebima „Bloomberg“, praėjus jau keturiems dešimtmečiams po karo su Iraku, milžiniški iraniečių karių kankinių piešiniai vis dar dominuoja miestų gatvėse. Žuvusių karių pavardėmis pavadintos gatvės, pastatai, mokyklos, parkai, tiltai.

Paradoksaliausia, kad šių herojų gretos vis papildomos naujokais, kuriuos pražudė pats režimas.

Prieš metus iraniečių, žuvusių, kai režimo raketos numušė Ukrainos oro linijų keleivinį lėktuvą, artimieji sulaukė skambučių iš tiesiogiai Aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei kontroliuojamo Kankinių ir veteranų reikalų fondo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ali Khamenei
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ali Khamenei

Telefonu buvo pasiūlyta ne užuojauta ar atsiprašymai, o sveikinimai šeimą praturtinus „kankiniu“. Negana to, A.Khamenei dar anksčiau buvo pareiškęs, kad žmonės, žuvę per antivyriausybinius protestus, irgi turėtų būti laikomi kankiniais.

Nerimas dėl nestandartinės atakos

Praėjusią savaitę kankinių šlovinimo mašina vėl suburzgė visu pajėgumu – reikėjo paminėti JAV bepilote skraidykle prieš metus nukauto generolo Q.Soleimani mirtį. Šis strategas iš esmės buvo A.Khamenei „instrumentas terorui sėti“.

Q.Soleimani atminimas minėtas ir piešiniais, ir dainomis, o visos ceremonijos buvo kruopščiai surepetuotos. Tiek Irano lyderiai, tiek Teheranui pavaldžių grupuočių kitur Viduriniuose Rytuose vadeivos prisiekinėjo ištikimybę kritusiam didvyriui ir žadėjo atkeršyti amerikiečiams.

„Scanpix“/AP nuotr./Qasemas Soleimani
„Scanpix“/AP nuotr./Qasemas Soleimani

Taikytasi tiesiai į pirmąją ir vienintelę kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Q.Soleimani pareigas perėmęs Esmailas Ghaani pagrasino, esą atkeršyti gali „kas nors jūsų namuose“.

Irano vyriausiasis teisėjas Ebrahimas Raisi, kaip manoma, pakeisiantis A.Khamenei kaip Aukščiausiasis lyderis, savo ruožtu pažadėjo, kad atsakingieji už Q.Soleimani eliminavimą, įskaitant D.Trumpą, „nebegalės jaustis saugūs“.

Galiausiai JAV pareigūnai sureagavo į tokius grasinimus ir įspėjo, kad Iranas iš tiesų gali griebtis keršto operacijos – jau ne pirmos, bet esą kur kas ambicingesnės nei išpuolis raketomis prieš karines bazes Irake, kur buvo dislokuoti amerikiečiai kariai.

Amerikiečių žvalgyba pranešė, kad Irano tarnybų kontroliuojami kovotojai Irake yra apsirūpinę pažengusia ginkluote, o vienas pareigūnas konstatavo: „Manome, kad jie gali greitai pereiti nuo planavimo stadijos prie vykdymo. Bet tokie veiksmai neatrodytų kaip standartinė ataka.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irano kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irano kariai

Žvalgybos pasaulis toks, kad teiginiams nereikalingi įrodymai, todėl jie panašesni į spekuliacijas – taip ir šį kartą JAV pareigūnai neatskleidžia, kuo paremia žodžius apie planuojamą išpuolį.

Pradėjo sodrinti uraną

Apie savotišką nestandartinę ataką kalbėti jau galima – pirmadienį Iranas pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad pradėjo sodrinti uraną iki 20 proc. lygio. Taip dar labiau atitolta nuo įsipareigojimų pagal 2015 metų tarptautinį susitarimą.

Gruodį konservatorių dominuojamas Irano parlamentas priėmė įstatymą dėl „sankcijų panaikinimo ir Irano liaudies interesų apsaugos“, kuriuos suteikė įgaliojimus prezidento Hassano Rouhani vyriausybei „gaminti ir saugoti 120 kg iki 20 proc. sodrinto urano per metus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./TATENA patvirtino, kad Iranas sodrina uraną iki 20 procentų
AFP/„Scanpix“ nuotr./TATENA patvirtino, kad Iranas sodrina uraną iki 20 procentų

Tarptautinis susitarimas uraną sodrinti leidžia tik iki 3,67 proc. Bet iki 20 proc. sodrintas uranas tinka naudojimui sename tyrimų reaktoriuje Teherane, pradėjusiame veikti dar 1967 metais, be to, pakilti iki 90 proc., kurių reikia branduolinių ginklų gamybai, jau labai nesunku.

Vis dėlto akivaizdu, kad bruzdėti atominės energetikos srityje Teheranas pradėjo dar 2018-aisiais, kai JAV prezidentas D.Trumpas pasitraukė iš susitarimo dėl Irano ir paskelbė „maksimalaus spaudimo“ kampaniją.

