Mongolijos Bendrasis vidaus produktas (BVP) pastaraisiais metais augo didžiuliais tempais – pernai 12 proc., o 2011 m. – net 17 proc. Taip nutiko dėl užsienio investuotojų, atėjusių į šią didžiulę, retai apgyvendintą šalį eksploatuoti milžiniškų ir dar beveik nenaudotų anglies, vario ir aukso išteklių. Nors užsienio investicijos padidėjo keturgubai, labiausiai nepasiturintys iš trijų milijonų Mongolijos gyventojų skundžiasi, kad iš kalnakasybos turi mažai naudos. Pasak jų, užsienio investuotojai ir mongolų politikai per didelę gautų pajamų dalį pasilieka sau.
Tačiau ir dabartinis Mongolijos prezidentas, ir kiti kandidatai tvirtina galintys užtikrinti teisingesnį turto paskirstymą šalyje.
„Kalnakasyba svarbi, nes sudaro 90 proc. mūsų ekonomikos. Netolygus pajamų paskirstymas – pagrindinis šių rinkimų klausimas“, – teigė politicos apžvalgininkas Dambadarjaa Jargalsaikhan.
Tarp Kinijos ir Rusijos įsiterpusi Mongolija 1990 metais taikiai užbaigė komunistų valdymą, o po dvejų metų surengė pirmuosius rinkimus. Nuo to laiko jos kelias į demokratiją vyko taikiai, tačiau po 2008 metų parlamento rinkimų, pasigirdus kaltinimams dėl rezultatų klastojimo, kilo riaušės, per kurias žuvo mažiausiai keturi žmonės.
Trečiadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose varžosi dabartinis prezidentas, populiarus buvęs imtynininkas ir pirmoji kandidatė moteris. Vis dėlto politikos apžvalgininkai nežada staigmenų. Tikimasi dabartinio prezidento, palankaus užsienio investuotojams, perrinkimo.
