Erdvėlaivis ir šeši jo astronautai iš Kennedy kosmoso centro Floridoje pakilo sklandžiai. Ši misija, kurios metu į TKS bus nugabenami giroskopai, amoniako kanistrai ir kita įranga, truks 11 dienų.
„Tobulas startas, tiksliai laiku“, – pasakė NASA atstovas, kai erdvėlaivis, kuris skrieja daugiau kaip 24 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, pasiekė orbitą. Prie TKS jis turi prisijungti trečiadienį. Iki to laiko, kai 2010 metais bus nutrauktas NASA daugkartinių erdvėlaivių eksploatavimas, liko tik penki skrydžiai. JAV kosmoso agentūros pareigūnai sakė, kad šį kartą gabenamos atsarginės dalys yra būtinos pratęsiant TKS gyvavimo laiką.
Šios penktosios ir paskutinės 2009 metais erdvėlaivio misijos metu numatyti trys išėjimai į atvirą kosmosą įrangai TKS išorėje sukrauti. Misijai baigiantis į Žemę bus parskraidinta JAV astronautė Nicole Stott, kuri TKS gyveno ir dirbo nuo rugpjūčio.
Įgula taip pat atliks mokslinius eksperimentus su kirmėlėmis, kurių tūkstančiai į kosmosą buvo pasiųsti iš Didžiosios Britanijos Notingamo universiteto ir kurios padės išsiaiškinti nulinės gravitacijos poveikį žmogaus kūno raumenų vystymuisi ir fiziologijai.
Eksperimentai su kirmėlėmis bus atliekami TKS japonų laboratorijoje „Kibo“. Mokslininkas Nathanielis Szewczykas vylėsi, kad šios kirmėlės, kurios svorio netenka panašiai kaip žmonės, padės parengti gydymo metodus, kuriuos būtų saugu išbandyti su astronautais.
„Atlantis“ startavo po to, kai penktadienį buvo paskelbtos didelės naujienos, kad Mėnulyje buvo rastas „reikšmingas kiekis“ sušalusio vandens. NASA tą atradimą vadino milžinišku šuoliu į priekį kosmoso tyrinėjimų srityje. Anksčiau mokslininkai manė, kad Mėnulyje išvis nėra vandens, nebent kažkiek ledo kraterių dugne.
NASA puoselėja ambicingus planus iki 2020 metų vėl nusiųsti žmones į Mėnulį, kurio paviršiumi yra žengę tik 12 žmonių, visi – amerikiečiai. Paskutinį kartą žmonės Mėnulyje pabuvojo 1972 metais, baigiantis „Apollo“ misijoms.
Dabar amerikiečiai nori steigti Mėnulyje bazes žmonėms, kad iš ten pagal projektą „Constellation“ būtų galima toliau tyrinėti Marsą.
Tačiau NASA biudžetas šiuo metu yra per mažas, kad būtų galima sumokėti už „Constellation“ kapsulę „Orion“ – tobulesnę ir erdvesnę „Apollo“ Mėnulio modulio versiją – ir raketas nešėjas „Ares I“ ir „Ares V“.
Prezidento Baracko Obamos paskirta komisija padarė išvadą, kad dabartinio biudžeto nepakanka tokiai misijai į abi puses iki 2020 metų finansuoti.
Baltieji rūmai dar gali nuspręsti pratęsti daugkartinių erdvėlaivių programą 2011 metams, kad sumažintų amerikiečių priklausomybę nuo Rusijos raketų „Sojuz“.
Laukdama žodžio dėl savo likimo, NASA tęsia darbus dėl žmonių sugrįžimo į Mėnulį. Praėjusį mėnesį agentūra sėkmingai paleido prototipinę raketą „Ares I–X“.
