Mirė „žaliosios revoliucijos“ pradininkas Normanas Borlaugas

N.Borlaugas, kuris mirė būdamas 95 metų amžiaus, laikomas „žaliosios revoliucijos“, kuri parūpino daugiau maisto pasaulio alkstantiesiems, pradininku. Jis mirė nuo vėžio komplikacijų, nurodoma universiteto pranešime.

„Žalioji revoliucija“ - žemės ūkio derlingumo ekonomiškai silpnose šalyse kėlimas ir derlingesnių javų veislių išvedimas - užkirto kelią pasauliniam badui antrojoje 20-ojo amžiaus pusėje ir išgelbėjo galbūt milijardą gyvybių.

N.Borlaugas universitete "Texas A&M", kuris yra įsikūręs Koledž Steišene, dėstė tarptautinį žemės ūkį.

Pasak ekspertų, jo gyvenimo žygis už labai derlingus ir ligoms atsparius javus išgelbėjo milijonus žmonių visame pasaulyje, kurie priešingu atveju būtų buvę pasmerkti badui. Jo darbas išvedant naujas javų veisles padėjo sumažinti maisto trūkumą tokiose šalyse kaip Indija ir Pakistanas ir sudaryti sąlygas besivystančioms šalims pačioms apsirūpinti maisto produktais.

1970 metais už kovą su pasauliniu badu ir šimtų milijonų gyvybių išgelbėjimą jam buvo paskirta Nobelio taikos premija. 2007 metais N.Borlaugas buvo apdovanotas Kongreso aukso medaliu - JAV aukščiausiu civiliniu apdovanojimu.

"Mes privilegijuotose valstybėse visi valgome mažiausiai triskart per dieną ir vis dėlto laikome maistą savaime suprantamu dalyku, - neseniai viename interviu sakė N.Borlaugas. - Padaryta didelė pažanga ir maistas paskirstomas teisingiau. Tačiau alkis yra kasdienis dalykas, o badas pasirodo pernelyg dažnai".

1944 metais N.Borlaugas kaip genetikas ir augalų ligų specialistas dirbo Tarptautiniame kukurūzų ir kviečių veislių gerinimo centre Meksikoje, kur vadovavo kviečių tyrimų programai.
Šios bendros Meksikos vyriausybės ir filantropinio Rockefellerių fondo programos pagrindinis tikslas buvo moksliniai genetiniai tyrimai ir augalų selekcija. Per du dešimtmečius N.Borlaugui pavyko išvesti labai derlingus ir ligoms atsparius kviečius.

Paskui šis Ajovoje gimęs mokslininkas stengėsi, kad naujųjų veislių javai būtų plačiai auginami.