Iranas pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad pradėjo sodrinti uraną iki 20 proc. lygio.

Susitarimą išgelbėti, beje, tikisi, ir ES šalys, ir Jungtinė Karalystė, ir, panašu, išrinktoji Joe Bideno administracija, norinti kalbėtis su iraniečiais. Bet dabar europiečiai skelbia nerimą, o JAV susirūpinę ir respublikonai, ir demokratai.

Antai JAV laikinasis gynybos sekretorius Christopheris Milleris sekmadienio vakarą staiga atšaukė sprendimą lėktuvnešį „USS Nimitz“ parplukdyti namo į Ameriką iš Vidurinių Rytų.

„Scanpix“ nuotr./„Nimitz“ tipo lėktuvnešis – didžiausias karinis laivas pasaulyje
„Scanpix“ nuotr./„Nimitz“ tipo lėktuvnešis – didžiausias karinis laivas pasaulyje

Šiuo metu garsusis lėktuvnešis, plukdantis ir naikintuvus, ir puolamuosius bepiločius orlaivius, yra netoli Indijos, kur atvyko iš operacijos prie Somalio krantų.

Seniausias toks JAV karo laivas 1979 metais dalyvavo nesėkmingoje amerikiečių įkaitų, kurie buvo laikomi Teherane, vadavimo operacijoje.

Pentagonas į regioną taip pat nutarė atsiųsti bombonešių B-52, sumažino darbuotojų JAV ambasadoje Irako sostinėje Bagdade skaičių. Irake šiuo metu tarnauja apie 2,5 tūkst. amerikiečių karių.

Kaupia kozirius prieš derybas

Su Iranu siejamos kovotojų grupės pastaraisiais metais buvo kaltinamos dėl išpuolių prieš JAV diplomatinius ir karinius objektus Irake. Tarkime, į JAV ambasadą po mėnesio tylos buvo paleista net 21 raketa.

Tiesa, tarsi laukdami D.Trumpo administracijos Vašingtone pasitraukimo, Irake veikiančių grupuočių atstovai pabrėžtinai vengia viešai eskaluoti situaciją. Raketų atakos netgi smerkiamos, taip pat tikinama, kad JAV ambasadai nekyla jokia grėsmė trumpuoju laikotarpiu.

„Mes nežengsime į blogio ambasadą, mes nesieksime nuversti vyriausybės. Tam yra daug laiko“, – patikino grupės „Kataib Hezbollah“ generalinis sekretorius Hussainas al-Hamidawi.

Tūkstančiai kovotojų ir jų rėmėjų sekmadienį Bagdade vis dėlto paminėjo Q.Soleimani žūties metines. Nuo scenos skriejo raginimai išvaryti JAV karius iš Irako, skambėjo antiamerikietiškos dainos.

Kita vertus, Teheranas viena ranka grasina, o kita stengiasi elgtis atsargiau. Pavyzdžiui, urano sodrinimo procesą požeminiame Fordo komplekse iš arti stebėjo TATENA inspektoriai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano Fordo kompleksas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Irano Fordo kompleksas

Apžvalgininkų teigimu, Iranas akivaizdžiai tikrina J.Bideną ir jo komandą – dabar iš tiesų labai įdomu, kaip elgsis būsimasis JAV prezidentas, anksčiau patvirtinęs, kad sieks grąžinti Vašingtoną į susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

„Urano sodrinimas yra bandymas įgyti kozirių prieš derybas su Bideno administracija ir ES, taip pat norima parodyti panieką Trumpui. Bet šis žingsnis gali būti lengvai atšauktas“, – tviteryje parašė buvęs JAV žvalgybos analitikas Irano klausimais Normanas Roule.

Galiausiai bet kokius Irano grasinimus racionalu laikyti blefu. Už Q.Soleimani iš esmės neatkeršyta iki šiol – kaip ir už praėjusių metų pabaigoje nužudytą Irano branduolinių ginklų programos vadovą Mohseną Fakhrizadehą ar prieš dešimtmetį eliminuotus branduolinius mokslininkus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mohseno Fakhrizadeh atvaizdas Teherane
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mohseno Fakhrizadeh atvaizdas Teherane

„Retorika tokia, kad įprastų triukų – raketų – neužteks. Tačiau bet koks bandymas kėsintis į amerikiečius sukels neigiamą pasaulio reakciją ir palaidos viltis susitarti su Bideno administracija – juk JAV turės reaguoti naujomis sankcijomis.

Be to, Iranas netektų europiečių paramos, o nepatogioje padėtyje atsidurtų ir Rusija bei Kinija.

O tai, kad Persijos įlankoje Iranas perėmė Pietų Korėjos tanklaivį, tik supykdys naftos ištroškusias Azijos ekonomikas“, – rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Bobby Goshas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min