Šeimos pranešime sakoma, kad G.McGovernas mirė maždaug 5 val. 15 min. vietos (13 val. 15 min. Lietuvos) laiku Doerčio slaugos ligoninėje So Folse Pietų Dakotoje, apsuptas šeimos narių ir senų draugų.
G.McGovernas, kuris senatorius buvo tris kadencijas, laikomas žmogumi, įtraukusiu į Demokratų partiją moteris, jaunimą ir mažumas – per kampaniją už Baltuosius rūmus, kuri žlugo paaiškėjus, kad jo kandidatas į viceprezidentus grūmėsi su psichikos liga.
Prezidentas R.Nixonas vėliau nutraukė tiesioginį JAV karinį dalyvavimą Vietname – 1973-iųjų sausį pasirašydamas Paryžiaus taikos susitarimus, bet kitais metais turėjo atsistatydinti užsitraukęs nešlovę dėl „Watergate“ skandalo.
G.McGoverno 1972-ųjų kampanija buvo grindžiama paprastų žmonių judėjimu, kuris padėjo išplėsti Demokratų partiją nuo baltųjų miesto darbininkų ir profesinių sąjungų bazės iki didelės stovyklos, apimančios moteris, mažumas ir studentų aktyvistus.
Billas ir Hillary Clintonai savo politinę karjerą pradėjo dirbdami tai kampanijai, įpusėję vos trečią dešimtį metų, ir daugelis G.McGoverno šalininkų atsimokėjo paslauga per Hillary pirminių rinkimų kovą su Baracku Obama 2008 metais.
G.McGoverno kampanija pasinaudojo didėjusiu nepritarimu Vietnamo karui, bet patyrė mirtiną smūgį, kai iš jos buvo priverstas pasitraukti kandidatas į viceprezidentus, senatorius iš Misūrio Thomas Eagletonas, kuris, kaip paaiškėjo, tris kartus gulėjo ligoninėje ir buvo gydomas elektros šoku.
G.McGovernas pralaimėjo vienu didžiausių skirtumų per visą JAV istoriją. Jis laimėjo tik Masačusetse ir Kolumbijos apygardoje. Terminas „McGovernas liberalas“ mėgstamas respublikonų pajuokos objektas buvo ištisus dešimtmečius.
Tačiau respublikonas R.Nixonas po dvejų metų atsistatydino kilus skandalui dėl įsilaužimo į G.McGoverno partijos būstinę likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki jo pralaimėtų rinkimų.
